- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- N1-565-926/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nukentėjusysis
- D. K., R. K.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nukentėjusiesiems D. K. ir R. K., atstovui pagal įstatymą V. K., kaltinamajam R. B., neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, 9 kl. išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 10 kl., nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d., 178 str. 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. B. 2014-04-03, apie 11 val., statomame pastate, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nepilnamečiui D. K. ne mažiau, kaip du smūgius į veido sritį, nuo ko nukentėjusysis D. K. nugriuvo ir kairiąja galvos puse atsitrenkė į betoninį grindinį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies srityje, su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, su kairės pusės pakauškaulio lūžimu, su kairiosios vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, su nedideliu pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę kaktinę skiltį, su galvos smegenų sukrėtimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, su galvos smegenų sumušimu be ryškios židininės neurologinės simptomatikos, nosies kaulų lūžimu, muštines paviršines žaizdas kairės ausies landoje, kairės ausies būgnelio plyšimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis 2014-04-03, apie 11 val., statomame pastate, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam D. K. nuo smūgio nukritus bei praradus sąmonę, pagrobė iš D. K. kišenės ant grindinio iškritusį mobilaus ryšio telefoną „HTC“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 650 Lt (188,25 Eur) vertės.
K. R. B. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad tą dieną buvo su drauge Ž. namie, Raudondvario pl., ten turėjo butą. Draugės pavardės nežino, dabar jie yra išsiskyrę, nebebendrauja, negali pasakyti, kur Ž. dabar gyvena, jokių jos duomenų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu nežino, kodėl nenurodė, kad tą dieną buvo su drauge. Nukentėjusįjį pirmą kartą matė per atpažinimą. T. A. žino, nes kažkada „Vartus“ lankė, ten jį matė, bet su juo visiškai nebendravo ir jokioje kitoje vietoje niekada su juo nebuvo susitikęs. Nukentėjusiojo telefonu nesinaudojo. Jis buvo pametęs kortelę su PIN kodu gal dieną prieš šį įvykį, tai gal kas pasinaudojo ta kortele. J. Š. pažįsta, dirbo mašinų plovykloje. Jis su ja balandžio 4 d. nei susiskambino, nei susirašė, nebendravo su ja iš karto po įvykio. Pametęs telefoną, tą laiką buvo be telefono ir kortelės, iš draugo pasiskambindavo, per „Facebook“ bendravo. Negali dabar pasakyti, kada tiksliai pametė kortelę. Į Olandiją išvyko 2014-04-11, kadangi buvo sunki situacija šeimoje. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu Tomas pasakė, kad matė, kaip jis trenkė. J. T. nežino, tik per pažįstamus apie jį šiek tiek pasidomėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ir nors kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta:
Liudytojos nukentėjusiosios R. K. parodymais. Ji nurodė, kad 2014-04-03 apie 14 val. sūnus D. K. grįžo į namus, t. y. įsverdėjo ir susmuko kambaryje. Ji su vyru iškvietė greitąją pagalbą, sūnų išvežė į klinikų reanimacijos skyrių. Ten sūnus pragulėjo beveik dvi paras su kaukolės lūžiais, po to jį perkėlė į kitą skyrių. Sūnus pasakojo, kad jis rytą, susiskambinęs su A., su juo susitiko Kauno pilyje ir nuvažiavo iki stoties. Prie stoties jie išlipo ir nuėjo į statomą naujo turgaus pastatą. Jie ten buvo užlipę dviese su Aleksandravičiumi. Buvo atėjęs kažkoks nepažįstamas žmogus. Po kurio laiko A. pro langą pamatė einantį R. ir jį pašaukė. Šiam atėjus, jie kartu parūkė elektroninę cigaretę, paskui leidosi žemyn. D. spyrė R.. Dar pieš tai R. D. apkaltino, kad dingo daiktai iš R. kuprinės. R. turėjo telefoną, bet jis visas buvo sudaužytas. D. jai sakė, kad R. daiktų rankomis nelietė, tik juos matė kuprinėje. Sūnus daugiau nieko neatsiminė. Sūnus su savimi turėjo telefoną, 10 Lt ir elektroninę cigaretę. Namo sūnus grįžo be tų daiktų. Naują telefoną pirko ji su vyru be sutarties gal prieš 2 mėn., už telefoną mokėjo 650 Lt.
Liudytojo nuketėjusiojo D. K. parodymais. Jis nurodė, kad susitiko su T. A. Kauno pilyje ir jie nuvažiavo į turgų, esantį prie stoties. Ten nuėjo į statybas, A. uostė klijus. Būnant to pastato 3 aukšte, A. pamatė, kad eina kažkoks draugas ir šį pasikvietė. Po to T. A. pasikvietė R.. Jis turėjo elektroninę cigaretę, todėl jie parūkė. Paskui, po 10 min., dingo jo elektroninė cigaretė. Jis paklausė T. A., kur ši yra, šis sakė, kad neturi. K. R. B., ar turi elektroninę cigaretę, šis atsakė, kad neturi, kad jis gali tikrinti kuprinę. R. B. prasegė kuprinę ir jis matė, kad joje nieko nėra. Po 10 min., einant iš statybų, R. B. jį apkaltino, kad jis paėmė jo telefoną. Jis sakė, kad nieko neėmė. Po to jis priėjo prie lango ir pažiūrėjo į savo telefoną kiek yra valandų. Buvo maždaug 12-13 val. ar 11-12 val. Atsisukęs gavo smūgį ir nieko nebepamena. Matė, kaip R. B. jam sudavė smūgį ranka į kairės pusės žandą. Daugiau nieko nebeprisimena. Mano, kad R. jam trenkė dėl to dingusio telefono. Prieš tai matė R. telefoną, šis buvo liečiamas, jo visas ekranas buvo sudužęs, atsilupinėjęs. Į namus jis grįžo apie 14-15 val. Su R. bendravo gal 30 min., jis įsiminė R. veidą. Su T. A. praeitais metais ėjo į tą pačią A. P. gimnaziją, su juo buvo klasiokai ir draugai. Po įvykio buvo sutikęs A., kalbėjosi apie įvykį. A. jam sakė: „Aš nieko nedariau, viską R. padarė“, bet neįvardino, ką R. padarė. Jokių daiktų į R. B. kuprinę pasidėjęs nebuvo.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis D. K. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris jam statomame name sudavė smūgį į veido sritį, nuo jis nukrito ir prarado sąmonę. Nurodė, jog atpažintas asmuo buvo prisistatęs Ričardu (1 t., b. l. 35-36).
Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis D. K. atpažino įtariamąjį R. B., kaip asmenį, kuris jam sudavė kumščiu į veidą (1 t., b. l. 38-40).
Liudytojos J. Š. parodymais. Ji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu viską papasakojo tyrėjai, teisingus parodymus davė. Tyrėja jos klausė, kieno yra telefono numeris, į kurį buvo skambinta iš jos telefono. To telefono numerio ji neprisiminė, pasakė paskutinius skaičius, pasakė vardą žmogaus, kurio tas numeris yra – tai R. B.. R. B. dirbo pas V. Ž. ir neatvyko į darbą. Kadangi nekėlė telefono ragelio, V. Ž. paskambino iš jos telefono numerio. R. B. naudojosi būtent tuo numeriu, į kurį jam buvo skambinta. Ji pati V. Ž. įmonėje nedirbo, tik padėjo toje įmonėje susitvarkyti apskaitos dokumentus. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nežino, ar tai buvo pirmas kartas, kada R. B. neatvyko į darbą.
Liudytojos J. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šis telefono numeris yra berniuko, vardu R., 16 metų amžiaus, kuris dirbo pas jos pažįstamą automobilių plovykloje. Tikslesnius duomenis pateiks telefonu, kai peržiūrės berniuko duomenis (1 t., b. l. 140-141).
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad įvykio metu 2014-04-03 iš D. K. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas ,,HTC“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), juo nuo 2014-04-04 9.11.23 val. naudojosi asmuo, turintis išankstinio apmokėjimo SIM kortelę UAB ,,Tele 2“ tinkle abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22).
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad gavus nenustatyto asmens telefono numerio 860289003 įeinančių – išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinę, buvo atlikta analizė, kurios metu nustatyta, jog abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-04-04 iki 2014-04-29 skambino ir rašė SMS žinutes abonentiniams numeriams: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. (1 t., b. l. 78)
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad susisiekus su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris prisistatė J. Š.. 2014-09-10 buvo apklausta J. Š., kuri informavo, jog abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi berniukas, vardu R.. 2014-09-11 J. Š. telefonu pateikė tikslesnius vaikino duomenis ir informavo, jog abonentiniu numeriu(duomenys neskelbtini) naudojosi R. B., jis tuo metu dirbo V. Ž. įmonėje automobilių plovykloje. Taip pat patikrinus abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ,,www.google.com“ sistemoje, matyti, jog abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra R. B. tėvas R. B. (1 t., b. l. 87).
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad telefonu paskambino liudytoja J. Š. ir pasakė, jog tiksliai pamena dėl ko 2014 m. balandžio mėn. 4 d. skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir kieno šis telefono numeris yra. Jos pažįstamas, kuris turi automobilių plovyklą Aleksoto mikrorajone, paprašė jos surasti vaikiną, kuris pas jį dirba automobilių plovykloje, kadangi pastarasis neatėjo į darbą. Vaikino vardas ir pavardė yra R. B., jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Ji jam skambino ir rašė SMS žinutes, tačiau vaikinas neatsiliepė ir į SMS žinutes neatrašė (1 t., b. l. 142).
Pažyma, kurioje nurodyta, kad R. B. V. Ž. įmonėje dirbo nuo 2014-03-31 iki 2014-04-03 (1 t., b. l. 144).
L. T. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad 2014-04-03 rytą, prieš 8 val., jis paskambino savo klasiokui D. K., su kuriuo mokėsi A. P. gimnazijoje 7 klasėj ir susitarė susitikti prie Kauno pilies. Apie 8 val., tikslaus laiko nepamena, abu su D. susitiko prie Kauno pilies. Tada sumanė neiti į mokyklą ir abu nuvažiavo viešuoju transportu prie geležinkelio stoties, nuėjo į statomą pastatą, esantį priešais turgų. Šiame pastate su D. prabuvo maždaug apie valandą ar dvi, tiksliai nežino. Tada jis per pastato langą pamatė pažįstamą, kurio vardas R.. Su juo, kiek pamena, susipažino jaunimo centre „Vartai“, ten žaidė žaidimus. R. yra apie 16 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, šviesių plaukų, ką R. buvo apsirengęs tą dieną, jis nepamena, jokių įsimintinų jo bruožų nežino. R. atpažinti galėtų. K. R. gyvena jis nežino, R. telefono numerio jis neturi, žino jo tik vardą. Bebūnant visiems trims, D. pas R. į kuprinę pasidėjo savo asmeninius daiktus. R. kuprinę nešiojosi D.. Po kiek laiko visi susiruošė važiuoti į namus ir D. iš kuprinės išsiėmė savo daiktus, o kuprinę atidavė R.. R., patikrinęs kuprinę, pasigedo savo mobilaus ryšio telefono. Tada tarp D. ir R. įvyko konfliktas. D. pasakė, kad jis telefono neėmė, tada R. sudavė vieną smūgį D. kumščiu į veidą, po šio smūgio D. nenukrito. T. R. vieną kartą spyrė koja D. į galvą. Po šio smūgio D. nukrito ir galva trenkėsi į grindinį. Kraujo nesimatė, tačiau D. buvo be sąmonės. T. R. paėmė mobilaus ryšio telefoną nuo žemės, tikriausiai telefonas iškrito, kai D. nukrito ant žemės. Šis telefonas buvo Dovydo, nes jis matė, kad D. juo prieš tai naudojosi, dar kol nebuvo R. atėjęs. D. telefono modelis atrodo buvo „HTC“. Kokį telefoną turėjo R., jis nežino. K. R. paėmė telefoną nuo žemės, jis kartu su juo nuėjo į autobusų sustojimo aikštelę ir išvažiavo į namus, o R. išvažiavo kitu autobusu. Po Ričardo suduotų smūgių jis prie D. nebuvo priėjęs ir greitosios pagalbos neiškvietė, kadangi labai išsigando. Mamai apie šį įvykį nieko nepasakojo ir niekam apie šį įvykį nepasakojo. Po šio įvykio nei su D., nei su R. susitikęs nebuvo (1 t., b. l. 132-133).
Papildomai apklaustas parodė, kad anksčiau jo duoti parodymai yra teisingi, tik nori papildyti, jog nematė ar D. K. turėjo elektroninę cigaretę, šis jos jam nerodė, nežino ar šis su savimi turėjo pinigų, jam jų taip pat nerodė. Prieš visą įvykį, t. y. dar kol nebuvo atėjęs R. B., į statomą namą buvo užėjęs kažkoks vaikinas, tačiau jis jį matė pirmą kartą ir jo tikrai nepažįsta, vardo nežino, atpažinti tikrai negalėtų, nes jį matė pirmą kartą ir neįsidėmėjo. Šis vaikinas išėjo dar iki to įvykio, kai R. sudavė D.. Jis atsisako atpažinti R. B. iš gyvų asmenų, kadangi bijo, kad R. jam ko nors nepadarytų. Su R. B. po įvykio susitikęs nebuvo ir apie įvykį nekalbėjo (1 t., b. l. 134-135).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas T. A. atpažino R. B., kaip vaikiną, kuris pasivadino Ričardu ir D. K. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, vieną kartą spyrė koja į galvą ir paėmė D. K. mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 137).
Liudytojos E. S. parodymais. Ji nurodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK vyresniąja tyrėja. Ji apklausinėjo liudytoją T. A., šiek tiek pamena jo apklausą. Jis viską pats papasakojo, nereikėjo labai klausinėti, labai puikiai atsiminė tą įvykį. Pasakojo, kad tas įvykis įvyko balandžio mėn. pirmomis dienomis. A. susiskambino su Dovydu, jie tuo metu buvo klasiokai, susitarė susitikti prie Kauno pilies. Susitiko apie 8 val., sumąstė į pamokas neiti. Nuvyko į statomą pastatą prie autobusų ir geležinkelio stoties, kažkiek laiko ten prabuvo. P. A. teigė, kad pamatė pro to statomo pastato langą savo pažįstamą, kaip tada paminėjo, R.. Po to iš nuotraukų jis atpažino R. B.. R. pasikvietė, kažkiek laiko jie visi pabuvo. P. A. teigė, kad iš R. pasiėmė kuprinę D. ir susidėjo savo asmeninius daiktus. Po to įvyko tarp jų konfliktas dėl to, kad, neva, R. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono. To konflikto metu R. sudavė vieną smūgį kumščiu D.. B. A. minėjo, kad buvo du smūgiai: vienas kumščiu į veidą, po kurio D. nenukrito, tada sudavė jam koja į galvos sritį, po kurio D. nukrito ant grindinio ir trenkėsi galva į tą grindinį. A. teigė, kad kraujo nesimatė, prie D. nepriėjo, pagalbos neiškvietė vien dėl to, kad išsigando. A. kartu su R. nuėjo į stotelę ir išvažiavo savo keliais. A. minėjo, kad jis pats matė, kaip R. paėmė D. mobilaus ryšio telefoną nuo žemės. A. apklausoje ir atpažinime dalyvavo jo motina L. A..
Protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad R. K. pranešė, kad 2014-04-03 apie 14.15 val. jos sūnus D. K. į namus grįžo sunkiai sužalotas ir su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono ,,HTC“ (1 t., b. l. 5).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti rūbai, kuriais vilkėjo įvykio metu nukentėjusysis D. K.. Ant striukės kapišono apatinės dalies matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant bliuzono matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 8-11).
Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad D. K. parodė pastatą, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini), ir kuriame jis buvo su T. A.. Pastato trečiame aukšte nurodė vietą, kurioje jis su T. A. kalbėjosi, po to, atėjus R., jie visi nulipo į antrą aukštą ir nukentėjusysis parodė vietą, kurioje R. jam sudavė smūgį, po kurio jis nukrito (1 t., b. l. 29-33).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. K. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies srityje, su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, su kairės pusės pakauškaulio lūžimu, su kairiosios vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, su nedideliu pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę kaktinę skiltį, su galvos smegenų sukrėtimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, su galvos smegenų sumušimu be ryškios židininės neurologinės simptomatikos, nosies kaulų lūžimu, muštinė paviršinė žaizda kairės ausies landoje, kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-04-03. Galvos sumušimas su dešiniosios vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Vertinant izoliuotai nosies kaulų lūžimas, galvos sumušimas su pakauškaulio lūžimu, su nedideliu pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę kaktinę skiltį, su galvos smegenų sukrėtimu, galvos smegenų sumušimu be ryškios židininės neurologinės simptomatikos, kairės ausies būgnelio plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, muštinė paviršinė žaizda kairės ausies landoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Galvos sumušimas su kairės pusės pakauškaulio lūžimu, su kairiosios vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, su nedideliu pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę kaktinę skiltį, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, su galvos smegenų sumušimu be ryškios židininės neurologinės simptomatikos, su paviršine muštine žaizda kairės ausies landoje, su kairės ausies būgnelio plyšimu galėjo būti padarytas po trauminio poveikio į nosies sritį nugriuvus ir kairiąja galvos puse atsitrenkus į kietą buką daiktą ( 1 t., b. l. 50-51).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina R. B. kaltę, padarius nusikalstamas veikas. Teismas R. B. parodymus, kad jis kaltinime nurodytoje vietoje nebuvo, nuketėjusiojo D. K. niekada nėra matęs, telefono negrobė, įvykio metu buvo su drauge, kurios žino tik vardą, savo telefoną su SIM kortele pametė, vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta, nes šie jo parodymai paneigti byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nors kaltinamasis neigė buvęs 2014-04-03 statomame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su D. K. ir T. A., tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas T. A. nurodė, kad kaltinamasis ten buvo kartu su jais, taip pat jį atpažino iš pateiktų fotonuotraukų, o D. K. ir asmens parodymo metu. Taip pat pažymėtina, kad R. B., D. K. ir liudytojas T. A. nėra susiję tarpusavio ryšiais, bylos duomenimis nenustatyta, kad jie būtų susipykę, dėl ko pastarieji galėtų siekti apkalbėti kaltinamąjį. D. K. iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus parodymus apie tai, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį, po kurio jis neteko sąmonės. Kad smūgius sudavė R. B. ir pagrobė nukentėjusiojo telefoną, taip pat patvirtina ir liudytojo T. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu ir kurie, vadovaujantis teismų praktika, yra reikšmingi tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu T. A. būtų daromas koks nors neleistinas poveikis, byloje nėra. Pažymėtina, kad minėto liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, logiški, išsamūs, nesiskyrė dėl esminių aplinkybių ir nekito viso proceso metu. Jo parodymus papildo ir jiems neprieštarauja rašytinė ir kita bylos medžiaga, sudarydama logišką ir vientisą įrodymų visumą.
Išvadą kad smūgius sudavė ir telefoną pagrobė R. B., teismas daro remdamasis ištyręs bei įvertinęs ir kitų bylos duomenų visetą – liudytojos R. K. parodymus, kuri nurodė, kad sūnus D. K. jai įvardijo asmenį, kuris sudavė jam smūgį, sūnus, grįžęs į namus, nebeturėjo jai priklausančio mobilaus ryšio telefono, liudytojos E. S. parodymus, kuri nurodė, kad T. A., dalyvaujant pastarojo motinai, pats išsamiai papasakojo apie įvykio aplinkybes, taip pat specialisto išvada, kuri patvirtina, kad D. K. sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-04-03, suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kietu panašias savybes turinčiu daiktu, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, po trauminio poveikio į nosies sritį, nukentėjusiajam nugriuvus ir kairiąja galvos puse atsitrenkus į kietą buką daiktą. Tai, kad telefoną pagrobė R. B., patvirtina ir liudytojos J. Š. parodymai, kad R. B. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir būtent šiuo numeriu kaltinamajam R. B. iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ji bandė prisiskambinti ir rašė SMS žinutes. Taip pat gauta informacija dėl SIM kortelės priklausomybės patvirtina, kad įvykio metu 2014-04-03 iš D. K. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas ,,HTC“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), juo nuo 2014-04-04 9.11.23 val. naudojosi asmuo, turintis išankstinio apmokėjimo SIM kortelę UAB ,,Tele 2“ tinkle abonentiniu numeriu 860289003. Gavus nenustatyto asmens telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių – išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinę, nustatyta, jog abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-04-04 iki 2014-04-29 skambino ir rašė SMS žinutes abonentiniams numeriams: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), abonentiniu numeriu naudojasi J. Š., o abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra R. B. tėvas R. B. (1 t., b. l. 22, 61-64, 67-69, 73-78, 81-87, 88).
Įvertinus kaltinamojo R. B., nukentėjusiojo D. K., liudytojų parodymus, taip pat kitas faktines bylos aplinkybes, t. y. nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizaciją, pobūdį, sunkumą, darytina išvada, kad R. B., trenkdamas nukentėjusiajam D. K. į gyvybei ir sveikatai svarbią sritį – galvą, suvokė, kad jo veika yra pavojinga ir gali sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą ar net atimti gyvybę, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia, jo tyčia buvo neapibrėžta – jis numatė įvairių padarinių galimybę, tarp jų ir sužalojimus, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, jo veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 1 d.
R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nukentėjusiajam D. K. nuo smūgio nukritus bei praradus sąmonę, pagrobė iš D. K. kišenės ant grindinio iškritusį mobilaus ryšio telefoną „HTC“, 188,25 Eur vertės, priklausantį R. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad R. B. pagrobė svetimą turtą, priklausantį R. K., kurio vertė neviršijo 5 MGL dydžio sumos (188,3 Eur) (BK 190 str.). Atsižvelgiant į tai, R. B. veika kvalifikuotina, kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 str. 4 d.
Dėl bausmės
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus nustato Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus normos. Lietuvos Respublikos BK 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Kadangi kaltinamasis R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio pirmąją dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistiesiems, padariusiems nusikaltimus neturint (nesulaukus) aštuoniolikos metų, bausmės vykdymo atidėjimas galimas nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo (nusikaltimų) sunkumo, jei už tai paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo (BK 92 straipsnis). Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę.
Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, BK 178 str. 4 d. – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad R. B. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų ir sunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. R. B. iki nurodytų nusikalstamų veikų padarymo mokėsi mokykloje, kurioje buvo charakterizuojamas teigiamai, nurodant, kad buvo komunikabilus, nekonfliktiškas moksleivis, pamokų lankomumas patenkinamas, nėra padaręs teisės pažeidimų mokykloje (2 t., b. l. 68), iki nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo teistas (2 t., b. l. 65), baustas administracine tvarka tik už vairavimą transporto priemonės neturint šios teisės, vairavus transporto priemonę neapdraudus privalomuoju draudimu (2 t., b. l. 66), informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodoma, kad R. B. tėvai išsiskyrę, iki 15 m. jis augo su tėvu, dabar gyvena motinai priklausančiame name su visais patogumais, sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikiui (2 t., b. l. 71), specialisto išvadoje nurodoma, kad R. B. K. Šilainių psichikos sveikatos centro žinioje nuo 2005-09-27, diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (F92), lankėsi 2005 m., vėliau nesilankė, 2009 m. buvo atvykęs du kartus, nesilanko nuo 2009-12-10, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (2 t., b. l. 72), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 80). Visa tai rodo, kad šis asmuo nėra linkęs pažeisti įstatymo saugomas vertybes, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad R. B. paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam už sunkų sveikatos sutrikdymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už vidurkį, atidedant bausmės vykdymą maksimaliam terminui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Už svetimo turto pagrobimą jam skirtinas laisvės apribojimas, bausmes subendrinant, jas apimant, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.
Dėl civilinio ieškinio.
Šioje byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma teismo priteisti iš R. B. PSDF biudžetui padarytą 529,88 Eur žalą už nukentėjusiojo D. K. gydymą (2 t., b. l. 104-107).
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Šioje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų buvo sužalotas D. K., jis nuo 2014-04-03 iki 2014-04-17 buvo gydytas LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl židininio smegenų ir smegenėlių sužalojimo, 2014-04-23 nuketėjusiajam suteikta ambulatorinė vaikų neurologo konsultacija, 2014-04-24 konsultuotas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų., t. y. 529,88 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, iš kaltinamojo R. B. priteistina Kauno teritorinės ligonių kasai 529,88 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti, dokumento paėmimą – palikti nepakeistą, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo R. B. 529,88 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus, aštuoniasdešimt aštuonis centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (žalos gavėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.