Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. R. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutarties, kuria atmestas V. R. skundas ir paliktas galioti 2015-08-13 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. V. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas V. R. pareiškimas, kuriame jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. P. veiksmų – įrodymų klastojimo, siekiant nuslėpti Kauno apygardos teismo teisėjo A. P. galimai padarytas veikas. Pareiškėjas teigia, jog teisėja R. P. sąmoningai, siekdama nuslėpti teisėjo A. P. galimai padarytas nusikalstamas veikas, 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartyje neteisingai įrašė telefoninio pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) metu jo (pareiškėjo) išsakytus žodžius, taip iškreipdama minėto pokalbio esmę.

Išnagrinėjęs V. R. pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras S. V. 2015-08-13 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, jog V. R. pareiškime nėra konkrečių duomenų, kurie atskleistų teisėjos R. P. kokias nors galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Nesutikęs su tokiu sprendimu pareiškėjas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti prokuroro priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama 2015-09-11 nutartimi atmetė V. R. skundą dėl 2015-08-13 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. V. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Teismas konstatavo, kad prokuroro 2015-08-13 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Skundu Vilniaus apygardos teismui, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, pareiškėjas V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-09-11 nutartį, nurodydamas, kad teismas nenagrinėjo jo pareiškimo, o tik išdėstė, kokie teismai ir ką nagrinėjo. Nurodo, kad pakartotinai prideda teisėjos R. P. nutartį, kurioje, pareiškėjo teigimu, ji sąmoningai suklastojo įrodymus, siekdama apginti teisėją A. P.. Telefoninių pokalbių įraše Nr. (duomenys neskelbtini)s klausia „kokį tulpinį atsiuntei, jis zdarovas, aš neturiu balionėlio, aš jo bijojau, atsiguliau į lovą ir nieko nedariau“. Teisėja R. P. pakoregavo ir parašė, kad neva „tulpinis negrasino, o tik atsigulęs žiūrėjo, kaip jis dirba“. Teigia supratęs, kad teisėjai, nagrinėjant bylas, įrodymų niekada netrūksta, nes jei byloje jų nėra, ji panaudoja savo fantaziją, ir neginčijamų įrodymų atsiranda kiek nori. Prašo įvertinti teisėjos R. P. „pastangas“ ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn.

2015-11-18 Panevėžio apygardos teisme gautas papildomas V. R. skundas (reg. Nr. GD9138), kuriuo prašoma panaikinti prokuroro 2015-08-13 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. P. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. ir dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. Kadangi šiame skunde nurodyti motyvai ir argumentai analogiški pirmiau gauto skundo motyvams ir argumentams, jie nebekartojami, o abu skundai nagrinėjami kartu.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokuroro nutarimą ir teismui pateiktą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros medžiagą, daro išvadą, jog naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartį pareiškėjo skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Kaip matyti iš skundų turinio, pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. P. veiksmuose įžvelgia nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. ir 300 str., požymių, nurodydamas, kad teisėja, siekdama nuslėpti Kauno apygardos teismo teisėjo A. P. galimai padarytas veikas, klastojo įrodymus – 2014-09-05 nutartyje neteisingai įrašė telefoninio pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) metu jo (pareiškėjo) išsakytus žodžius, taip iškreipdama minėto pokalbio esmę.

Sprendimą dėl V. R. pareiškimo priėmęs prokuroras, jo (prokuroro) sprendimo teisėtumą patikrinęs ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžioje nutartyje konstatavo, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjo minimos teisėjos R. P. veiksmuose yra nusikalstamų veikų sudėties požymių. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, negali nesutikti su tokia išvada ir jai visiškai pritaria.

BK 2 str. 4 d. teigiama, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą reglamentuojantis BPK 168 str. įtvirtina išimtį ir skelbia, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, iš kurių viena – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas nagrinėjamu atveju yra konstatuota prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Kaip matyti iš V. R. pareiškimo ir skundų, jis nesutinka su teisėjos R. P. nutartyje išdėstyta telefoninio pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) esme, teigia, kad ji buvo iškreipta, taip siekiant nuslėpti teisėjo A. P. galimai padarytas nusikalstamas veikas. Tokie skundo argumentai nepagrįsti. Kaip rodo bylos aplinkybės, 2011-07-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šį nuosprendį priėmė teisėjas A. P.. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, teisėjų ir teismų sprendimų kontrolė gali būti vykdoma tik pačių teismų griežtai laikantis teisės aktais nustatytos procesinės tvarkos. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis apskųsti jam nepalankų teisėjo A. P. priimtą nuosprendį. V. R. skundus nagrinėjo visų instancijų teismai, t. y. tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurie ištyrę visus byloje esančius duomenis, įskaitant ir pareiškėjo nurodomą telefoninį pokalbį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino V. R. kaltu. Taigi pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu yra priimtas įsiteisėjęs, galutinis ir neskundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, kurio nei prokuroras, nei teismas, nesant tam BPK numatytų pagrindų, negali revizuoti, iš naujo kitaip vertinti surinktų ir ištirtų duomenų, įskaitant ir pareiškėjo nurodomo telefoninio pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tokiu būdu būtų pažeista teismų, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, sistemos paskirtis. Pažymėtina, kad teisėjo procesinė veikla gali būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, jeigu vykdydamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai savo pobūdžiu ir mastu atitinka BK numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismo procesinio sprendimo konkrečioje byloje pagrįstumas negali būti ikiteisminio tyrimo dalyku, nesant duomenų apie nusikalstamos veikos padarymą, siejant su priimtu sprendimu. Teisėjų konkretūs procesiniai sprendimai, taip pat jose nurodyti motyvai, tam tikrų aplinkybių konstatavimas, kurių pagrindu daromos atitinkamos išvados ir priimamas sprendimas, savaime nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad teisėjai klastoja įrodymus ar daro kokias nors kitas nusikalstamas veikas. Priešingai nei pareiškėjas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia teisėjos R. P. veiksmuose jokių nusikalstamų veikų požymių. Teisėja R. P. tik patikrino Kauno apylinkės teismo 2014-06-20 nutarties, kuria paliktas galioti prokuroro 2014-05-23 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. R. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjo A. P. galimų nusikalstamų veikų, teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau savo 2014-09-05 nutartyje jokių V. R. kaltės įrodymų iš naujo nevertino ir jokių naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjo. Tuo tarpu, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, pareiškėjas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė, vieną po kito bando inicijuoti baudžiamuosius procesus prieš jam nepalankius sprendimus priėmusius teisėjus, t. y. iš pradžių pareiškėjas bandė inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš jam nepalankų nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmusį teisėją A. P., po to, išnaudojęs visas procesines galimybes skųsti 2014-05-23 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo A. P. veiksmų ar neveikimo, pareiškėjas bando inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš jam nepalankų baigiamąjį sprendimą priėmusią teisėją R. P., kaltindamas galimu piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu negali būti pareiškėjui nepalankūs teismų sprendimai, kurie buvo priimti nepažeidžiant įstatymų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo skundų apygardos teismui motyvai dėl teisėjos R. P. galimų nusikalstamų veikų yra analogiški skundo, dėl kurio išsamiai pasisakė ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje, motyvams. Pareiškėjas nepateikė apygardos teismui jokių naujų duomenų dėl jo skunduose minimos teisėjos galimai padarytų nusikalstamų veikų ar jam sukeltų kokių nors neigiamų pasekmių, o tik dėsto subjektyvią savo nuomonę, neparemtą jokiais faktais ir objektyviais duomenimis, kas nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Pažymėtina, kad jeigu nuteistasis mano, jog jo byloje, kurioje jis pripažintas kaltu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra naujai paaiškėjusių aplinkybių, jis BPK XI dalies XXXIII skyriuje numatyta tvarka gali kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne kas kartą bandyti inicijuoti naujus baudžiamuosius procesus prieš jam nepalankius sprendimus priėmusius teisėjus.

Taigi apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. R. pareiškime nurodytų aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo skunduose apygardos teismui nurodyti argumentai nesuteikia jokio teisinio pagrindo šios nutarties naikinti, todėl ji paliekama galioti nepakeista, o pareiškėjo skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo V. R. skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.