Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme bei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu. BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio nuostatas, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, arešto bausmę pakeičiant į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bei skiriant subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. V. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė – 96 MGL 4 800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda bei paskirta galutinė bausmė 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir 96 MGL 4 800 (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) dydžio bauda (vykdoma atskirai).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu (2022 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-1447, įsigaliojusio 2022 m. lapkričio 1 d., patvirtinta pakeisto 68 straipsnio 2 dalies redakcija), A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 (septyneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 17 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus ? panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. birželio 18 d. nutarimu A. V. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę, t. y. krovininį automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu laikinam saugojimui (iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme) perduotas sutuoktinei A. V., kaip transporto priemonės faktinei valdytojai (savininkei), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, automobilį su užvedimo spynelės rakteliu grąžinti jo faktinei valdytojai (savininkei) A. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, ir vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. birželio 15 d. apie 23.45 val., A. V. Ukmergės rajone, kelio A2 kryptis Panevėžys-Vilnius 71,66 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. B. vardu, būdamas neblaivus, kai A. V. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę patruliavę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai, šiam alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0273 atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 23.45 val. atlikto pirmo pūtimo metu jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 00.04 val. atlikto antro pūtimo metu iškvėptame ore – 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, A. V., žinodamas apie įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, o taip pat apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendį, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemonės 4 (ketveriems) metams, ir Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus pareigūno 2022 m. balandžio 27 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis (A. V.), būdamas neblaivus, 2024 m. birželio 15 d., apie 23.45 val., Ukmergės rajone, kelio A2 kryptis Panevėžys-Vilnius 71,66 kilometre, vėl vairavo transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam buvusią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šie A. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniu skundu neginčijama A. V. kaltė, tačiau nesutinkama su paskirta bausme bei prašoma neskirti laisvės atėmimo, kadangi apeliantas turi pasirūpinti šeimos išlaikymu ir gerove. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, A. V. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o byloje nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistojo asmenybę, jo skunde išdėstytas pageidavimas atlikti bet kokią bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu, nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytiems nusikaltimams, numatytiems BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu ar atidėti bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę subendrindamas su 2018 m. gruodžio 21 d. priimtu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, neteisingai nurodė paskirtos bausmės dydį bei bendrinamą teismo sprendimą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

6. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021). Taigi, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.

7. Šioje byloje A. V. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat gali būti skiriamos alternatyvios bausmės ? viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. V. skyrė 30 (trisdešimt) parų arešto už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą bei 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). T. y. šiuo atveju paskirta subendrinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė už dviejų nusikalstamų veikų padarymą (nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą) yra artima BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

8. Pažymėtina, jog spręsdamas dėl A. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), nuteistojo asmenybę (teistas keturis kartus: Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 1, b. l. 124-135), vieną kartą baustas administracine tvarka – jam paskirtas įspėjimas už tai, kad namuose buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,04 promilių girtumas) ir dėl savo būsenos neužtikrino tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos savo mažamečiui vaikui (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalis) (t. 1, b. l. 161-163). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę įvertino ir tai, jog buvo nustatyta viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (2024 m. birželio 15 d. nusikalstamas veikas padarė dar neišnykus ir nesant panaikintam teistumui už ankstesnes veikas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios aplinkybės parodo, kad dauguma praeityje A. V. padarytų nusikalstamų veikų yra analogiškos šiame nuosprendyje įrodytoms nusikalstamoms veikoms, susijusioms su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Apeliantas nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog praeityje A. V. skirtos tiek griežtos laisvės atėmimo bausmės, tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda (iš antstolės 2024 m. lapkričio 22 d. atsakymo matyti, jog bauda nėra išieškota), kaip ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendis) bei lygtinio paleidimo taikymas (pagal įkalinimo įstaigos viršininko 2021 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 2-1212) nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai A. V. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas ar bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

10. Pažymėtina, jog apeliantui ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones bei turto konfiskavimas – konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau nuteistasis ignoravo jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, t. y. toliau vairavo transporto priemones ne tik neturėdamas tam teisės (iš 2024 m. rugsėjo 20 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kas teisės vairuoti transporto priemones A. V. niekada nebuvo įgijęs), bet ir būdamas neblaivus. Taip pat asmuo iš esmės laisvai naudojosi jo sutuoktinei priklausančiomis transporto priemonėmis nesibaimindamas dėl to, kad ankstesniais teismų sprendimais vietoje transporto priemonės konfiskavimo jam buvo paskirtas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Be kita ko, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. pirmo pūtimo metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro pūtimo metu – 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 30). A. V. apsvaigimas nuo alkoholio net penkis kartus viršijo didžiausią leistiną apsvaigimo ribą, kai asmuo dar turi teisę vairuoti transporto priemonę. Nuteistasis automobilį vairavo magistraliniame kelyje, nakties metu, dėl ko savo nusikalstamais veiksmais kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui), sau pačiam ir kartu su juo važiavusiam keleiviui.

11. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, anksčiau paminėtų duomenų visuma A. V. neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apeliantas linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad nuteistasis, žinodamas apie jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei suvokdamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, laisva valia be jokios rimtesnės priežasties sėsdamas už vairo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog A. V. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl asmuo privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu A. V. paskirta bausmė ar jos realizavimo forma turėtų būti švelninama.

12. Skunde nurodytos aplinkybės, jog apelianto šeima, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, neteks pajamų šaltinio, jog A. V. yra nedirbanti, auginanti jų bendrą mažametį vaiką bei jų gyvenamojoje vietoje nėra buitinių patogumų, apygardos teismo įsitikinimu, neleidžia daryti išvados, jog apeliantui skirta bausmė nėra adekvati, neproporcinga ar per griežta. Akcentuotina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas (šiuo atveju švelnesnės bausmės rūšies, nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas ar bausmės vykdymo atidėjimas) įvertinant jo asmenybę akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Taip pat remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59, 60 straipsnių nuostatomis nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra sudaromos galimybės dirbti, todėl apeliantui, norint prisidėti prie šeimos išlaikymo, tokia galimybė nebus atimta. Kita vertus, esant A. V. sudėtingai finansinei situacijai, ji pati turi galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas tiek dėl naujo būsto suteikimo, tiek dėl pašalpų skyrimo. Pažymėtina ir tai, jog nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog A. V. turi mažametę dukrą, kuria reikia rūpintis, tačiau, net ir būdamas laisvėje, jis negeba tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigų dukros atžvilgiu, nes 2023 m. lapkričio 22 d. buvo baustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tėvų valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesais.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. V. skirtiną bausmę, tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą apeliantui paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – areštą bei taikant bausmių subendrinimą apėmimo būdu. Įvertinusi išdėstytus motyvus, dar labiau švelninti A. V. paskirtą subendrintą bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių minėtame straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Dėl skundžiamame nuosprendyje padarytų klaidų.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės visiško sudėjimo būdu pridėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 96 MGL (4 800 Eur) dydžio baudą, tačiau nurodydamas, kad galutinė subendrinta bausmė yra 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir 96 MGL (4 800 Eur) dydžio bauda (vykdoma atskirai) padarė rašymo apsirikimo klaidą. Pažymėtina, jog tiek apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad subendrinus bausmes už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą ir BK 243 straipsnyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą A. V. skiriama 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis ši bausmė sumažinama vienu trečdaliu, paskiriant 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl ši klaida taisytina.

15. Kaip jau paminėta, skundžiamu nuosprendžiu A. V. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 96 MGL (4 800 Eur) bauda (BK 64 straipsnis). Tačiau šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmė buvo subendrinta su 2022 m. kovo 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė ? laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 96 MGL bauda. Laisvės atėmimo bausmę A. V. yra atlikęs, o baudos bausmė neatlikta.

16. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą ir siekdamas išvengti dvigubo teismo baudžiamojo įsakymo subendrinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti ne su 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, o su 2022 m. kovo 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta 96 MGL baudos bausmės dalimi. Nors formaliai neatlikta baudos bausmės dalis yra ta pati, kuri buvo paskirta 2018 m. gruodžiu 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, ši nuosprendžio dalis keistina, nurodant, jog galutinė skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su 2022 m. kovo 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta 96 MGL dydžio bauda. Šių klaidų ištaisymas neturi reikšmės A. V. veiksmų kvalifikavimui ir nesunkina jo teisinės padėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių bendrinimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi ir 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. kovo 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta 96 MGL dydžio bauda, ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 96 MGL 4 800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą“.

Kitą Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.