- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Fasuotos cheminės medžiagos“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio, Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fasuotos cheminės medžiagos“ administracijos vadovės Ž. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Fasuotos cheminės medžiagos“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą civilinėje byloje Nr. B2-3607-560/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ administracijos vadovė Ž. A. 2010-11-22 pareiškimu prašė iškelti restruktūrizavimo bylą šiai bendrovei. Nurodė, kad 2001-03-12 įkurtos įmonės pagrindinė veiklos sritis – prekyba cheminiais reagentais ir techninės chemijos produktais, kuriuos savo gamybinėje tiriamojoje veikloje naudoja Lietuvos ir užsienio mikroelektronikos, lengvosios pramonės ir kt. įmonės bei įstaigos, ši įmonė yra išskirtinė, turi licenzijas bei leidimus. Ekonominio sunkmečio metu įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau veiklos nenutraukė. Šiuo metu įmonė nepajėgi įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau šie sunkumai būtų išspręsti pradėjus įmonės restruktūrizavimo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas konstatavo, jog restruktūrizavimo byla iškeliama, jei įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai bei teismui išnagrinėjus pareiškimą nėra pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki. Jeigu yra Įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) nurodytos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pagal 2010-11-12 balansą įmonės turtas sudarė 1 035 735 Lt, iš kurio materialus turtas – 155 019 Lt, trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys) - 648 921 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 014 676,04 Lt, iš kurių 765 202,13 Lt pradelsti. Taip pat nustatė tai, kad į 2011-02-21 kreditorių sąrašą (įsipareigojimų suma 861 614,60 Lt, iš jų pradelsti 627 754,60 Lt) nėra įtraukti su darbo teisiniais santykiais susiję finansiniai įsipareigojimai, kurių suma 71 818,31 Lt. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad šie reikalavimai teisingai neįraukti į sąrašą, nes yra nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo ieškinį buvusiems darbuotojams dėl nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad net ir pripažinus 2011-02-21 kreditorių sąrašą teisingu, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas įvertino tai, kad 2010-11-12 pelno (nuostolių) ataskaitoje yra užfiksuotas 11 340 Lt pelnas, tačiau sprendė, jog tai nepakankamas pagrindas pripažinti, kad įmonė tapo moki, pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nustatė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui teisme yra gautas darbuotojų pareiškimas, todėl sprendė, kad yra taip pat ir kitas savarankiškas pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas padarė išvadą, kad yra ĮBĮ nurodytos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, todėl sprendė, jog vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ administracijos vadovė Ž. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Šią teismo išvadą paneigia dabartinė atsakovo finansinė būklė ir jos keitimosi tendencija: per laikotarpį nuo 2010-11-19 iki 2011-03-04 įmonė sumažino pradelstus įsipareigojimus kreditoriams nuo 765 201,13 Lt iki 627 754,60 Lt, 2010 m. įmonė dirbo pelningai, turi leidimus ir licenzijas vykdomai veiklai.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą dėl vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą. Su minėtais darbuotojais yra neatsiskaitoma, nes jiems yra pareikštas ieškinys dėl 333 028,64 Lt nuostolių atlyginimo ir nesąžiningos konkurencijos bei taip yra užtikrintas būsimų toje byloje nuostolių atlyginimas. Jei teismas manė, kad yra minėtas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, turėjo būti įvertintos visos su tuo susijusios aplinkybės: įmonės mokumas, vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais priežastys ir terminai, skolos dydis ir pan. Teismas pažeidė CPK 225 straipsnio 1 punktą, t. y. nepatikslino šalių pareigos įrodinėti, todėl ji pagrįstai manė, kad pakanka duomenų įmonei iškelti restruktūrizavimo, o ne bankroto bylą. Tai yra nebuvo sudaryta galimybė pateikti aukščiau nurodyto ieškinio buvusiems darbuotojams, patvirtinančio, kad įmonės reikalavimai jiems yra didesni, nei jų – įmonei.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ atsiliepime prašo skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Tvirtina, kad įmonės nemokumas susidarė dėl darbuotojų, kuriems šiuo metu yra pareikštas 333 028,31 Lt ieškinys, nesąžiningų veiksmų, o patenkinus minėtą ieškinį, įsiskolinimas kreditoriams sumažėtų iki 294 725,96 Lt. Teigia, jog nuo 2010-11-15 iki 2011-02-22 pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo sumažinti nuo 765 202,13 Lt iki 627 754,60 Lt, t. y. 137 447,53 Lt, nei vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, neprieštaravo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teismo nutartis, kuria UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal juridinių asmenų restruktūrizavimą reglamentuojantį ĮRĮ įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytos sąlygos ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai bei teismui išnagrinėjus pareiškimą nėra pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki. Priešingu atveju tokią bylą atsisakoma iškelti.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, nustatęs, jog įmonė yra nemoki, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), o taip pat, kad yra neatsiskaitoma su darbuotojais ir šiuo pagrindu jau yra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1, 2 p.).
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada dėl įmonės nemokumo, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad bendrovė nėra nemoki pagal ĮBĮ nuostatas, nes 2010 m. dirbo pelningai, finansinė padėtis gerėja, per laikotarpį nuo 2010-11-19 iki 2011-03-04 pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo sumažinti nuo 765 201, 13 Lt iki 627 754,60 Lt, yra pareikštas 333 028,31 Lt ieškinys nesąžiningiems darbuotojams. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie argumentai nepaneigia teismo išvados šiuo klausimu (CPK 185 str.).
Kaip žinoma, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2010-11-12 balansą atsakovo turimas turtas sudaro 1 035 735 Lt (t. 1, b. l. 45-46), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pagal pateiktą 2011-02-21 kreditorių sąrašą – 861 614,60 Lt (t. 2, b. l. 136-138), iš kurių šiuo metu visi yra pradelsti. Nustatyta, jog 2011-02-25 taip pat yra suėjęs 233 860 Lt įsipareigojimo AB Šiaulių bankui įvykdymo terminas, o byloje nėra duomenų, jog minėtas terminas buvo atidėtas, ar buvo susitarta dėl kitokių vykdymo sąlygų. Tokiu būdu teismas, įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su pradelstų įsipareigojimų sumažinimu, gautu pelnu ir kt., pagrįstai sprendė, kad UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ iš tiesų yra nemoki (CPK 185 str.).
Kaip minėta, teismas, įvertinęs pirmiau paminėtą aplinkybę, susijusią su vėlavimu išmokėti darbuotojams atlyginimą, sprendė, jog tai patvirtina esant dar vieną ĮBĮ nurodytą bankroto bylos iškėlimo sąlygą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas teisingai nurodė, jog į ieškovės teismui pateiktą 2011-02-21 kreditorių sąrašą be pagrindo buvo neįtraukti nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. susiformavę finansiniai įsipareigojimai buvusiems darbuotojams, kylantys iš darbo teisinių santykių. Tokios teismo išvados nepaneigia apelianto argumentas, jog su šiais asmenimis yra neatsiskaitoma, nes jiems yra pareikštas ieškinys dėl 333 028,64 Lt nuostolių atlyginimo ir tokiu būdu yra užtikrinamas galimai palankaus bendrovei teismo sprendimo įvykdymas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5837/2010). Visų pirma, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis minimoje byloje ieškovo reikalavimu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antra, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str.). Trečia, darbo užmokesčio skolos bei žalos, padarytos darbdaviui, atlyginimo išieškojimas nėra viena eile tenkinami reikalavimai, todėl apelianto argumentai, susiję su galimu reikalavimų įskaitymu yra nepagrįsti.
Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“, yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.