- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 2-379-440/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00252-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., G. M., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Virginijus Gžimaila
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant pareiškėjai I. T., jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, suinteresuotiems asmenims R. V., G. M., teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., G. M., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad jos tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu su tėvu gyveno pareiškėja ir jos vaikai. Daugiau kartu su jais niekas negyveno. Mirus tėvui, ji su vaikais liko ten toliau gyventi. Prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius už vandenį, elektrą, šiukšles. Po tėvo mirties sutriko sveikata, turi invalidumo grupę, nebuvo jėgų tvarkytis dokumentų dėl palikimo. Jos seserys į palikimą nepretendavo ir nepretenduoja. Tėvas su mama išsiskyrė prieš daug metų. Po tėvo mirties liko pusę namo dalies ir sodas. Prašo pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjos atstovas prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad I. T. po tėvo S. T. mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. V. nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Pretenzijų dėl palikimo neturi. Po tėvo mirtie sesuo su vaikais liko gyventi jam priklausiusiame name, tvarkė jį, mokėjo mokesčius.
Suinteresuotas asmuo G. M. nurodė, kad su prašymu sutinka. Pretenzijų dėl palikimo neturi. Po tėvo mirties sesuo liko gyventi jo name ir ten iki šiol tebegyvena. Jos yra trys seserys. Mama su tėvu išsituokė labai seniai, kai jai buvo 15 m.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Iš esmės dėl prašymo neprieštarauja. (b.l.28,44)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Ištyrus byloje esančių dokumentų (mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo) matyti, kad pareiškėja yra S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. (b.l.6,9) Ištuokos liudijimas Nr. 341500 patvirtina, kad mirusiojo S. T. ir G. T. santuoka buvo nutraukta 1991-05-21, įrašo Nr. 80. (b.l.5) Akmenės rajono apylinkės teismo 1992-08-10 nutartis, išrašai iš Nekilnojamojo turto registrų centro patvirtina, kad S. T. nuosavybės teise priklausė 0,0620 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ priklausiniais: ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). (b.l.17-21) Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos 2011-12-14 pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad S. T. savo gyvenamąją vieta nuo 1981-01-15 iki mirties buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis gautais iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės nustatyta, kad šiuo adresu taip pat deklaruota ir pareiškėjos gyvenamoji vieta.(b.l.11) Byloje pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos, AB LESTO pažyma, šalto vandens tiekimo sutartis, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, patvirtina, kad pareiškėja po tėvo mirties mokėjo mokesčius už namo išlaikymą (tiektą šaltą vandenį, kanalizaciją, elektros energiją) ir sodo sklypą. (b.l.22-26) Akmenės rajono 2 – asis notarų biuras 2011-12-20 rašte pažymėjo, kad mirus S. T. paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (b.l.10)
2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi nagrinėjamu atveju palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., jei nuo jo priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d.). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius - paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Svarbu, kad iš įpėdinio aktyvių veiksmų būtų matyti, jog jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, palaiko jį tinkamos būklės ir pan. Gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį (2010-11-08 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010, 2010-10-05 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikimą nagrinėjamoje byloje sudaro 0,0620 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ priklausiniais: ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos paaiškinimų, pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja po tėvo mirties faktiškai turtą valdė, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Bylos duomenimis pareiškėja dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti nesikreipė. Duomenų, kad juridinio fakto nustatymas pažeistų kitų galimai suinteresuotų asmenų interesus nėra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, pareiškėjos prašymas tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo tėvo S. T. mirties faktiniu valdymo priėmė jo palikimą, pradėjusi visą turtą faktiškai valdyti, rūpintis kaip savo turtu, t.y. faktinio valdymo būdu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įregistruoti paveldėjimo teisę.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai 2012-02-07 sprendimu Nr. SP-504-(7.2034) suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš pareiškėjos pašto išlaidos nepriteistinos. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str., 5.13 str., 5.50 str., 5.51str.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str. 6 d., 444 str. 2 d. 8 p., 88 str., 96 str., teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo S. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti nekilnojamąjį turtą: 0,0620 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ priklausiniais: ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.