- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-2255-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29258-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Molesta“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Aliuminio konstrukcijos“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo RUAB „Molesta“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Aliuminio konstrukcijos“, antstolė A. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti 1aikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje by1oje Nr. 0177/16/00370 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas byloje pagal pareiškėjo RUAB „Molesta“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų.Nurodė, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo vykdyti antstolės raginimo – tenkinti suinteresuoto asmens reikalavimą, kadangi suinteresuoto asmens reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka nėra numatyta Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutartimi patvirtintame restruktūrizavimo plane. Neįvykdžius antstolės raginimo, pareiškėjo atžvilgiu bus pradėtas priverstinio reikalavimo vykdymo procesas bei pareiškėjo turtui bus taikomas areštas, bus pradėtas turto realizavimas. Tokie priverstinio vykdymo veiksmai sutrikdys pareiškėjo veiklą, apsunkins pareiškėjo galimybes tinkamai ir laiku vykdyti restruktūrizavimo planą bei pažeis kitų pareiškėjo kreditorių teises laiku atgauti skolas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-16 nutartimi pareiškėjo RUAB „Molesta“ prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo atmetė.Nurodė, kad būtinumo sustabdyti vykdymo veiksmus nėra. Sustabdžius bet kokius vykdymo veiksmus byloje būtų pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Laikinosios apsaugos priemonės byloje gali būti taikomos tik tuo atveju, jei, netaikius tokių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nemotyvuotas, nėra nustatytų jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog, yra pagrįstų abejonių dėl antstolės patvarkymo teisėtumo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja, kad būtų atsižvelgta ne tik į pareiškėjo, bet ir į išieškotojo interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes jam bei kitiems su atsakovu susijusiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas RUAB „Molesta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-16 nutartį; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas byloje pagal apelianto RUAB „Molesta“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų; priteisti RUAB „Molesta“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutartimi yra patvirtintas apelianto restruktūrizavimo planas, kurį apeliantas šiuo metu vykdo. 2016-07-18 antstolė A. S. priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2014 dėl 136 373,43 Eur skolos išieškojimo iš apelianto išieškotojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0177/16/00370. Apeliantas gavo antstolės A. S. raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Nesutikdamas su antstolės veiksmais ir manydamas, kad jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymui (toliau – ĮRĮ), apeliantas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (panaikinti antstolės 2016-07-18 raginimą įvykdyti sprendimą SO16-8736-a, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177 / 16/00370; sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177 / 16/00370; įpareigoti antstolę perduoti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 2-759-781/2015) ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00370. Nutartyje yra minima antstolė I. B., tuo tarpu apeliantas skundžia antstolės A. S. veiksmus. Visi kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami laikantis ĮRĮ 13 straipsnio ir teismo nutartimi patvirtintame restruktūrizavimo plane numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikymas reikštų ĮRĮ nuostatų ir restruktūrizavimo plano nepaisymą, taip pat nepagrįstai suteiktų vienam iš kreditorių pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu. Tokiu būdu būtų pažeisti kitų kreditorių interesai bei paneigta visa restruktūrizavimo proceso esmė.Šiuo atveju ĮRĮ nuostatos turi prioritetą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų atžvilgiu ir CPK nuostatos gali būti taikomos tik tiek ir ta apimtimi, kiek ĮRĮ nuostatos nereglamentuoja tam tikrų teisinių klausimų. Suinteresuotas asmuo UAB “Aliuminio konstrukcijos” pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, apeliantas net tikėtinai nepagrindė savo skundo dėl antstolės A. S. veiksmų reikalavimų. ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkto norma nurodo, jog vykdomoji byla turi būti sustabdyta ir perduota restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Pareiškėjo restruktūrizavimo planas patvirtintas iki Vilniaus apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-759-781/2014 pateikimo vykdyti antstolei. Atsižvelgiant į tai, jog vykdomosios bylos Nr. 0177/16/00370 vykdymas pradėtas po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, pareiškėjo skundas dalyje dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir persiuntimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui laikytinas nepagrįstu.Kaip matyti iš šių pareiškėjo motyvų, nei vieni iš jų nėra susiję su galimai pareiškėjui palankaus sprendimo dėl antstolės veiksmų, įvykdymo apsunkinimu. Pareiškėjas net neįrodinėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismams priėmus jam palankų sprendimą, jo įvykdymas kaip nors pasunkėtų ar taptų neįmanomu. Tai, kokių apribojimų ir/ar sunkumų dėl antstolio veiksmų patirs pareiškėjas, nėra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kiti apelianto argumentai nėra šios bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo dalykas. Taigi jie nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį.Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes tai pažeidžia kitų pareiškėjo kreditorių teises bei paneigia restruktūrizavimo proceso esmę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis ir jį detalizuojantys pareiškėjo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodinėjimo dalykas yra nurodytų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas. Tuo tarpu, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, t. y., išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, apeliacinės instancijos teismas negali peržengti atskirojo skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju peržengti atskirojo skundo ribų pagrindo nėra, o atskirajame skunde pateikti argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties nepagrįstumas bei neteisėtumas, nėra susiję su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku – aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų (ne)egzistavimo, buvimu. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl kitų pareiškėjo kreditorių teisių pažeidimo, restruktūrizavimo proceso esmės paneigimo ir susiję su jais, įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta bei konstatuoja, jog išsamiau apie juos pasisakyti pagrindo nėra.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje yra netinkamai nurodyti antstolės vardas ir pavardė (sumaišyti su pareiškėjo atstovės), vertintina esant rašymo apsirikimu bei laiko, jog tai gali būti pagrindu kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl šio rašymo apsirikimo ištaisymo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-16 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai, yra pagrindas iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai priteisti 100,00 Eur išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo RUAB „Molesta“ suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.