Telšių apylinkės teismo nutartis

2023-06-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-3306-1117/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-16
Bylos Nr.
e2YT-3306-1117/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3306-1117/2023Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00703-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 16 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. K., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą jo mirusios motinos M. K. palikimui priimti. Nurodė, kad jo ir suinteresuoto asmens A. K. mama M. K. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Akmenės rajono notarų biuro notarės I. Z., registro Nr. I-2915, jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą po savo mirties paliko savo vyrui K. K., o jam mirus anksčiau už testatorę, visą turtą paliko savo vaikams A. K. ir A. K. M. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau K. K. dėl palikimo pagal testamentą priėmimo nesikreipė. K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui K. K., pareiškėjas kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad po mamos mirties palikimo pagal testamentą nepriėmė tėvas. Suinteresuotas asmuo A. K. 2023 m. balandžio 4 d. pareiškimu dėl palikimo, mirus tėvui K. K., atsisakė nuo jam priklausančios turto dalies. Jis terminą mamos palikimui priimti praleido dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Esant mamos sudarytam testamentui, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą po savo mirties paliko K. K., pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, nes manė, kad po mamos mirties visą turtą paveldėjo tėvas K. K. pagal testamentą. Tik po K. K. mirties paaiškėjo, kad šis jam testamentu palikto turto nepriėmė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. K. ir suinteresuoto asmens A. K. motina M. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, 15, 17). M. K. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Akmenės rajono notarų biuro notarės I. Z., registro Nr. I-2915, jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą po mirties paliko savo vyrui K. K., o jam mirus anksčiau už testatorę, visą turtą paliko lygiomis dalimis savo vaikams A. K. ir A. K. (e. b. l. 14). M. K. sutuoktinis ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens A. K. tėvas K. K. mirė vėliau už testatorę M. K., t. y. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 16). Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotas liudijimas patvirtina, kad po M. K. mirties notarų biurui pareiškimo dėl jos palikimo priėmimo niekas nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta (e. b. l. 12). Testamentų registre nėra įregistruotų M. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 13). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad K. K. vardu yra registruotas jo santuokos su M. K. metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.50 straipsnio 2 dalis). Minėti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taip pat teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. esant (duomenys neskelbtini) sudarytam motinos testamentui, kuriuo ji po savo mirties turtą paliko sutuoktiniui K. K., jis palikimo pagal įstatymą nepriėmė, nes manė, kad visą jos turtą paveldėjo tėvas. Tik po K. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), kuomet jis priėmė tėvo palikimą, paaiškėjo, jog M. K. palikimas iki šiol nėra priimtas. Kuomet pareiškėjas sužinojo, kad motinos palikimas nėra priimtas, jis iškart ėmėsi visų būtinų veiksmų, nedelsė, kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Įvertinęs į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino atnaujinimo prieštaravimų nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus priežastis, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, konstatuotina, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą mirusios motinos palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė