Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-09-25 · Civilinė byla Nr. 2S-403-650/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-25
Bylos Nr.
2S-403-650/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08958-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
UAB U. bankas, UAB „E.“, G. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-403-650/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08958-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „E.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui, suinteresuoti asmenys - UAB U. bankas, UAB „E.“, G. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. T. kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/09844, vykdomoje pareiškėjos atžvilgiu antstolės I. B. iki ieškinio teismui pareiškimo.

2. Pareiškėja nurodo, kad 2005-04-06 jos vyras G. T. paprašė pasirašyti ant jo, kaip vekselio davėjo, išrašyto vekselio 200 000 Lt (57 924 Eur) sumai vekselio gavėjai UAB „M. bankas“ (šiuo metu UAB U. bankas). 2005-07-05 UAB „M. bankas“ prašymu Vilniaus 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-1383, pagal kurį buvo nuspręsta išieškoti solidariai iš vekselio davėjo G. T., laiduotojų UAB V. ir jos 178 546,99 Lt sumą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2005-07-04 iki visiško įvykdymo. 2005-11-22 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 31-1252 antstolė perdavė nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); išieškotojai UAB M. bankas už 477 000 Lt. Jai (pareiškėjai) aiškinantis vekselio sudarymo aplinkybes, iš UAB M. bankas gavo 2017-11-07 raštą, kuriame nurodyta, kad piniginės lėšos pagal 2005-04-06 vekselį 200 000 Lt sumai mokamos nebuvo, šis vekselis atliko tarp UAB M. bankas ir UAB V. 2005-02-10 sudarytos faktoringo sutarties Nr. F-05-01 užtikrinimo priemonės vaidmenį. Šiuo garantiniu vekseliu buvo užtikrinti reikalavimai, kylantys iš minėtos faktoringo sutarties, už kurį laidavo UAB V. ir ji (A. T.). 2018-03-19 UAB M. bankas raštu ir prie jo pridėtu 2018-03-16 UAB E., atstovaujančios advokatų kontoros, pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo informuota, kad reikalavimo teisės į G. T. skolinius įsipareigojimus pagal faktoringo sutartį yra perleistos UAB E. Šiuo metu antstolė yra paskelbusi pirmąsias varžytynes butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris yra paveldėtas mirus jos (pareiškėjos) tėvui. Pareiškėja nurodo, kad ji ketina kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo prašys pripažinti negaliojančiais 2005-04-06 vekselį dalyje, kurioje ji pasirašė, ir Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. vykdomojo įrašo Nr. VŠ-1383 dalį dėl jos solidarios prievolės. Pareiškėja nurodo, kad vekselio dalį ginčys, remdamasi tuo, kad ji ant jo pasirašė dėl esminio suklydimo. Paaiškino, kad ji buvo susidariusi klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, klaidingos prielaidos buvo pagrįstos klaidingos informacijos pateikimu iš G. T. pusės apie laidavimo būtinybę, siekiant išsaugoti šeimos būstą, iš G. T. ir UAB M. bankas pusės nuslepiant faktus apie tai, kad vekselis yra garantinis vekselis, siekiant užtikrinti UAB V. ir UAB M. bankas pasirašytos faktoringo sutarties vykdymą. Anot pareiškėjos, ji suklydo dėl G. T. ir UAB M. bankas kaltės. Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, pareiškėja nurodo, kad pareikšti ieškinį ji šiuo metu negali dėl to, kad neturi visų reikalingų dokumentų – faktoringo sutarties, vekselių, pirkimo – pardavimo sutarčių. Pateikus ieškinį su trūkumais, nebūtų sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, kurio išsprendimas yra būtinas iki 2024-06-11 dienos, nes 2024-06-12 baigiasi pirmųjų buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynių terminas. Dėl šios aplinkybės nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, byloje gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, nes butą įsigijus sąžiningiems tretiesiems asmenims, grįžimas į ankstesnę padėtį, buvusią iki buto pardavimo iš varžytynių, taps neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus bei prašymo motyvus, sprendė, kad pareiškėjai pateikus ieškinį ir jos naudai priėmus palankų teismo sprendimą, t. y. pripažinus negaliojančia 2005-04-06 vekselio dalį ir vekselio pagrindu išduoto vykdomojo įrašo Nr. VŠ-1383 dalį, išnyktų pareiškėjai pareiga apmokėti ginčijamą vekselį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pagal ginčijamus dokumentus antstolė jau yra pradėjusi vykdomąją bylą, kurioje atliekami vykdymo veiksmai, yra paskelbtas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimas iš varžytinių. Taigi, išieškojus iš pareiškėjos skolą pagal vekselį, pareiškėjos pareikštas ieškinys dėl vekselio dalies ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiais, netektų prasmės.

5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įvertinęs pareiškėjos ketinamų reikšti materialiųjų reikalavimų pobūdį, motyvus, kuriais yra grindžiamas reiškiamų reikalavimų pagrįstumas, pateiktus duomenis, darė išvadą, kad ketinami reikšti reikalavimai yra tikėtinai (prima facie) pagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) UAB „E.“ panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti pareiškėjos A. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patenkinus atskirąjį skundą, prašo teismo pasinaudoti CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta teise pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, bei leisti tokią teismo nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl ginčo materialinio santykio ir nustatytos ginčo šalių materialinės teisės ir pareigos, akivaizdu, jog pareiškėjos ieškinys net negalėtų būti priimtas;

6.2. Pareiškėja reiškiamu ieškiniu bus praleidusi bendrąjį dešimties metų senaties terminą, kadangi apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ji turėjo sužinoti vėliausiai 2012-11-12 (kreditoriaus įsitikinimu, pareiškėjai visos sandorių sudarymo aplinkybės buvo žinomos sandorių sudarymo metu);

6.3. Paaiškina, kad pradinis kreditorius UAB M. bankas 2012-08-10 prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-979-726/2012 (A. T. ir G. T. santuokos nutraukimo byloje) detaliai išdėstė ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, taip pat pateikė skolą pagrindžiančius dokumentus (įskaitant ir tą pačią faktoringo sutartį, kurios Pareiškėja teigia niekada negavusi) (žr. priedą Nr. 5). 2012-11-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8778-545/2012, teismas iš dalies tenkino pradinio kreditoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-979-726/2012 pagal Pareiškėjos ir G. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pažymėtina, jog Pareiškėja minėtame bylos dėl santuokos nutraukimo atnaujinimo procese buvo aktyvi, teikė atsiliepimą, todėl akivaizdu, jog apie neva savo pažeistas teises turėjo sužinoti anksčiau, nei teigia teismui pareikštame prašyme;

6.4. Kreditoriaus įsitikinimu, pareiškėja neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. nepagrindė prima facie ketinamų reikšti reikalavimų, neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CPK teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina.

Atsiliepimas

7. Pareiškėja A. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėja nurodo, kad būsimi (šiuo metu jau pareikšti) reikalavimai buvo kildinami iš esminio suklydimo, laiduojant ant G. T. išrašyto vekselio, kuriame nebuvo jokių užuominų apie tai, kad pats vekselis yra garantinis vekselis ir juo laiduojama /užtikrinama/ kita, su santuokoje įgytu turtu nesusijusi prievolė. Vekselio laidavimo metu ši aplinkybė pareiškėjai nebuvo žinoma. CPK 182 straipsnio 2 punktas atleidžia šalis nuo aplinkybių nustatytų kitoje civilinėje byloje įrodinėjimo, tačiau jokios aplinkybės dėl esminio suklydimo, laiduojant G. T. išrašytą vekselį 200 000 Lt sumai, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, nustatinėjamos ir nustatytos nebuvo;

7.2. Pažymi, kad jokie ieškinio reikalavimai civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nebuvo reiškiami, byla buvo nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka. Jokie teisiškai reikšmingi faktai apie 2005-04-06 vekselio sąsajas su 2005-02-10 faktoringo sutartimi nustatinėjami ir nustatyti nebuvo, nes į bylą nebuvo pateiktas 2005-06-29 susitarimas dėl 2005-02-10 faktoringo sutarties papildymo 3.6 punktu, kuriame tokias sąsajas galima įžvelgti. Šiuo metu yra pareikštas ieškinys dėl šio papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu;

7.3. Vilniaus apylinkės teismo 2005-04-04 sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra konstatuota, kad solidari sutuoktinių prievolė pagal vykdomąjį įrašą kilo iš faktoringo sutarties. Prievolės atsiradimo pagrindu nurodomas vykdomasis įrašas, kaip vykdymą leidžiantis dokumentas, tačiau ne skolos kilmę /atsiradimą/ pagrindžianti sutartis;

7.4. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikšti baigėsi 2012-11-12. Nurodo, kad pareiškėja galutinai sužinojo apie savo teisių pažeidimą 2024-06-14, gavus iš UAB „E.“ atstovo A. M. 2005-02-10 faktoringo sutartį ir 2005-06-29 papildomą susitarimą prie šios sutarties, iš kurių buvo galima spręsti, kad tarp 2005-04-06 vekselio ir 2005-02-10 faktoringo sutarties yra tarpusavio ryšys, ir 2005-06-29 dieną tikėtina atsirado aukščiau minimi laidavimo santykiai tarp pagrindinio skolininko UAB V. ir A. T.. Civilinėje byloje Nr. A2-813-545/2014 dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje dėl G. T. ir A. T. turto ir kreditorinių įsiskolinimų padalijimo papildomas susitarimas pateiktas nebuvo;

7.5. Teismas, pareiškėjos nuomone, pakankamai pagrindė išimtinių aplinkybių egzistavimą, tikėtiną būsimo ieškinio pagrįstumą, teisėtai bei pagrįstai sustabdė išieškojimą vykdymo procese. Vienintelis būstas, nebuvęs nei skolos atsiradimo momentu, nei kreditoriaus pasikeitimo momentu pareiškėjos nuosavybėje atsirado paveldėjus tėvų butą 2023 m., tokio turto pardavimas iš varžytinių yra pakankamai išimtinė aplinkybė, lyginant su apeliantės tik 2023 m. atsiradusiu lūkesčiu gauti finansinę grąžą už finansinę investiciją, nuperkant reikalavimo teises iš UAB M. bankas, pareiškėjos žiniomis už sumą, neviršijančią 10% skolos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties, kuria sustabdytas išieškojimas vykdymo procese iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – UAB M. banko prašymą atnaujinti procesą civ. byloje Nr. 2-979-726/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, sprendžia, kad šie įrodymai yra reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl priimtini į bylą, nors, kai kurie iš jų ir galėjo būti savalaikiai pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šių įrodymų priėmimas kaip nors galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl pagrindo, kodėl jie negalėtų ar neturėtų būti priimti į bylą, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra prašydama sustabdyti buto varžytynių vykdymo procedūrą iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Iš teikto prašymo priedų matyti, kad antstolė I. B. 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo paskelbė pareiškėjai priklausančio turto pirmąsias varžytynes.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šiuo atveju egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/09844 iki bus priimtas sprendimas, vėliau galimai priėmus pareiškėjai palankų sprendimą dėl ieškinio, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl pareiškėjos prašymą tenkino.

13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, jog pareiškėja neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. nepagrindė prima facie ketinamų reikšti reikalavimų, neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei nenurodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

14. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė būsimo ieškinio pagrįstumo, dėl ko turėtų būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą.

16. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš byloje pateikto antstolės I. B. patvarkymo dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, antstolė paskelbė pareiškėjai priklausančio turto, kurį ji paveldėjo po savo tėvų mirties, pirmąsias varžytines. Pareiškėja nesutikimą su antstolės vykdomais veiksmais grindžia esminiu suklydimu sandoryje, kai laidavo už 2005-02-10 vekselį, išrašytą G. T. (pareiškėjos buvusio sutuoktinio), ir buvo užtikrinti reikalavimai, kylantys iš faktoringo sutarties. Pareiškėja pažymi, kad pradinis kreditorius UAB M. bankas į civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nepateikė duomenų, kad minėtas vekselis buvo garantinis ir atliko prievolės užtikrinimo priemonės vaidmenį, nebuvo užsiminta ir apie faktoringo sutarties, kaip pagrindinės prievolės, egzistavimą. Pareiškėja vekselyje pasirašė kaip laiduotoja siekdama išsaugoti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.

17. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai pateikus ieškinį ir jos naudai priėmus palankų teismo sprendimą, t. y. pripažinus 2005-04-06 vekselio dalį ir vekselio pagrindu išduoto vykdomojo įrašo Nr. VŠ-1383 dalį, išnyktų pareiškėjai pareiga apmokėti ginčijamą vekselį. O išieškojus skolą pagal vekselį (pardavus pareiškėjos turtą iš varžytynių), pareiškėjos pareikštas ieškinys dėl vekselio dalies ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiais, netektų prasmės; butą įsigijus sąžiningiems tretiesiems asmenims, grįžimas į ankstesnę padėtį, buvusią iki buto pardavimo iš varžytynių, pareiškėjos atžvilgiu taptų neįmanomas.

18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja įrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino jos prašymą.

19. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki kol bus pateiktas ieškinys, todėl nurodyti pareiškėjos argumentai turi įtakos vykdomojoje byloje Nr. 0011/18/09844 išvaržomo pareiškėjos turto atžvilgiu. Aplinkybes, ar pareiškėjos ketinami reikšti materialieji reikalavimai, motyvai, kuriais yra grindžiamas reiškiamų reikalavimų ieškinyje pagrįstumas, teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas iš esmės civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos ieškinį.

20. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „E.“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė