Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovui S. Č. , atsakovei G. Č. , trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovei G. Č. , trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė dėl ieškinio patenkinimo paliko spręsti teismui, nurodė, kad kiekvieno vaiko teisė yra žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamiems ir išlaikomiems, o nuginčijus tėvystę, svarbu, kad vaikas neliktų be tėvo ir be išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų - Utenos rajono CMS pateiktų U. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašų nuorašų (17-18 b.l.), šalių prašymo santuoką nutraukti, iš kurio matyti, kad šalys jau iki kreipdamiesi į teismą su pareiškimu 2007-10-11 kartu negyveno jau daugiau nei metus laiko bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-11-07 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-9712-141/2007, kuriuo šalių santuoka buvo nutraukta, ir kuris patvirtina, kad santuoka nutrūko nuo 2007-12-08, t.y. po U. ir L. gimimo, bei (13, 36 b.l.), todėl vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaikų tėvu įrašytas ieškovas. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaikų gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tiek ekspertizės išvados, tiek specialisto išvados yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo.

Šalys, jų paaiškinimu, santuokinio gyvenimo negyveno jau keletą metų dar iki vaikų gimimo, tačiau ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė laukiasi, jis kreipėsi teisinės konsultacijos ir jam, jo teigimu, buvo paaiškinta, kad tokiu atveju, jei jie santuokos nėra nutraukę, nustatyta tvarka jis bus įrašytas vaiko tėvu. Taigi ieškovas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie vaikų gimimą ir jų gimimo įrašus anksčiau nei nurodo sužinojęs, t.y. nuo šių įrašų sudarymo, nes jam aplinkybės, kad įrašas apie jį, kaip apie vaikų tėvą, neatitiks tikrovės, jau buvo žinomos. Tačiau ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs 1 metų ieškinio senaties termino (LR CK 3.152 str. 1d.).

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (šalių paaiškinimai, liudytojų R. Č. , A. B. , Z. V. parodymai apie tai, kad ieškovas nepripažįsta savęs U. ir L. Č. tėvu, jais nesirūpina, jų neauklėja ir neišlaiko, kad vaikus remia kitas asmuo – biologinis vaikų tėvas A. M. (43-45 b.l.)), ieškovas nepripažino vaikų – U. ir L. Č. kaip savo, neauklėjo ir neugdė jų nuo gimimo, nedalyvauja kasdieniame jų gyvenime, tarp jų nėra užsimezgęs joks tarpusavio ryšys, ieškovas vaikų neišlaiko, savo gyvenime vaikai jo nepažįsta kaip tėvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir bylą nagrinėjant ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys apie tėvą S. Č. , esantys (duomenys neskelbtini) gimusių U.ir L. Č. gimimo įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

Atsakovė pripažįsta faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys), šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog ieškovas nėra biologinis vaikų – (duomenys neskelbtini) gimusių U. ir L. Č. tėvas, o tai yra pakankamas pagrindas (LR CPK 178 str.) pagrįstai manyti, kad šių nepilnamečių vaikų, nuo gimimo auginamų, auklėjamų ir išlaikomų atsakovės ir A. M. , teisės, numatytos Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje, vaikui nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nuginčijus tėvystę bus užtikrintos, todėl ieškinys tenkintinas (LR CK 3.149 str.1d.), iš (duomenys neskelbtini) gimusių U. ir L. Č. gimimo įrašų duomenys apie tėvą S. Č. išbrauktinos.

Ieškovas turėjo 132,61 Lt bylinėjimosi išlaidų (123,00 Lt žyminio mokesčio, 9,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), jų priteisti iš atsakovės neprašo. Likusioje dalyje ( 5,00 Lt ) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, padengė atsakovė (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš Utenos rajono Civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukti duomenis apie U. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą S. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš Utenos rajono Civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukti duomenis apie L. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą S. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nusiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.