- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-326-159/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Ieškovas
- V. S., V. G., A. J., V. J.
- Atsakovas
- R. B., A. B., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-326-159/2010
NUTARTIS
2010 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovams V. S., V. G., A. J. ir V. J., atsakovų atstovui advokatui O. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-385/2008 pagal ieškovo V. J. (jo teisių ir pareigų perėmėjų A. J., V. J., V. G., V. S., S. M., R. K.) ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, R. B. ir A. B. dėl įsakymų dalies panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo?pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. B. J. 2005-11-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Juo teismo prašė panaikinti: 1) Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-23 įsakymo Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypų patvirtinimo A. B. P.; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004-01-27 įsakymo Nr. 13.6-199 ,,Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. S-54-3 patvirtinimo A. B.; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-27 įsakymo Nr. 13.6-1330 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, žemės sklypų pardavimo, įregistravimo Šilutės rajone“ dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo 1,55 ha pardavimo R. B.; 4) pripažinti negaliojančia 2004-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir R. B. bei A. B. Nurodė, kad ji su šeima nuo 1946 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovės sutuoktinis V. J. turėjo įmonę, besiverčiančią komercine žvejyba. Šilutės rajono Jonaičių apylinkės taryba 1993-04-9 sprendimu Nr. 158 V. J. ir ieškovės motinai A. B. P. paskyrė po 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypus.
Nuo ieškovės N. B. J. sodybos iki upės yra nedidelis atstumas. Skiriant jiems asmeninio ūkio žemę ir ženklinant ją vietoje, buvo aiškinama, kad tam tikra žemės sklypo dalis patenka į vadinamąją „žaliąją“ zoną, todėl ši negali būti skiriama, parduodama ir pan.
Nustatant ieškovės sutuoktiniui V. J. sklypų ribas, nurodyta žemė prie upės buvo pažymėta kaip valstybinio fondo žemė ir ja leista naudotis kaip ganykla. Dėl nurodytų priežasčių jų asmeninio ūkio žemė buvo paskirta ne prie pat upės, o kiek toliau. Beveik visos (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos yra išdėstytos palei upę, kiekvienas iš gyventojų nuo savo sodybų turėjo ir turi laisvą priėjimą prie upės, daugelis iš jų užsiima žvejyba.
Ieškovės motina A. B. P. iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kitame vienkiemyje, naudojosi apie 1 ha žemės sklypu palei upę. A. B. P. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ieškovė N. B. J. vienkartines neindeksuotas išmokas, jos motinos sumokėtas už 3 ha asmeninio ūkio žemės.
2004 m. pavasarį ieškovė N. B. J. sužinojo, kad šalia jos namų valdos 1,55 ha žemės sklypas yra paskirtas atsakovams B. ir 2004-06-11 sutartimi parduotas jų privačion nuosavybėn. Ieškovė pradėjo ieškoti atsakymų, kodėl jai sklypas toje vietoje paskirtas nebuvo, nors ji visą laiką juo naudojosi ir ji nebegalėjo prieiti prie upės.
Ieškovės N. B. J. motinai A. B. P. asmeninio ūkio žemė paženklinta vietoje, žemėtvarkos projektas patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-23 įsakymu Nr. 420, Šilutės rajono Jonaičių apylinkės taryba 1993-04-9 sprendimu Nr. 158 paskyrė 3 ha žemės asmeniniam naudojimui ir R. B., tačiau ne (duomenys neskelbtini) kaime, bet (duomenys neskelbtini). A. B. 2002-02-5 įsigijus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime, 2002 metais, rengiant Pagrynių kadastro vietovės Žemėtvarkos papildymo projektą, jai buvo suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai, sklypas Nr. S-54-3 patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2004-01-27 įsakymu Nr. 13.6-199, vėliau parduotas B. Valstybinės institucijos ieškovei paaiškino, kad derinant asmeninio ūkio žemės sklypus ji turėjo teisę per 15 darbo dienų pareikšti pretenzijas ir nesutikimą Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui ir kadangi to nepadarė, todėl jos visos pretenzijos yra nepagrįstos. Su tuo ieškovė nesutiko, nes su ja jos motinai A. B. P. skirtos asmeninio ūkio žemės sklypų ribos derintos nebuvo. Ieškovė N. B. J. iš Šilutės žemėtvarkos skyriaus gavo daug dokumentų, iš jų ir pretendentų gauti žemę pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 10 str. žiniaraštį. Jame (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sąraše, eilės Nr. 2, įrašyta jos motina – A. B. P., grafoje „numeris plane“ nurodytas žemės sklypo indeksas – „Š-2“; 10-oje grafoje nurodyta data– 1999-06-8“; 11-oje grafoje ieškovei visiškai nežinomo asmens parašas. Ieškovės motina negalėjo pasirašyti, nes (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovės manymu, žiniaraštis – oficialus dokumentas – yra suklastotas, nes jo pagrindu buvo priimami sprendimai dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo, patikslinimo ar pakeitimo. Dėl šio fakto pagal ieškovės pareiškimą Šilutės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimai (įsakymai) dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suprojektavimo, pažeidus asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo principus, taip pat ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su B., yra neteisėti, nes sudaryti suklastotų dokumentų pagrindu, prieštarauja viešajai teisei ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Visi sprendimai, susiję su asmeninio ūkio žemės sklypų suprojektavimu, ieškovės motinai A. B. P. bei atsakovams B., taip pat pirkimo–pardavimo sutartis pripažintini neteisėtais ir naikintini (t. 1. b. l. 3–5).
Ieškovė N. B. J. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 106). Po ieškovės mirties į bylą įtrauktas ieškovu V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 134). Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-3 nutartimi ieškovas V. J. pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėjais A. J., V. J., V. G., V. S., S. M. ir R. K. (t. 2, b. l. 141).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atnaujino V. J. praleistą 1 mėnesio terminą skundui paduoti. Panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypų patvirtinimo A. B. P., Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-199 ,,Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. S-54-3 patvirtinimo A. B., Klaipėdos apskrities viršininkės 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-1330 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, žemės sklypų pardavimo, įregistravimo Šilutės rajone“ dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo 1,55 ha pardavimo R. B. Pripažino negaliojančia 2004 m. birželio 11 d. sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir R. B. bei A. B. dėl 1,55 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Nustatė, kad Šilutės rajono Jonaičių apylinkės taryba 1993-04-09 sprendimu Nr. 158 ieškovui V. J. ir jo anytai A. B. P. (duomenys neskelbtini) kaime paskyrė po 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypus. A. B. P. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ieškovo žmona N. B. J., ji mirė (duomenys neskelbtini). Remdamasis N. B. J. ir V. J. paaiškinimais teisme, teismas nurodė, kad nustatant asmeninio ūkio žemės sklypo vietą matininkas ir žemėtvarkininkai aiškino, jog dalis ieškovų naudojamos žemės palei Nemuno upę patenka į vadinamąją „žaliąją“ zoną, todėl ši negali būti jiems paskirta ir kad tokią ieškovų nurodytą aplinkybę teisme patvirtino liudytojos R. B. ir V. P., patvirtinusios, kad N. B. J. vis eidavo į žemėtvarkos skyrių dėl sklypo pamatavimo, bet tas padaryta nebuvo.
A. B. P. ir V. J. asmeninio ūkio žemės sklypai suprojektuoti 2000-02-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 420 patvirtintu Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Nustatant sklypų ribas, V. J. naudojamas žemės sklypas prie upės buvo pažymėtas kaip laisvos žemės fondas; šia žeme V. J. leista naudotis kaip ganykla.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 12, 16 ir 17 punktų nuostatas, todėl šis projektas negalėjo būti tvirtinamas apskrities viršininko. Iš dalies panaikinus apskrities viršininko įsakymus, kuriais atsakovams A. B. ir R. B. suteiktas ginčo sklypas ir leista jį nusipirkti, pripažintina negaliojančia ir jų pagrindu sudaryta 2004 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties sudarymo metu apskrities viršininko administracijos atstovas žinojo apie tai, jog N. B. J. pretenduoja į parduodamą sklypą, kad ji ginčija apskrities viršininko veiksmus, tačiau atstovas notarei pareiškė, jog ginčų dėl parduodamo žemės sklypo nėra, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, kad nėra jokių viešųjų teisių pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų nuosavybės teisėms į nusipirktą žemės sklypą; taip pat garantavo, kad dėl šio sandorio nėra gauta jokių skundų iš suinteresuotų tuo sandoriu asmenų. N. B. J. aktyviai aiškinosi aplinkybes, rinko dokumentus, kreipėsi tiesiogiai į Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją, Klaipėdos apskrities viršininką su prašymais informuoti apie ginčo sklypo pardavimą, teismas nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (t. 2, b. l. 120–123).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai R. B. ir A. B. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pareikšdama ieškinį siekė apginti neva savo pažeistą teisę prieiti prie upės bei turėdama tikslą, kad jos mirusios motinos vardu asmeninio ūkio žemė būtų suprojektuota prie jos sodybos. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė gali netrukdomai patekti prie upės ir net gano savo gyvulius ginčo sklype, nes apeliantai jai tai daryti nedraudžia. Liudytojų R. B., V. P. parodymais buvo nustatyta, kad ieškovės motina A. B. P. prieš mirtį gyveno kitoje vietoje – pas ieškovės brolio žmoną kitame vienkiemyje ir naudojosi asmeninio ūkio žeme šalia to vienkiemio. Teismas panaikino apeliantų nuosavybės teisę į visą turimą 1,55 ha žemės sklypą, nors ieškovė ginčijo tik dalį dėl 1 ha žemės, ir apskritai ignoravo apeliantų išdėstytas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, kad ieškovė neturi teisės paveldėti mirusios motinos teisės į asmeninio ūkio žemę, nes ieškovė nepaveldėjo pastatų ir pati turėjo asmeninio ūkio žemę. Ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas nepagrįstai, nes ieškovė į teismą kreipėsi 2005-11-23, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo sužinojimo apie jos teisių pažeidimą, ji buvo informuota apie esamą padėtį. Apeliantai yra sąžiningi žemės įgijėjai ir jų teisės turi būti ginamos. Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad piktnaudžiavimu teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos, nes ieškinyje nebuvo nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai. Apeliantams nežinomi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tarnautojų piktnaudžiavimo valdžia faktai. CK 4.96 str. 2 d. nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (t. 2, b. l. 127–128).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad N. B. J. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas 2004-05-24, t. y. praėjus 9 metams 6 mėnesiams po jos motinos A. B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro: Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje pagal 1994-07-25 Šilutės rajono valdybos potvarkį Nr. 297-v įmokėtos 65,50 valstybės vienkartinės neindeksuotos išmokos, tai atitinka 1 687,50 Lt už 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir teisė atkurti mirusios A. B. P. indėlio sąskaitą Nr. 6250, esančią AB banke „Hansabankas“ Šilutės KAC (t. 1, b. l. 6).
Iš 2004-06-03, 2004-06-21, 2004-08-16, 2004-08-20, 2004-10-08 N. B. J. prašymuose Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir N. B. J. ieškinio pareiškime nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijai yra pagrindas teigti, kad N. B. J. teisinis interesas nagrinėjamos bylos atveju yra tas, kad teismui patenkinus visus jos ieškinio reikalavimus atsirastų galimybė jos mirusios motinos A. B. P. vardu asmeninio ūkio žemę suprojektuoti prie jos namų valdos, t. y. toje vietoje, kuri Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-27 ir įsakymu Nr. 13.6-1330 ir 2004-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi parduota atsakovams R. B. ir A. B., o atsakovams asmeninio ūkio žemę būtų galima paskirti jos motinai asmeninio ūkio žemės paskirtoje vietoje ar kitose vietose (t. 1, b. l. 17–23).
Nagrinėjamos bylos atveju neginčijamai iš 2001-11-26 grąžinamos žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir iš (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės, bloko Nr. 0001, sklypo Nr. plane Š-9, savininko V. J. abriso nustatyta, kad Šilutės rajono Pagrynių žemės kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime savininkui V. J. namų valdai 0,42 ha žemės dydžio sklypas Nr. Š-9 buvo suformuotas gretimybėje su asmeninio ūkio žeme (t. 1, b. l. 13–14).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės tarybos 1993-04-09 sprendimu Nr. 158 „Dėl žemės sklypų išskyrimo apylinkės gyventojams 1993 m“, sprendime nurodė, kad ieškovui V. J. ir jo uošvei A. B. P. (duomenys neskelbtini) kaime buvo paskirta po 3 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypai (t. 1, b. l. 9). A. B. P. asmeninio ūkio žemė 1995 m. buvo paženklinta ir Pagrynių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės faktinio naudojimo plane: paskirta asmeninio ūkio žemė – 1 ha, pažymėtas indeksu Š-9, ir 2 ha, pažymėti indeksu Š-9 (t. 1, b. l. 16). Ištrauka iš Pagrynių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės faktinio naudojimo suvestinio plano taip pat patvirtina, kad A. B. P. paskirta asmeninio ūkio žemė pažymėta toje pat vietoje, 2 ha – prie V. J. namų valdos ir 1 ha kitoje vietoje, žemės sklypai pažymėti indeksais Š-9, turėtų būti žymimi indeksais Š-2 (t. 2, b. l. 45, 163 ).
Iš Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo valstybinės ekspertizės akto ištraukos matyti, kad A. B. P., remiantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės tarybos 1993-04-09 sprendimu Nr. 158 „Dėl žemės sklypų išskyrimo apylinkės gyventojams 1993 m.“, buvo suteiktas 2 ha dydžio žemės sklypas Nr. Š-2, kuris 1995 m. buvo paženklintas vietovėje ir įbraižytas į Pagrynių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės faktinio naudojimo suvestinius planus. Asmeninio ūkio prie gyvenvietės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypo Nr. Š-2 ribos nekeistos, likęs plotas suprojektuotas prie A. B. P. vienkiemio (t. 1, b. l. 39).
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, liudytojos V. P. parodymų, V. J. paaiškinimų matyti, kad A. B. P. nebuvo N. B. J. šeimos narė, gyveno atskirai, (duomenys neskelbtini) kaime turėjo sodybos dalį ir prie tos sodybos jai buvo suteikta žemė naudotis (t. 2, b. l. 45, 55).
Remiantis anksčiau paminėtais įrodymais teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad A. B. P. 3 ha asmeninio ūkio žemė buvo pažymėta dviejose vietose, tačiau mirusių ieškovų N. B. J. ir V. J. teisių ir pareigų perėmėjas ieškovas A. J. apeliacinės instancijos teismui pareiškė, kad jiems apskritai nežinoma, kur konkrečiai A. B. P. naudojosi 3 ha dydžio asmeninio ūkio žeme ir kad niekas apskritai negali parodyti, kur buvo mirusios A. B. P. asmeninio ūkio žemės ribos, galbūt V. P. galėtų papildomai paaiškinti nurodytas aplinkybes, nes ji išsipirko sodybą, jai buvo paskirta 3 ha asmeninio ūkio žemė. Ieškovė V. G. paaiškino, kad A. B. P. prie jos sodybos buvo išskirtas 60 arų žemės sklypas, vėliau jai buvo pamatuotas kitas žemės sklypas. Ieškovė V. S. paaiškino, kad iki 2000 metų jai priklausanti žemė ribojosi su jos tėvams, t. y. N. B. J. ir V. J., priklausančia žeme (t. 2, b. l. 230–231).
Teisėjų kolegija, įvertinusi mirusių ieškovų N. B. J. ir V. J. teisių ir pareigų perėmėjų ieškovų A. J., V. J., V. G. ir V. S. paaiškinimus, kad jiems apskritai nežinoma, kur konkrečiai A. B. P. naudojosi 3 ha dydžio asmeninio ūkio žeme ir kad niekas apskritai negali parodyti, kur buvo mirusios A. B. P. asmeninio ūkio žemės ribos, konstatuoja, kad nepareikalavus naujų įrodymų nėra galimybės nagrinėjamoje byloje išsiaiškinti teisinę reikšmę turinčios aplinkybės – kur konkrečiai buvo A. B. P. asmeninio ūkio žemės sklypas (sklypai), už kurį ji sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis.
Esant tokioms aplinkybėms bei įrodymams pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėjant bylą pasiūlytina ieškovams pateikti įrodymus, kur konkrečiai buvo A. B. P. asmeninio ūkio žemės sklypas (sklypai), už kurį ji sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis, iš Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro pareikalauti A. B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylą, nes byloje neišsiaiškintas klausimas dėl A. B. P. turėtos sodybos ar jos dalies ir prie tos sodybos ar jos dalies paskirtos asmeninio naudojimo žemės, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-11-10 nutartyje išaiškinta, jog teisines pasekmes, atsirandančias mirus asmeninio ūkio žemės naudotojui, tuo metu reglamentavo Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 7 dalis (1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-940 redakcija, galiojusi nuo 1995 m. birželio 28 d. iki 1997 m. liepos 22 d.), kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo už perkamą asmeninio ūkio žemę, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina toje vietovėje gyvenantiems testamentiniams arba šaukiamiems paveldėti pagal įstatymą įpėdiniams, jeigu šie paveldėjo toje vietovėje esančius pastatus (ar jų dalį) bei patys ar jų šeimos nariai neturi asmeninio ūkio žemės (t. 2, b. l. 215–219).
Teisėjų kolegijos nuomone, neišsiaiškinus nagrinėjamoje byloje anksčiau nurodytų teisinę reikšmę ginčo išsprendimui turinčių faktinių aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti ieškovų A. J., V. J., V. G. ir V. S., R. K. ir S. M. 2010-05-21 prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (t. 2, b. l. 225–227).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.