- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-503-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- L. G.
- Ieškovas
- L. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovės atstovui adv.Stasiui Kavaliūnui, atsakovui L. G. , atsakovo atstovei adv.Jolantai Dransenkienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui L. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. G. dukros M. R. (gim. duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 600 Lt iki jos pilnametystės. Nurodė, kad dukters poreikiai padidėjo, nes duktė lanko darželį, ji su dukra nuomojasi butą ir pati moka už komunalines paslaugas, dukrą reikalinga gydyti pas odontologus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priteisti atsakovo durai išlaikymą po 400 Lt per mėnesį.
Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies ir sutiko mokėti po 300 Lt dukrai kas mėnesį iki ji sulauks pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu jo darbo užmokestis yra apie 1100 Lt ir jis gali savo dukros išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį, daugiau skirti negali, nes nuomojasi butą ir už nuomą, be komunalinių mokesčių, moka 800 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad šalių nepilnametė duktė gyvena su motina, todėl jai tenka didesnė našta išlaikyti dukrą. Teismas, vertindamas atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, atkreipė dėmesį į tai, kad ženkliai pasikeitė dukros poreikiai, ji lanko darželį, dukrai reikalinga skirti daugiau lėšų maistui, drabužiams, gydyti pas odontologus. Nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro 855 Lt (b.l. 48), atsakovo atlyginimas už rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio mėnesius sudarė apie 1618 Lt per mėnesį (b.l. 24, 38). Pažymėjo, jog atsakovo motyvas, jog jis negali daugiau teikti išlaikymo nei 300 Lt, nes už buto nuomą (be komunalinių patarnavimų) moka 800 Lt, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas gyvena su žmona, todėl buto išlaikymo išlaidos turi būti dalintinos per pusę.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajonų apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti M. R. išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo proporcingai ieškovei teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, jog teismas išėjo iš reikalavimo ribų ir priteisė išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos, kaip prašė ieškovė. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl papildomų išlaidų: buto nuoma, komunaliniai mokesčiai, kvitai už darželio lankymą. Pažymi, jog trijų metų vaikams plokštelės nededamos, nes pieniniai dantys dar nepasikeitę. Mano, jog trijų metų vaiko poreikiai ženkliai mažesnis nei paauglio, kuomet orientuojamasi į 1 MMA dydį ir išlaikymui pagal apelianto apskaičiavimus užtektų apie 500 Lt. Nesutinka su teismo nustatytomis vidutinėmis atsakovo pajamomis, mano, jog remiantis teisingumo kriterijais pajamas reikėtų skaičiuoti už laikotarpį ne trumpesnį, kaip metai. O tai sudaro 1286 Lt atsakovo uždarbio per mėnesį. Todėl sumokėjus 400 Lt išlaikymą dukrai, 545 Lt sąnaudas butui, lieka tik 341 Lt maistui, transportui, rūbams ir vaistams.
Atsiliepimas
Ieškovė L. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Pažymi, jog teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, teisingai nustatė, kad sąlygos pakeisti išlaikymo dydį atsirado žymiai anksčiau nei pateikta ieškinyje, nes intensyvus dantų gydymas prasidėjo nuo vasaros laikotarpio. Su atsakovu jokių ryšių nepalaiko, todėl neturi jokio pagrindo jo informuoti apie pasikeitusias vaiko išlaikymo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisimo išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str.2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl ieškovė mano, jog mažesnė išlaikymo suma pažeistų vaiko interesus, atimtų jam galimybę pilnavertiškai vystytis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (LR CPK 185, 263 str.).
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi, pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė, prašydama padidinti dukros M. R. priteisto išlaikymo dydį nuo 200 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas – dukra lanko darželį, nuomojasi butą, jį išlaiko, taip pat mergaitei reikalinga lankyti pas odontologą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo dukrai Modestai tenkantį išlaikymą – 400 Lt kiekvienam kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis priimta civilinėje byloje M.Sinkevičius v. A.Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje A.Liago v. V.Liagienė; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo jau daugiau nei treji metai, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, dukra paaugo ir dėl to jos poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino priteistą išlaikymo dydį, kadangi išaugo vaiko išlaikymo išlaidos ir dėl to atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą dukrai, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas.
Atsakovo argumentas, jog teismas išėjo iš reikalavimo ribų ir priteisė išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos, kaip prašė ieškovė, yra atmestinas. LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. LR CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo kategorijos bylose turi teisę išeiti už reikalavimo ribų (LR CPK 376 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti darželį, todėl natūralu, kad išlaidos, susijusios tiek su vaiko fiziologinių poreikių patenkinimu, tiek su jos lavinimu, auklėjimu bei laisvalaikiu, padidėjo. Ieškovė pateikė mergaitės išlaikymo sąmatą ieškinyje (b. l. 2,3). Ieškovei priteista per mėnesį suma – 800 Lt per mėnesį yra reali, apelianto samprotavimai, kad paskaičiavimai, pateikti išlaikymo išlaidų sąmatoje, nieko nepagrįsti ir neįrodyti, atmestini. Byloje nustatyta, kad dėl objektyvių aplinkybių praėjus daugiau nei 3 metams nuo išlaikymo priteisimo dienos vaiko poreikiai išaugo, kas sudarė pagrindą ieškiniui dėl priteisto išlaikymo sumos padidinimo pareikšti. Dėl išdėstyto kolegija atmeta apelianto argumentą, kad byloje ieškovė nepateikė įrodymų apie vaiko poreikių padidėjimą .
Atsakovo argumentas, jog trijų metų vaiko poreikiai ženkliai mažesnis nei paauglio, kuomet orientuojamasi į 1 MMA dydį ir išlaikymui pagal apelianto apskaičiavimus užtektų apie 500 Lt yra atmetamas, kadangi teismas, spręsdamas bylas dėl išlaikymo pakeitimo vadovaujasi LR Konstitucija, LR CK trečios knygos XII skyriaus antruoju skirsniu, LR CPK ir kitomis teisės normomis ir jų turi būti laikomasi. Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams, neatsižvelgiant į jo amžių, tenkinti atitinka minimalią mėnesinė algą (MMA), kuri 2009 m. sudaro 800 Lt. Be to, mažamečiui vaikui reikalingos papildomos išlaidos, kurias nurodė ieškovė, taip pat pažymėtina, jog ieškovei tenka papildoma našta, nes ji ne tik mergaitę turi išlaikyti, bet ir rūpinasi jos poreikiais, priežiūra.
Atsakovo argumentas, jog teismas pajamas privalėjo skaičiuoti už laikotarpį ne trumpesnį, kaip metai yra nereikšmingas bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu įvertino visas nurodytas aplinkybes ir tinkamai nustatė šalių turtinę padėtį. Atsakovas yra darbingas, neturi invalidumo grupės, gali susirasti geriau apmokamą darbą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikui didesnį išlaikymą. Atsakovo geriau apmokamo darbo susiradimas objektyviai nemaža dalimi priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Taip pat buvo nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydžio – 200 Lt išlaikymo vaikui neužtenka, todėl preziumuojama, kad ieškovei tenka didesnė finansinė našta rūpinantis sūnumis. Kaip minėta, minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, todėl mažesnė suma gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo dukrai, nes tokiu būdu būtų pažeistos jos teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio vaiko išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 400 litų dydžio išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis savo dukrai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš jo proporcingai ieškovei teismo patenkintų reikalavimų daliai. Tačiau bylos nagrinėjimo metu (b.l. 51) ieškovės advokatas patikslino reikalavimą ir prašė priteisti dukrai išlaikymą, mokant po 400 Lt per mėnesį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškinys buvo patenkintas visa reikalavimo suma ir todėl nėra pagrindo perskirstyti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė patyrė 480,98 Lt advokato išlaidų. Atmetus atsakovo apelaicinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina 480,98 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (LR CPK 93str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. G. 480,98 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.