Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-414-166/2012

Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr.1-10-9-00123-2007-6

2012 m. balandžio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 str. ir nubaustas laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1998 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi, paskirta bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė– laisvės atėmimas dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia skaičiuota nuo 2012 m. vasario 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L., būdamas 2000 m. balandžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130/2000 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 metų BK 18 straipsnio 5 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje (1999 metų redakcija), 18 straipsnio 5 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje (1989 metų redakcija) ir 281 straipsnio 1 dalyje (1999 metų redakcija), ir nuteistas 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su viso turto konfiskavimu, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmę įskaitant nuo 1995-02-24 iki 1995-10-19 ir nuo 1998-08-14 iki 1999-07-01 kardomąjį kalinimą, bei, pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatliktos bausmės dalį sumažinant 1/3, 2000 m. balandžio 5 d. nuosprendžiui įsiteisėjus būdamas nesuimtas 2000 m. balandžio 7 d. išvyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir iki 2011 m. balandžio 25 d. besislapstydamas Rusijos Federacijoje nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų nuo 2003 m. gegužės 1 d. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

Skunde teigiama, kad iš teismo priimto nuosprendžio, nėra aišku, kokia bausmės dalis pridėta prie neatliktos bausmės, ar įskaitytas laikas, praleistas kardomajame kalinime, taip pat laikas praleistas suėmime Rusijos Federacijoje, laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje iki nuosprendžio priėmimo grąžinus apeliantą į Lietuvą. Pasak apelianto, šiuo metu neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra 16 mėnesių ir 6 dienos ir bausmės laikas dalinio sudėjimo būdu turėjo būti skaičiuojamas prie penkerių metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį bausmės pagal 2012 m. vasario 8 d. nuosprendį.

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nepripažino, kad L. Č. yra jo nepilnametis sūnus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartyje, nurodė, kad jis turi du nepilnamečius vaikus ir tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad L. Č. yra jo sūnus. Apelianto manymu, teismas nuosprendyje nepagrįstai nevertino šios aplinkybės ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendis dalyje dėl netinkamai paskirtos galutinės subendrintos bausmės keistinas ( LR BPK 328 str. 2 p. ).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

LR BK 54 str. 1 d. pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka LR BK 41 str. 2 d. nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Už E. L. padarytą nusikalstamą veiką, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurios veika yra baigta ir truko ilgą laiko tarpą. Taipogi pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad E. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį nuteistajam E. L., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis padarė tyčinį nusikaltimą būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, yra pripažintas recidyvistu. Be to, atsižvelgiama į apelianto socialinius ryšius, E. L. turi du nepilnamečius vaikus, bei į tai, kad nėra duomenų apie galiojančias Lietuvoje administracines nuobaudas.

Teismas įvertino visas aplinkybes ir E. L. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas artimesnis minimaliai sankcijoje nustatytai ribai. Apygardos teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes daro išvadą, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkiems mėnesiams yra adekvati E. L. padarytai nusikalstamai veikai ir paskiros bausmės švelninti nemato pagrindo.

Apygardos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl E. L. nepilnamečio vaiko. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos buvo kreiptasi dėl tėvystės nustatymo valstybinės registracijos (t 2 b.l. 18), todėl teismas negalėjo kategoriškai atmesti šios aplinkybės. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi pripažino, kad, nuteistasis E. L. turi du nepilnamečius vaikus. Nepriklausomai nuo to kiek vaikų turi apeliantas, ši aplinkybė neįtakoja paskirtos bausmės dydžiui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad ši aplinkybė nebuvo esminė, kad būtų pripažinta pažeidusi įrodymų vertinimo taisykles.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta galutine subendrinta bausme, kuri yra per griežta, neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl yra mažinama.

Atsakydama į apelianto skundo argumentus, kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi perkvalifikavo E. L. padarytas nusikalstamas veikas ir skyrė švelnesnę bausmę (galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams). Šia nutartimi į bausmės laiką buvo įskaitytas laikas išbūtas kardomajame kalinime Lietuvoje nuo 1995-02-24 iki 1995-10-19 ir nuo 1998-08-14 iki 1997-07-01, laikas, išbūtas suėmime Rusijos Federacijoje nuo 2011-04-25 iki 2011-10-25 bei pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatlikta bausmės dalis sumažintina 1/3. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi buvo įskaitytas laikas praleistas kardomajame kalinime, suėmime, todėl antrą kartą šio laiko įskaityti į bausmę įstatymas nenumato.

Apylinkės teismas bendrindamas bausmes vadovavosi LR BK 64 str. nuostatomis, tai yra, pagal nuosprendžių sutaptį.

BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi teismas prieš subendrindamas bausmes turi nustatyti, kuri bausmė – paskirtoji ar neatliktos bausmės dalis – yra didesnė, nes nuo to priklauso, prie kurios bausmės reikia pridėti kitą bausmę.

E. L. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs dalies Vilniaus apygardos teismo 1998 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, veiką perkvalifikuojant ir sušvelninant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi paskirtos bausmės. Skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienai nuteistasis E. L. buvo neatlikęs 1 metų 6 mėnesių ir 6 dienų paskirtos bausmės dalies (18 mėnesių ir 6 dienos).

Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, iš dalies sudėdamas subendrino su minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams ir vienam mėnesiui (25 mėnesiai). Kaip matyti bausmės dydis, pavertus mėnesiais, viršija įstatymo numatytą, dalinio sudėjimo būdu galimą maksimalų bausmės dydį, kadangi prie neatliktos bausmės (18 mėnesių ir 6 dienų) pridėjus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą visą bausmės dydį (5 mėnesius) galutinė subendrinta bausmė yra (23 mėnesiai ir 6 dienos). Pažymėtina, kad net bausmes sudėjus visiškai, galutinė bausmė yra mažesnė nei bausmė, kurią dalinai sudėjus ir subendrinusi paskyrė apylinkės teismas (25 mėnesiai). Todėl šioje dalyje dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 str. pagal 1 d. 3 d. nuosprendis keistinas.

Kadangi pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2011-12-08, t.y. į paskirtą bausmę buvo įskaičiuotas laikas, kurį apeliantas praleido laisvės atėmimo vietoje iki Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto argumentas, kad į bausmės laiką turėtų būti įskaičiuoti 2 mėnesiai – nuo 2011-12-08 iki 2012-02-08 vertintinas kritiškai ir yra atmestinas.

Taigi pagal LR BK 64 str. 1, 3 d. d. nuostatas, prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra didesnė, turi būti iš dalies pridėta sksundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė. Atsižvelgiant į išdėstyta, bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus apygardos teismo 1998 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 metų 6 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtina skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir E. L. galutinė subendrinta bausmė skirtina – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendį dalyje dėl E. L. paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį kurią subendrinus pagal BK 64 str. 1 d. 3 d. E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir vienam mėnesiui.

LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu prie Vilniaus apygardos teismo 1998 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu dalį paskirtos bausmės ir E. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.