- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-2552-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21869-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, ir
Aprašomoji dalis
nust at ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis I. G. kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti baudos paskyrimo klausimą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovui A. M.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą.
3. Teismas nustatė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu UAB „Country Relax“ buvo pritaikyta sankcija - paramos sutarties nutraukimas, dalies paramos sumos neišmokėjimas ir išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
4. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu panaikino NMA sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti tik dalies paramos sumos pagal galutinį mokėjimo prašymą išmokėjimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi sprendimą palikus nepakeistą.
5. Teismas nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (viešojo administravimo subjektas) nėra priėmusi sprendimo dėl sankcijos taikymo UAB „Country Relax“, sprendžiant paramos skyrimą pagal jo galutinį mokėjimo prašymą, ir UAB „Country Relax“ nesutinka su tokiu Nacionalinės mokėjimo agentūros neveikimu. Nacionalinė mokėjimo agentūra laikytina viešojo administravimo subjektu. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. UAB „Country Relax“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikto prašymo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153. Pagal minėtų Taisyklių 218 punktą pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal nurodyta reglamentavimą seka, kad UAB „Country Relax“, manydama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tokį institucijos neveikimą skųsti Vyriausiąją administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
6. Teismas sprendė, kad antstolis nepagrįstai kreipiasi į teismą, prašydamas skirti baudą Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovui CPK 771 straipsnio 6 dalimi. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas terminas, per kurį Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo išnagrinėti UAB „Country Relax“ prašymą. Lietuvos administracinių ginčų komisija panaikino Mokėjimo agentūros priimtą sprendimą ir įpareigojo prašymą nagrinėti iš naujo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjas I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. CPK 587 str. 10 p. numatyta, kas yra vykdomieji dokumentai. CPK 584 str. 2 d. numatyta, kad pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. LR Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 str. 2 d. numatyta, kad neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kurie nebuvo apskųsti per šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis vykdomas po to, kai skundas (prašymas) lieka nepatenkintas. Vykdomojoje byloje priimtas sprendimas buvo apskųstas, tačiau skundas nepatenkintas, todėl sprendimas turi būti vykdomas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, vadovaujantis CPK 771 str.
7.2. Teismo nutartis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 9 d., tačiau per įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą Nacionalinė mokėjimo agentūra neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti ir iki dabar nepateikė įrodymų apie sprendimo įvykdymą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
3. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, skundžiama nutartis priimta pareiškimo priėmimo stadijoje.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimas yra pirmoji civilinio proceso stadija, kurioje nustatoma, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių ieškinį (pareiškimą, prašymą) priimti.
5. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
6. Atsisakymą priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą) reglamentuojančio CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje teismas negali vertinti įrodymų bei spręsti, ar šalies nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai patvirtina ieškinio (pareiškimo, prašymo) pagrindą sudarančias aplinkybes. Šių aplinkybių nustatymas iš esmės yra susijęs su įrodinėjimo pareiga ir aktualus ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant dėl ieškinio (pareiškimo, prašymo) reikalavimų pagrįstumo.
8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24-25 punktai).
9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškimą, nenurodė nė vieno iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų, nemotyvavo, koks CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrindas šiuo atveju egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vieno iš CPK 137 straipsnio 2 dalies įtvirtintų atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų egzistavimo.
10. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje vertino pareiškimo reikalavimų pagrįstumą, pasisakė dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų įtakos pareiškėjo reikalavimui, atsisakė priimti pareiškimą dėl priežasčių, susijusių su materialiojo pobūdžio faktais, taigi, atliko veiksmus, kurie atliktini ne pareiškimo priėmimo, tačiau pareiškimo nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
11. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su antstolio pareiškimo pagrįstumu materialiąja prasme, nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančios teismo veiksmus pareiškimo priėmimo stadijoje, nepagrįstai šioje proceso stadijoje sprendė klausimus, kurie spręstini bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks proceso teisės pažeidimas lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą, dėl ko atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimo dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.