Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y.: E. L. 2021 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 14:50 val. iki 14:55 val., prekybos centre „RIMI“, adresu Šventosios g. 27H, Kretingoje, panaudojo savo mobiliajame telefone „Iphone 8“ laikomą Europos Sąjungos skaitmeninį Covid pažymėjimą, išduotą G. V. vardu su tik G. V. priskirtu naudoti QR kodu, kai siekdamas patekti į prekybos centro patalpas, šį kito fizinio asmens Europos Sąjungos skaitmeninį Covid pažymėjimą apie 14:50 val. pateikė karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam prekybos centro darbuotojui, o po to siekdamas pateisinti savo buvimą prekybos centro patalpose, apie 14:55 val. pateikė karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekantiems Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nuvyko į parduotuvę pasinaudojęs svetimu galimybių pasu, ten buvo sulaikytas pareigūnų. Su pareigūnais nesiginčijo, sutinka su visais pateiktais kaltinimais. Skaitmeninis pažymėjimas buvo jo draugo, šį dokumentą jis gavo kai kartu su draugu G. V. rugsėjo 21 d. važiavo į parduotuvę „DEPO“ pirkti statybinių medžiagų. Kadangi draugo telefonas buvo beveik išsikrovęs, jo telefonu buvo perfotografuotas galimybių pasas, kad draugas galėtų įeiti į parduotuvę, o po to šio dokumento jis nebeištrynė ir draugui nežinant vėliau jį panaudojo. Spalio 31 d., apie 14.45 val., jis nuvažiavo į parduotuvę ir ten pasinaudojo draugo galimybių pasu. Suprato, kad elgiasi neteisėtai. Jo draugas nežinojo, kad jis naudojosi jo galimybių pasu. Savo veiksmus vertina blogai. Po šio įvykio pasidarė antikūnų testą ir dabar pats turi galimybių pasą. Šiuo metu jis niekur nedirba, statosi namą, neseniai yra grįžęs iš Anglijos, gyvena pas tėvus iš santaupų. Vaikų neturi, turto ir kreditorių taip pat neturi. Prašo taikyti laidavimą, jo laiduotoja paskirti jo mamą. Su mama jo santykiai yra geri, jis atsižvelgia į jos nuomonę įvairiais klausimais, mamą vertina kaip autoritetą.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti A. L. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Laidavimo esmę supranta ir mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką E. L.. Sūnus gyvena kartu su ja, santykiai yra geri, ji padeda jam įsikurti Lietuvoje. Sūnus yra pareigingas, tvarkingas, neturi žalingų įpročių, klauso jos nuomonės įvairiais klausimais. Ji nėra teista, du kartus bausta administracine tvarka už greičio viršijimą. Kiek teismas paskirtų užstato, tiek ir sumokėtų, galėtų sumokėti apie 200 Eur. Jos vyras yra pensininkas, jo pajamos sudaro 400 Eur, o jos gaunamos pajamos yra apie 900 Eur.

Kaltinamajam E. L. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Iš Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. R. 2021 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 31 d. dirbant kartu su tyrėju I. G., apie 14:55 val., prekybos centre „RIMI“, adresu Šventosios g. 27B, Kretingoje, į kurį įleidžiami asmenys su galiojančiu galimybių pasu arba pateikę kitą galimybių paso kriterijus atitinkantį dokumentą, patikrinimo metu pasirinkus atsitiktinai parduotuvėje vaikštantį žmogų, buvo paprašyta pateikti galimybių pasą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pasirinktas vyriškis iš savo turėto mobilaus ryšio telefono pateikė ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, tačiau su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Jo asmenybę patikrinus su GPA programėle, vyriškis prisistatė pažymėjime nurodytu asmeniu G. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal nuotrauką tai buvo ne tas pats asmuo, todėl vyriškio buvo pareikalauta nurodyti savo vardą ir pavardę. Tada šis vyriškis prisistatė E. L., gimusiu (duomenys neskelbtini). Patikrinus GPA programėlėje, E. L. savo vardu išduoto galimybių paso neturi. Paklausus, kieno dokumentą pateikė ir kieno vardu prisistatė, E. L. pareiškė, kad jokių paaiškinimų nepateiks ir situacijos nekomentuos (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas G. V. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. jis su savo draugu E. L. nuvyko į Klaipėdos mieste esantį prekybos centrą „Depo“. E. L. jį pasiėmė su savimi, nes jis yra pasiskiepijęs, turi galiojantį Europos Sąjungos Covid skaitmeninį pažymėjimą ir gali patekti į parduotuvės vidų, o E. L. nei galimybių paso, nei Europos Sąjungos Covid skaitmeninio pažymėjimo neturi, todėl į parduotuvę patekti negalėjo. Bevažiuojant į prekybos centrą jis pastebėjo, kad išsikrauna jo telefonas, todėl su E. L. telefonu jis nusifotografavo savo Europos Sąjungos Covid skaitmeninį pažymėjimą. E. L. liko laukti prie prekybos centro, o jis pats įėjo į prekybos centro vidų su E. L. telefonu. Išėjęs iš parduotuvės, jis telefoną atidavė E. L. ir visiškai pamiršo, kad šiame telefone liko jo Europos Sąjungos Covid skaitmeninio pažymėjimo nuotrauka. Jis apie šią nuotrauką su E. L. net nekalbėjo. Jis E. L. nesakė, kad gali naudotis šiuo jo pažymėjimu ir tik neseniai iš pačio E. L. sužinojo, kad E. L. su jo Europos Sąjungos Covid pažymėjimu įėjo į „Rimi“ parduotuvę Kretingoje. E. L. pasinaudojo jo pažymėjimu jam nežinant, jis E. L. sutikimo nedavė ir net nepagalvojo, kad E. L. galėtų šiuo pažymėjimu pasinaudoti. Jis E. L. dėl to jokių pretenzijų neturi, tik paprašė, kad pažymėjimo nuotrauką iš savo telefono ištrintų ir daugiau taip nebesielgtų (b. l. 39-41).

Iš 2021 m. spalio 31 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, jog įvykio vietoje, t. y. prekybos centre „Rimi“, adresu Šventosios 27B, Kretingoje, E. L. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams apžiūrėti pateikė mobilaus ryšio telefone „Iphone 8“, IMEI (duomenys neskelbtini), esantį Europos Sąjungos skaitmeninio Covid pažymėjimą, išduotą V. G. vardu (b. l. 9-11).

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 8“, IMEI (duomenys neskelbtini), paimtas iš E. L.2021 m. spalio 31 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu. Apžiūrint telefoną įėjus į šio telefono galeriją, stebimas failas, kuriame sutalpintos nuotraukos, darytos laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. spalio 21 d.. Tarp įvairių nuotraukų stebima 2021 m. rugsėjo 21 d. daryta Europos Sąjungos skaitmeninio Covid pažymėjimo, išduoto V. G. vardu (unikalus pažymėjimo identifikatorius (duomenys neskelbtini)), nuotrauka (b. l. 20-25).

Iš 2021 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje prekybos centre „Rimi“, adresu Šventosios 27B, Kretingoje, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pareigūnų 2021 m. spalio 31 d. „Body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūros metu buvo apžiūrėtas objektas, t. y. 2021 m. spalio 31 d. „Body“ kamerų įrašas 2021-10-31_154624_041.MP4. Įraše stebima, kaip pareigūnai įeina į „Rimi“ parduotuvę. Pasitinka apsaugos darbuotojas, kuris nurodo, kad nuskanuoja galimybių pasus. Pareigūnai informuoja, kad vykdys kontrolę, dar kartą patikrins, bus daromi vaizdo įrašai. Dalyvaujant apsaugos darbuotojui patikrinami keli asmenys – nuskanuojami jų galimybių pasai ar pažymėjimai bei patikrinami asmens dokumentai. 04:28 pareigūnai prieina prie vyriškio, pasisveikina, paklausia, ar jis su galimybių pasu įėjo į parduotuvę. Vyriškiui atsakius, kad taip, paprašyta jo pateikti minėtą dokumentą. Vyriškis išsitraukia telefoną ir pateikia jį pareigūnams – telefone matomas Europos Sąjungos skaitmenis Covid pažymėjimas. Pareigūnas bando skanuoti pažymėjimą telefonu. Taip pat buvo apžiūrėtas objektas, t. y. 2021 m. spalio 31 d. „Body“ kamerų įrašas 2021-10-31_155124_042.MP4: Pareigūnas, pažiūrėjęs į pažymėjimą: „G., dabar asmens dokumentą galit parodyti?“ Vyriškis: „neturiu“. Pareigūnas: „jokio neturit, nei vairuotojo pažymėjimo neturit?“ Vyriškis: „ne <...>“. Pareigūnas tikrina G. V. duomenis bazėse. Pareigūnas: „kelintų gimimo?“ Vyriškis: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas: „kodėl neparsisiunčiat galimybių paso? Jūs Lietuvoj skiepijotės?“ Vyriškis: „taip“. Pareigūnas: „pabandom parsisiųst galimybių pasą“. Vyriškis: „nu aš tikrai, kad dabar neparsisiųsiu galimybių paso.“ Pareigūnas parodo telefoną su nuotrauka: „čia jūs?“ Vyriškis: „taip“. Pareigūnas: „tikrai čia jūs?“ Paprašė vyriškio nusiimti kaukę. Pareigūnas: „nu čia ne jūs. Kieno galimybių pasas pas jus?“ Vyriškis: „nežinau“. Pareigūnas: „iš kur gavot?“ Vyriškis: „šiaip.“ Pareigūnas: „tai kokia jūsų pavardė?“ Vyriškis: „E. L.“ (b. l. 30-32).

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „Iphone 8“, IMEI (duomenys neskelbtini), po apžiūros grąžintas (perduotas saugoti ) savininkui E. L. (b. l. 26-28).

Dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 302 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-662/2000).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 3.1.1 papunkčiu, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V-891 „Dėl asmenų atitikties kriterijams patvirtinimo“ 1.1.1.5 papunkčiu, pagal Europos Komisijos reikalavimus parengtas Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis skiepijimo ar persirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) faktą pagal Nutarime nurodytus kriterijus, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. L. pripažįsta, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y. G. V. vardu išduotą Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą su tik G. V. priskirtu naudoti QR kodu. Nors kaltinimas šioje byloje yra pareikštas dėl neteisėto kito fizinio asmens dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo, tačiau iš kaltinamojo parodymų, taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojo apklausto G. V. parodymų matyti, jog 2021 m. rugsėjo 21 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, prie prekybos centro „DEPO“, adresu Šilutės pl. 28, Klaipėdoje, G. V. išduoto Europos Sąjungos skaitmeninio COVID pažymėjimo nuotrauką E. L. priklausančiu telefonu „Iphone 8“ padarė G. V., t. y. asmuo, kurio vardu buvo išduotas Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas. Byloje nėra kaltinamojo ir liudytojo G. V. parodymus paneigiančių duomenų, jog 2021 m. rugsėjo 21 d. G. V. pasinaudojus E. L. telefonu, jie minėtą dokumento nuotrauką pamiršo ištrinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nenustatyta E. L. tyčios neteisėtai įgyti ir laikyti G. V. vardu išduotą Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą. Dėl to iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog E. L. 2021 m. rugsėjo 21 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, prie prekybos centro „DEPO“, adresu Šilutės pl. 28, Klaipėdoje, savo mobiliuoju telefonu „Iphone 8“ nufotografuodamas įgijo Europos Sąjungos skaitmeninį Covid pažymėjimą, išduotą G. V. vardu su tik G. V. priskirtu naudoti QR kodu ir šį kito fizinio asmens Europos Sąjungos skaitmeninį Covid pažymėjimą neteisėtai laikė savo mobiliajame telefone „Iphone 8“ iki 2021 m. spalio 31 d. apie 14:55 val. Šių aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo E. L. teisinės padėties neblogina ir veikos teisinio kvalifikavimo nekeičia.

Pažymėtina, kad nors iš kaltinimo yra šalinamos aplinkybės apie neteisėtą dokumento įgijimą ir laikymą, tačiau teismui nekelia abejonių tai, jog E. L., neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai panaudojo kitam asmeniui priklausantį dokumentą. Byloje surinkti ir įrodymais pripažintini duomenys patvirtina, kad E. L. 2021 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 14:50 val. iki 14:55 val., panaudojo jo mobiliajame telefone „Iphone 8“ esantį Europos Sąjungos skaitmeninį Covid pažymėjimą, išduotą G. V. vardu su tik G. V. priskirtu naudoti QR kodu, prekybos centre „RIMI“, adresu Šventosios g. 27H, Kretingoje, kai siekdamas patekti į prekybos centro patalpas, apie 14:50 val. pateikė šį dokumentą karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam prekybos centro darbuotojui, o po to siekdamas pateisinti savo buvimą prekybos centro patalpose, apie 14:55 val. pateikė karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekantiems Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. R. 2021 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo duomenys, apžiūros protokolų, prie jų esančių fotolentelių duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo G. V. parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis žinojo Lietuvoje galiojančią patekimo į prekybos centrą tvarką, suprato, kad siekdamas patekti į prekybos centrą ir pateisinti savo buvimą jame jis panaudoja ne savo dokumentą, t. y. Europos Sąjungos skaitmeninį Covid pažymėjimą, išduotą G. V. vardu, ir norėjo taip elgtis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, aptariami E. L. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vien tai, kad neteisėtas dokumento įgijimas ir laikymas yra pašalinti iš kaltinimo E. L. padarytos veikos teisinio kvalifikavimo nekeičia, nes BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo faktui konstatuoti pakanka bent vienos iš šiame straipsnyje įtvirtintų alternatyvių veikų, šiuo atveju – neteisėto dokumento panaudojimo.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Byloje buvo gautas kaltinamojo ir jo mamos A. L. prašymas atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį A. L. atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 85-86, 88-89). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L., jo gynėjas ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą, A. L. prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras taip pat prašė atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo mama A. L. sutinka būti E. L. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu A. L. nurodė, kad su sūnumi sutaria gerai, gyvena kartu, sūnus jos klauso, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką E. L.. A. L. neteista, yra bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai, teismo vertinimu, nepaneigia jos galimybės būti laiduotoja (b. l. 92-93). Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. dirba, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai. Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad A. L. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis E. L. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 46, 47). Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis E. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai ir teigė, kad šiuo metu jau turi jo paties vardu išduotą galimybių pasą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta jo mama kaltinamąjį charakterizavo iš esmės teigiamai. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis E. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant E. L. laiduotojos A. L. atsakomybei, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nors teismui pateiktame prašyme yra prašoma laidavimą paskirti be užstato, tačiau įvertinęs teisiamojo posėdžio metu A. L. pateiktus paaiškinimus apie jos darbinę veiklą, turtinę padėtį bei galimybes mokėti užstatą, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog laidavimo paskyrimas su užstatu būtų išskirtinai didelė ir neproporcinga finansinė našta laiduotojai. Teisiamojo posėdžio metu A. L. neneigė, jog galėtų sumokėti teismo paskirtą užstatą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laidavimas paskirtinas su 500 Eur dydžio užstatu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kurios paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju E. L. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė panaudodamas jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8“, IMEI (duomenys neskelbtini). Šis telefonas buvo tiesiogiai panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotinas kaltinamajam priklauantis mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 8“, IMEI (duomenys neskelbtini), perduodant šį turtą valstybės nuosavybėn, prieš tai iš šio įrenginio pašalinant visą asmeninio pobūdžio informaciją (BK 72 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-74) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei 1 metų 6 mėnesių terminui.

Laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu, kuris per 7 dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą L. B. AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. L., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 8“, IMEI (duomenys neskelbtini), perduodant šį turtą valstybės nuosavybėn, prieš tai iš šio įrenginio pašalinant visą asmeninio pobūdžio informaciją.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.