Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1998-04-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 235 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 1/5 turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1998-11-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams su 1/5 turto konfiskavimu;

3) 2002-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu;

4) 2004-08-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. M. 2007 m. sausio 14 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 13 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai F. Ž. į veidą, vieną kartą koja spyrė koja spyrė F. Ž. į nugarą, po ko išėjus nukentėjusiajai F. Ž. į (duomenys neskelbtini) namo laiptinės trečiąjį aukštą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus (duomenys neskelbtini) namo laiptinės trečiam aukšte, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai F. Ž. į pilvą, nuo smūgio nukentėjusiajai F. Ž. atsitrenkus į duris ir nukritus ant koridoriaus grindų, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į nugarą padarydamas: nukentėjusiajai nugaros sumušimą su 12-ojo slankstelio lūžimu, dėl kurio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui ir dėl to nukentėjusioji F. Ž. prarado didelę dalį 50 procentų bendro ir profesinio darbingumo, vertinamu sunkiu sveikatos sutrikdytu ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios F. Ž. sveikatą.

Kaltinamuoju aktu N. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2007 m. sausio 14 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 13 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai F. Ž. į veidą, vieną kartą koja spyrė koja spyrė F. Ž. į nugarą, po ko išėjus nukentėjusiajai F. Ž. į (duomenys neskelbtini) namo laiptinės trečiąjį aukštą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir būdamas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptinės trečiam aukšte, įžūliais veiksmais vieną kartą spyrė nukentėjusiajai F. Ž. į pilvą, nuo smūgio nukentėjusiajai F. Ž. atsitrenkus į duris ir nukritus ant koridoriaus grindų, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į nugarą padarydamas: nukentėjusiajai nugaros sumušimą su 12-ojo slankstelio lūžimu, dėl kurio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui ir dėl to nukentėjusioji F. Ž. prarado didelę dalį 50 procentų bendro ir profesinio darbingumo, vertinamu sunkiu sveikatos sutrikdytu ir taip iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios F. Ž. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį, t.y., jog įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras paprašė N. M. įvykdytą nusikaltimą perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d., paliekant kaltinimą pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis N. M. teisme kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad F. Ž. yra jo kaimynė, kurią pažinojo apie tris mėnesius laiko, su ja susitikdavo po darbo ir savaitgaliais, dažniausiai bendroje virtuvėje, pasisveikindavo, nesipykdavo. 2007-01-14 su R. Č. gėrė bendroje bendrabučio virtuvėje. Jiems begeriant į virtuvę atėjo išgėrusi F. Ž., kuriai įpylė 2 taureles degtinės, kurias ji išgėrė. F. Ž. pradėjo dainuoti, todėl jis jai pasakė, kad eitų į savo kambarį ir dainuotų. Po kiek laiko į virtuvę atėjo mergaitė, buvusi koridoriuje ir pasakė, kad F. Ž. liepė čiulpti spenį. Jis su R. Č. nuėjo pas F. Ž. į kambarį išsiaiškinti. Kambaryje F. Ž. gėrė su A. Ž.. Būdamas kambaryje jis sudavė F. Ž. kelis kartus per veidą, dėl to, kad ji negražiai mokė kalbėti vaikus. Po to jis išėjo iš jos kambario ir nuėjo vėl į virtuvę. Kai jis išėjo iš virtuvės F. Ž. stovėjo koridoriuje ir kažką sakė. Jis priėjo prie F. Ž., ji bandė kabinėtis, tai jis jai spyrė į krūtinę, pastaroji nuo smūgio atsitrenkė į duris ir nukrito. Pripažįsta, kad F. Ž. galėjo spirti ir į nugarą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutinka, tačiau dėl neturtinės žalos mano, kad suma per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė pagal BK 135 str. 1 d. visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais, patikrintais ir įvertintais įrodymais.

Nukentėjusioji F. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. M. yra jos kaimynas, kurį pažinojo apie 3 mėnesius, su juo susitikdavo bendroje virtuvėje, sveikindavosi. 2007-01-14 ji su A. Ž., jos namuose išgėrė 0,5 l. talpos butelį degtinės. Ji nuėjo į virtuvę, kur buvo R. Č. ir N. M.. Ji virtuvėje uždainavo, tačiau jos dainavimas nepatiko R. Č. ir N. M., ir jie jai liepė eiti “giedoti” į savo kambarį. Ji nuėjo su A. Ž. į savo kambarį ir joms bebūnant kambaryje kažkas pasibeldė į duris, pasižiūrėjusi pro durų akutę pamatė R. Č.. Atidariusi duris pamatė, kad prie R. Č. stovi N. M.. Jie įėjo į jos kambarį, R. Č. rėkė “gausi”, ji traukėsi atgal, tačiau N. M. čiupo ją ir nutempė ant sofos, trenkė ranka į veidą, nuo smūgio iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas. Jai sėdinčiai ant sofos, N. M. tris kartus kumščiu trenkė į viršugalvį, po to ją pakėlė ir numetė ant grindų tarp sofos ir spintos. Jai gulinčiai koja spyrė lygtai į dešinę blauzdą. Po smūgio N. M. pasakė: “dabar sumokėsi”. Iš to pasakymo ji suprato, kad jis nori pinigų, tik nesuprato už ką. Ji prašė nemušti, rėkė “gelbėkite”. Kai ji pradėjo rėkti, jie abu išėjo iš jos kambario. Jiems išėjus, ji išėjo į koridorių norėdama nueiti bendrą prausyklą nusiprausti kraują. Tuo metu prie jos pribėgo N. M. ir koja spyrė į krūtinę, nuo smūgio ji nugara atsitrenkė į durų metalinės rankenos plokštumą ir nugriuvo ant grindų. Gulėjo kniūbsčia, kai N. M. koja spyrė jai į nugaros- juosmens sritį. N. M. pabėgo, nes ji pradėjo šaukti. Atėjusi A. Ž. ir padėjo jai atsikelti, nuvedė į kambarį, iškvietė M. K. bei jos dukrą J. R.. Ji niekam nieko neliepė “čiulpti”. Prašo priteisti negautų pajamų skirtumą, t.y. 1440,87 Lt turtinei žalai ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iki šio įvykio jos sveikata buvo gera, ji niekur nesigydė. Po sužalojimo, iškentėjo didelius skausmus, jaučia didelį stresą, naktimis neužmiegą, vartoją vaistus, dar besigydant ligoninėje sutriko širdies ritmas, nukrito kraujo spaudimas, dėl ko ją gydymui perkėlė į kardiologinį skyrių. Darbingumas 50 procentų.

Parodymų patikrinimo vietoje F. Ž. parodė vietas kambaryje bei koridoriuje, kur jos atžvilgiu N. M. naudojo fizinį smurtą (T.1, b.l. 17-20).

Nepilnametė liudytoja L. J. teisme parodė, kad tiek nukentėjusiąją F. Ž., tiek kaltinamąjį N. M. pažįsta. 2007-01-14 ji buvo namo koridoriuje su draugėmis ir matė, kaip F. Ž. buvo nuėjusi į virtuvę ir erzino R. Č. bei N. M.. Ji virtuvėje dainavo, gal jiems jos dainavimas nepatiko, nes jie liepė jai nustoti dainuoti ir išeiti iš virtuvės. Po kiek laiko F. Ž. būnant savo bute, girdėjo ją šaukiant “nemuškit, padėkit”. Kas vyko toliau ji nematė, nes išėjo į parduotuvę. Grįžusi, iš draugės V. sužinojo, kad kol jos nebuvo N. M. F. Ž. spyrė į nugarą, po ko F. Ž. buvo išvežta greitąja pagalba į ligoninę. Tiek N. M., tiek F. Ž. buvo neblaivūs.

Nepilnametė liudytoja V. K. teisme parodė, kad tiek nukentėjusiąją F. Ž., kurią vadina I., tiek kaltinamąjį N. M. pažįsta, jie yra jos kaimynai. 2007-01-14 mažesni vaikai pasakė, jog F. Ž. liepė jiems eiti čiulpti mamos “spenį”. Ji pati negirdėjo, kaip F. Ž. sakė, tokią frazę. Kaimynas R. Č. tuo metu bendroje virtuvėje su N. M. gėrė degtinę ir ji su vaikais nuėjo pasakyti R. Č., ką sakė F. Ž.. R. Č. su N. M. nuėjo pas F. Ž. į kambarį aiškintis. Girdėjo kaip F. Ž. kambaryje rėkė jos nemušti. Kada jie išėjo iš F. Ž. kambario, ji nematė, nes buvo savo kambaryje. Koridoriuje išgirdo garsą, išėjo į koridorių, kur pamatė gulinčią ant grindų F. Ž., kuri šaukė, kad skauda nugarą, prie jos buvo kaimynė A.. Atvykusi greitoji F. Ž. išvežė į ligoninę.

Nepilnametė liudytoja A. U. teisme parodė, kad F. Ž. ir N. M. yra kaimynai. 2007-01-14 ji kalbėjosi su drauge V. netoli bendros virtuvės. Matė, kaip N. išėjęs iš virtuvės ėjo link F. Ž. kambario durų, tačiau kas vyko toliau ji nematė, nes ji su V. nuėjo. Ji girdėjo garsus, F. Ž. dejavo, o gal ir šaukė “nemuškit”. Ar su N. buvo R. Č. ji nematė.

Liudytojas R. Č. teisme parodė, kad nukentėjusiąją F. Ž. ir kaltinamąjį N. M. pažįsta, jie kaimynai. 2007-01-14 jis su N. M. bendroje virtuvėje gėrė degtinę, po kiek laiko į virtuvę atėjo F. Ž., kuri paprašė įpilti jai degtinės. Jie jai 2-3 kartus įpylė ir F. Ž. išėjo. Vėliau atėjo dvi mergaitės V. ir A., kurios pasakė, kad joms F. Ž. sakė: “eikit ir čiulpkit savo motinų spenius”. Jis nuėjo pas F. Ž. į kambarį, kuri gėrė su A., paklausti kodėl vaikams ji taip pasakė. Gal įeidamas į F. Ž. kambarį ją ir pastūmė. Paklausęs F. Ž., kodėl ji taip pasakė vaikams, jis vėl nuėjo į virtuvę, ir jam bebūnant virtuvėje pas jį atvažiavo giminės su kuriais jis nuėjo į kambarį. Kas vyko toliau jis nematė, tik girdėjo, kad F. Ž. išvežė į ligoninę. Gal N. M. ir ėjo jam iš paskos ir stovėjo už nugaros, tačiau jo jis nematė, nežino ar buvo įėjęs į F. Ž. kambarį.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė, kad matė, kaip N. M. F. Ž. kambaryje, ją pastūmė, ranka trenkė į veidą. Taip pat nurodė, kad ją mušė ir toliau, tačiau kaip ir kur nenurodė, nes neprisimena. Išėję iš F. Ž. kambario jie abu nuėjo į virtuvę, po kiek laiko atvažiavo giminaičiai ir jis su jais nuėjo į kambarį. Kas įvyko bendrabučio bendrame koridoriuje jis nematė, tik jam pats N. M. sakė, kad koridoriuje F. Ž. vieną kartą sudavė į galvą bei koja spyrė į pilvą (T.1, 44-45 b.l.).

Liudytojas E. Č. teisme parodė, kad nukentėjusioji F. Ž. yra jo draugė, kaltinamąjį N. M. žino iš matymo. 2007-01-14 apie 16-17 val. užvažiavo pas F. Ž., tačiau kambario durys buvo užrakintos, bei iš A. sužinojo, kad F. Ž. ligoninėje, nes ją sumušė kaimynas N.. Taip pat A. pasakė, kad matė, kaip Nerijus F. Ž. mušė kambaryje bei koridoriuje spyrė. Nuvažiavus į ligoninę F. Ž. pasakė, kad į jos kambario duris pasibeldė R., ji jį įleido, su kuriuo taip pat buvo ir N.. Jie abu įėjo į kambarį, prašė pinigų, tačiau ji jų nedavė, tada N. rankomis ją mušė. R. jai nieko nedarė.

Liudytoja D. Č. teisme parodė, kad N. M. yra jos sugyventinis, augina bendrus vaikus. Iki suėmimo šeimą išlaikydavo N. M., šiuo metu gyvena iš socialinės pašalpos. Apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Kad buvo sužalota F. Ž. ji sužinojo iš kaimynų kalbų.

Liudytoja M. K. teisme parodė, jog kaltinamojo nepažįsta. 2007-01-14 jai su dukra J. R. bebūnant parduotuvėje, dukrai paskambino F. Ž., kuri pasakė, kad ją sumušė ir prašė pagalbos. Jos abi nuvažiavo pas F. Ž., kuri gulėjo sukniubusi prieškambaryje, labai dejavo, skundėsi, kad skauda nugarą, nes jai spyrė į nugarą. Ji pastebėjo, kad F. Ž. nosis sumušta, ištinusi. F. Ž. sakė, kad ją sumušė kaimynas, ir vis kartojo “už ką , kodėl”. F. Ž. buvo išgėrusi. Jos dukra J. R. iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytoja J. R. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusioji - jos draugės mama. 2007 metais sausio mėnesį paskambino F. Ž. ir pasakė, kad ją sumušė. Ji su mama M. K. nuvyko pas F. Ž.. F. Ž. skundėsi, kad jai skauda nugarą, nes jai spyrė. Ligoninėje F. Ž. pasakė, kad atidarė duris įleido Ričardą ir dar vieną vyrą, kad ją sumušė kaimynas, gyvenantis tame pačiame aukšte. F. Ž. buvo išgėrusi, kiek prisimena jai iš nosies bėgo kraujas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu N. M. parodė (duomenys neskelbtini) buto duris, pro kurias įstūmė F. Ž. į kambarį, bei parodo (duomenys neskelbtini) buto durų staktą, į kurią F. Ž. atsitrenkė ir prie kurios nugriuvo, kai jis jai spyrė į pilvą (T.1, b.l. 80-82).

2007-02-01 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 241/07(05) konstatuota, kad F. Ž. nustatytas nugaros sumušimas ir lūžo 12-as krūtinės slankstelis. Sužalojimas padarytas sumušant juosmeninę krūtininę stuburo dalį kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Neatmetama galimybė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir spiriant. Dėl stuburo slankstelio lūžio F. Ž. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui. 2007-11-26 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EG 241a/07(05) konstatuota, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymoje DL-1 Nr.0223272, išduotoje 2007-08-02 nurodyta, kad F. Ž. neteko 50 procentų darbingumo, todėl vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.10, 6.11 punktų reikalavimais, sveikatos sutrikdymo mastas perkvalifikuojamas į sunkiai sveikatą sutrikdantį sužalojimą. (T.1, b.l. 23, T.2, b.l. 83-84).

Teisiamajame posėdyje medicinos ekspertas R. A. patvirtino abi savo išvadas bei papildomai paaiškino, jog neįgalumo tarnyba nedarbingumo procentus nepensijinio amžiaus žmogui nustato metams, po to peržiūri iš naujo, atsižvelgiant į šeimos gydytojo rekomendacijas, į žmogaus sveikatos būklę. Jei F. Ž. būklė pagerės, padidės stuburo judrumas, yra vilties, kad darbingumo netekimo procentus tarnyba sumažins. 12-to slankstelio lūžis nesukelia pavojaus gyvybei, F. Ž. nebuvo paralyžiaus, todėl tikėtina, kad ateityje būklė pagerės. Tačiau paūmėjo kitos nukentėjusiosios ligos: sutriko širdies veikla, prasidėjo kraujo spaudimo netolygumai, tai galėjo įvykti dėl smegenų sudirginimo. F. Ž. sveikata tokia pat, kokia buvo iki traumos, jau nebebus, ji gali likti daugiau dirgli, suerzinta, emocinė būklė yra ir bus sutrikdyta. Smūgis į durų rankeną negalėjo sukelti 12-to slankstelio lūžio, nes pirmiausia į duris atsitrenkiama mentėmis, o šis smūgis susilpnina smūgį į stuburą. Lūžti galėjo, jei žmogus griūtų ant nelygumų, iškyšulių, briaunų. Spiriant bato viršūne, šonu taipogi galėtų lūžti, nes tai yra briaunos. Pas F. Ž. veide, liemenyje, rankose, kojose žymių sužalojimų nebuvo užfiksuota. Nėra kategoriškos išvados, kad jei vienas smūgis, tai ir vienas sužalojimas. Smūgių skaičius, nurodytas kaltinime yra pagrįstas. Smūgiai į pilvą nesukelia išorinių sužalojimų, jų nematyti. Nugaros sužalojimas padarytas spyrio metu koridoriuje, t.y. tiesioginiu smūgiu. Tai skeveldrinis suspaustinis lūžis. Visiškai neturi reikšmės tai, kad avalynė buvo guminė.

Kaltinamojo N. M. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 135 str. 1 d., todėl ši konkreti jo veika perkvalifikuotina iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. Teisiamojo posėdžio metu ir pats prokuroras baigiamosiose kalbose nurodė, kad kaltinamojo veika iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į BK 135 str. 1 d. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio N. M., kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiosios, kurie yra kaimynai, nukentėjusiosios bute vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai F. Ž. į veidą, vieną kartą koja spyrė jai į nugarą, po to nukentėjusiajai F. Ž. išėjus į Marijonų g. 49 namo laiptinės trečiąjį aukštą, čia tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai F. Ž. į pilvą, nuo smūgio nukentėjusiajai F. Ž. atsitrenkus į duris ir nukritus ant koridoriaus grindų, vieną kartą spyrė jai į nugarą padarydamas nukentėjusiajai nugaros sumušimą su 12-ojo slankstelio lūžimu, ir sunkiai pastarąją sužalojo. Kaltinamasis N. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad tiek F. Ž. kambaryje, tiek tęsdamas šią nusikalstamą veiką bendrabučio bendrame koridoriuje nukentėjusiosios F. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Tai, kad jis F. Ž. kambaryje jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. bei R. Č. parodymai, iš dalies ir J. R. bei M. K. parodymai, o tai, kad bendrabučio bendrame koridoriuje F. Ž. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas patvirtina tiek pati nukentėjusioji, tiek ir specialisto išvada. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktas, kurio pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių N. M. ir F. Ž. nesutarimų bei pykčio. N. M. ir F. Ž. konflikto pradžia pradėjo rutuliotis bendroje bendrabučio virtuvėje, kai į virtuvę atėjo neblaivi F. Ž., kur N. M. su R. Č. gėrė degtinę. F. Ž. pradėjus bendroje virtuvėje dainuoti, N. M. jai liepė eiti dainuoti į savo kambarį. Jiems begeriant į virtuvę atėjo mergaitė V. K., kuri pasakė, kad F. Ž. “liepė eiti čiulpti spenį”. Tada N. M. bei R. Č. nuėjo pas F. Ž. į kambarį, išsiaiškinti, kodėl mažamečius vaikus, tarp kurių buvo ir jo mažametis vaikas, ji koridoriuje moko negražiai kalbėti apie jį, dėl ko jis supyko. Būtent tuo pagrindu N. M. nuėjęs pas nukentėjusiąją F. Ž., jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Tai, kad F. Ž. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas kambaryje, patvirtino ir liudytoja A. Ž., kuri matė kaip F. Ž. buvo mušama, bei taip pat liudytojos A. U., L. J., V. K., kurios nurodė, kad girdėjo, kaip F. Ž. būdama savo kambaryje „rėkė nemuškit“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Č. yra nurodęs, kad F. Ž. savo kambaryje buvo mušama N. M., ir tai teismas vertina kaip vieną iš įrodymų, nors teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas pakeitė parodymus, nurodydamas, kad jis vienas nuėjo į F. Ž. kambarį, tačiau ar su juo ėjo N. M. jis nematė, bei nežino ar jis buvo įėjęs į F. Ž. kambarį. Tokie liudytojo R. Č. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti N. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei tokie jo parodymai prieštarauja pačio kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymams. Tai, kad nukentėjusioji (nors pati ir neigia) koridoriuje buvusiems vaikams pasakė aukščiau minėtą frazę, teismas pripažįsta ir šioje dalyje neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, kad būtent F. Ž. pasakė tokią frazę, nes kaltinamojo parodymus patvirtina liudytoja N. K., kuri nurodė, kad jai mažesni vaikai pasakė, jog F. Ž. liepė jiems eiti “čiulpti savo motinos spenį”, o ji nuėjo ir apie tai pasakė N. M. ir R. Č., analogiškai nurodė ir R. Č.. O tai, kad N. M. tęsdamas nusikalstamą veiką F. Ž. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, kad, jis F. Ž. spyrė į krūtinę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į duris ir nukrito. Pripažįsta, kad F. Ž. galėjo spirti ir į nugarą. Šie jo parodymais atitinka nukentėjusiosios parodymus bei medicinos specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad F. Ž. nustatytas nugaros sumušimas ir lūžo 12-as krūtinės slankstelis. Šią specialisto išvadą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertas, nurodydamas, kad nugaros sužalojimas padarytas spyrio metu koridoriuje, t.y. tiesioginiu smūgiu.

Tačiau visapusiškai ištyrus bei įvertinus visų įrodymų visumą, bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis viešosios tvarkos BK 284 str. 1 d. apimtyje nepažeidė, nukentėjusiąją sužalojo ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių paskatų ir N. M. padarė paprastą, o ne kvalifikuotą tyčinį sunkų kūno sužalojimą. Iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. jis išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.), o jo veika dėl F. Ž. sužalojimo perkvalifikuotina iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į 135 str. 1 d.

Nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d. yra ir atsakomybė atsiranda tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Ši veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, o to pasekmės - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Įžūlūs veiksmai - tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos taisykles - jeigu veikoje yra nusikaltimo požymiai, už kurį numatyta sankcija griežtesnė nei numatyta BK 284 str. 1 d., šis nusikaltimas inkriminuotinas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. Laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementaraus moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiosios asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 135 str. 1 d., jei nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji, ką kiekvienas iš jų patvirtino, nurodė, kad vienas kitą pažinojo apie tris mėnesius, buvo kaimynai, tarpusavyje nesipyko, susitikę sveikindavosi. Nusikaltimas pradėtas daryti F. Ž. kambaryje, o baigtas bendrabučio bendrame koridoriuje, t.y. viešoje vietoje. Nors nusikaltimas ir baigtas viešoje vietoje, bet bylos aplinkybės patvirtina, kad N. M. neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką. Bendrabučio bendrame koridoriuje, tuo metu, kai N. M. F. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą pašalinių asmenų, kurie būtų matę šio nusikaltimo padarymo aplinkybes ir būtų jų atžvilgiu būtų demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nebuvo. Todėl atsižvelgiant į šias ir visas kitas bylos aplinkybes, kalbėti apie visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą negalima. Dėl visų šių argumentų, konstatuotina, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog F. Ž. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų, viešoji tvarka ar rimtis sutrikdyta bei pažeista nebuvo.

N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šio nusikaltimo padarinių atsiradimui taip pat turėjo įtakos ir pačios neblaivios, kuri ir pati tai pripažino, nukentėjusiosios neadekvatus elgesys, ko pasekoje pasireiškė N. M. pykčio protrūkis, bei buvo jos atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas. Šią aplinkybę teismas vertina kaip itin reikšmingą sprendžiant bausmės dydžio klausimą.

BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamojo N. M. prašymu jo gynėjas sumokėjo nukentėjusiajai 500 Lt. žalos atlyginimui. Pati nukentėjusioji patikslintu ieškininiu pareiškimu prašo priteisti turtinei ir neturtinei žalai atlyginti didesnę pinigų sumą. Pagal teisminę praktiką ir dalies padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis imasi priemonių žalai atlyginti, dalį žalos jau atlygino, iki suėmimo jis dirbo, turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaikė materialiai, teismas mano, kad yra pagrindas ir dalinį žalos atlyginimą pripažinti kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu švelninti bausmę.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą N. M. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 41 str., 61 str. nuostatas, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, jo asmenybę, bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

N. M. padarė tyčinį sunkų (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą, kuris yra baigtas. Jis anksčiau 4 kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo tyrimo, skelbta jo paieška (T.1, b.l. 119), Psichikos sveikatos centre bei Priklausomybės ligų kabinete įskaitose neįrašytas (T.1, b.l. 154 ), dirbo pagal patentą (T.1, b.l. 157), baustas 2006-12-24 pagal (TPK 187) str. (T.1, b.l. 148), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, t.y. jo atžvilgiu iš gyventojų nusiskundimų negauta (T.1, b.l. 165), turi du mažamečius vaikus, yra dvi jau minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į tai, kad N. M. jau teisimas penktą kartą, BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl būtent tokia bausmės rūšis kaltinamajam už šį nusikaltimą ir skirtina. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, padarytų neigiamų pasekmių mąstą, tai, jog kaltinamasis yra anksčiau ne kartą teistas, turintis neišnykusį teistumą, turi du mažamečius vaikus, kuriais rūpinosi bei rėmė materialiai, į nukentėjusiosios prašymą skirti kiek galima kaltinamajam švelnesnę bausmę, taip pat įvertinus paminėtas, dvi atsakomybę lengvinančias bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes teismas prieina išvados, jog N. M. savo dydžiu ši bausmė skirtina mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl F. Ž. gydymo ligoninėje, atlyginimo yra visiškai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas iš dalies. Ieškinio dydis patvirtintas Panevėžio ligoninės pažyma apie F. Ž. gydymo išlaidas (T.1, b.l. 27). Sužalojimus F. Ž. neteisėtais veiksmais padarė N. M., todėl jis padarytą žalą privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.). Tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo prašymu jo gynėjas mokėjimo dokumentu F4 Valstybinei ligonių kasai jau yra sumokėjęs 200 Lt, Valstybinei ligonių kasai priteistina 7283,10 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė F. Ž. civilinį ieškinį buvo pareiškusi 51440 Lt 87 ct sumai (T.2, b.l. 130-131). Patikslinusi ieškinį ji paprašė priteisti 1440, 87 Lt negautų darbo užmokesčio pajamų skirtumui atlyginti bei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 1440,87 Lt turtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. Iki sužalojimo F. Ž. atlyginimas buvo 940 Lt (T.1, b.l. 57). Nuo sužalojimo dienos jai išmokėtos nedarbingumo sumos yra mažesnės už gautą atlyginimą, todėl negautų pajamų skirtumas (T.2, b.l. 58) priteistinas iš kaltinamojo N. M.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo prašymu jo gynėjas nukentėjusiajai F. Ž. atlygino 500 Lt, tai patvirtina nukentėjusiosios parašytas pareiškimas dėl dalies žalos atlyginimo, todėl F. Ž. priteistina 940, 87 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios F. Ž. 10000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 str. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 str. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad F. Ž. buvo sužalota sunkiai, buvo operuojama ir gydoma ligoninėje. Vėliau šie veiksniai tyrėjo įtakos 50 procentų darbingumo netekimui, kuris nustatytas nuo 2007-08-02 iki 2008-08-01 (T.2, b.l. 56), taip pat dėl šio įvykio sutriko jos širdies veikla, prasidėjo kraujo spaudimo netolygumai, yra ir bus ateityje sutrikdyta emocinė būklė, todėl nukentėjusioji pagrįstai prašo atlyginti neturtinę žalą. Tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nusikaltimo pasekmes, į tai, jog N. M. šiuo metu niekur nedirba, nekilnojamo turto neturi, turi du mažamečius vaikus, kuriuos padėjo materialiai išlaikyti, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas prieina išvados, jog nukentėjusiosios naudai iš N. M. priteisus 7000 Lt, tai bus pakankama suma nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti.

Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. M. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nubausti jį trejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią N. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo momento- 2008-03-13 ir į paskirtą laivės atėmimo bausmę įskaityti jo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2007-06-28.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. M. palikti kardomąją priemonę suėmimą.

N. M. pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš N. M. nukentėjusiajai F. Ž. 940, 87 Lt turtinei ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš N. M. Valstybinei ligonių kasai 7283,10 Lt F. Ž. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.