Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-13/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-05
Bylos Nr.
2A-13/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 13/2007Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5.; 44.2.4.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Šerno, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovui G. D. , ieškovo atstovei Evai Jankovskai,atsakovo atstovams prokurorui Juozui Baranskiui, Julianai Ostrouch,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą, atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir Lietuvos valstybės atstovo teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2⁵³1337/2004 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. D. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais jam padarytą žalą 1 000 000 Lt neturtinę ir 192 955,83 Lt turtinę žalą. Nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 1997 m. kovo 21 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas laikotarpiu iki 1997 m. balandžio 30 d. 1997 m. balandžio 29 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismas kardomąją priemonę panaikino, tačiau Vilniaus apygardos teismas, panaikino minėtą nutartį ir paskyrė kardomąjį kalinimą nešaukdamas teismo posėdžio, nors pagal BPK 104, 106 straipsnius privalėjo šaukti teismo posėdį. Byloje nebuvo faktinių duomenų, tačiau ieškovui buvo iškeltas papildomas kaltinimas ir teismas jo pagrindu pratęsė suėmimą iki 1997 m. liepos 30 d. Vėliau teismas tęsė kardomąją priemonę - suėmimą iki 1997 m. gruodžio 25 d. motyvuodamas, kad ieškovas gali trukdyti nustatyti tiesą ar slėptis nuo tardymo ir teismo, tačiau tam nebuvo faktinio pagrindo. 1997 m. gruodžio 24 d. ieškovo byla iš prokuratūros buvo persiųsta teismui ir teismas ją gavo 1997 m. gruodžio 29 d. Nors kardomasis kalinimas buvo pasibaigęs 1997 m. gruodžio 24 d., tačiau jis pratęstas buvo tik 1998 m. sausio 14 d. nutartimi, todėl 20 dienų ieškovas buvo suimtas ir kalinamas iš viso be jokio teisinio pagrindo. Kadangi kardomasis kalinimas buvo pasibaigęs, todėl tolimesnis jo pratęsimas buvo neįmanomas ir kardomasis kalinimas turėjo būti paskirtas iš naujo, o ne pratęsiamas. Dėl šios priežasties laikytina, kad laikotarpiu nuo 1997 m. gruodžio 25 d. iki 1998 m. spalio 30 d. ieškovas buvo kalinamas neteisėtai. Ieškovas buvo nuteistas 1998 m. vasario 4 d. nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas 1998 m. gegužės 19 d. nutartimi šį nuosprendį panaikino dėl esminių proceso pažeidimų, t.y. dėl pažeistos teisės į gynybą – neaiški kaltinimų apimtis, nuosprendis pagrįstas neišnagrinėtais teismo posėdyje įrodymais, nuosprendyje nenurodyti motyvai bei argumentai pagrindžiantys teismo išvadas. Taip pat, pagal 1998 m. balandžio 3 d. Įstatymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės 3 straipsnio 1 dalį, ieškovas turėjo būti atleistas nuo bausmės ir baudžiamosios atsakomybės bei paleistas iš įkalinimo vietos. 2003 m. gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta. Tokiu būdu ieškovas buvo kalinamas 578 dienas, iš jų 309 dienas be jokio teisinio pagrindo. Dėl neteisėto suėmimo žalą patyrė ieškovo šeima, nes neteko maitintojo, buvo priversta parduoti namą. Ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė negautomis pajamomis, prarastu turtu, kitomis turėtomis išlaidomis. Ieškovas buvo ūkininkas, augino kiaules ir galvijus, kurių mėsą parduodavo kitoms įmonėms, tai patvirtina 1994 m. sutartys, paraiškos ir kiti dokumentai. Metinės pajamos buvo apie 100 000 Lt. Ūkininkavimo laikotarpio 1995 - 1996 m. dokumentai, patvirtinantys gyvulių pardavimą kitoms įmonėms neišliko, tačiau pajamos tais metais buvo didesnės, todėl prašo mažesnės sumos pagal turimus 1994 m. duomenis. Ieškovo negautos pajamos sudarytų apie 180 000 Lt už 1997 m. ir 1998 m. Dėl neteisėto kalinimo žlugus ieškovo verslui, nutrūkus verslo kontaktams, pablogėjus reputacijai, neteisingais straipsniais spaudoje, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, apkaltinus nebūtų nusikaltimų padarymu, ieškovas patyrė didelį stresą ir psichologinį diskomfortą, dėl ko pablogėjo sveikata, todėl jis patyrė neturtinę 1 000 000 Lt žalą, kuri priteistina iš atsakovų. Be to, ieškovas buvo paėmęs paskolą iš banko ir buvo įsigijęs kombainą, kurį teko parduoti. Dėl kalinimo ieškovas negalėjo grąžinti paskolos ir šiuo metu skolingas bankui 10 000 Lt negrąžinto kredito, 891,90 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1 190,36 Lt delspinigių, iš viso 12 082,26 Lt. Kadangi paskola negrąžinta dėl neteisėto įkalinimo, ši suma priteistina iš atsakovų. Be to, dėl JAV dolerių vertės kritimo suėmimo laikotarpiu, ieškovas patyrė 773,57 Lt nuostolių, kurie taip pat priteistini iš atsakovų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš Lietuvos Respublikos 8 000 Lt moralinės žalos atlyginimą ir 7 129,82 Lt materialinės žalos atlyginimą ieškovo G. D. naudai. Teismas sprendime nurodė, kad žala ieškovui padaryta prokuratūros ir teismo veiksmais laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 21 d. iki 1998 m. spalio 30 d., todėl taikytini tuo metu galioję įstatymai – CK 483, 486 straipsniai, bei nuo 1997 m. lapkričio 19 d. įsigaliojęs Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo įstatymas (toliau tekste – ŽPNVAĮ). Teismas nustatė, kad ieškovas G. D. buvo sulaikytas BPK 137 straipsnio tvarka 1997 m. kovo 20 d., ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovui buvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas). Vėlesnėmis teismo nutartimis kardomasis kalinimas buvo pratęsiamas iki 1997 m. gruodžio 25 d., todėl teismas manė, kad ieškovui taikytas suėmimas laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 21 d. iki 1997 m. gruodžio 25 d. grindžiamas procesiniais teismo sprendimais ir yra teisėtas. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 1998 m. sausio 14 d. nutartimi pratęsė suėmimo terminą ieškovui, tačiau ši nutartis pratęsti suėmimo terminą buvo priimta pasibaigus galioti ankstesnei suėmimo nutarčiai, todėl teismas galėjo priimti nutartį paskirti kardomąjį suėmimą iš naujo, bet negalėjo jo pratęsti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui 309 dienas neteisėtai buvo taikyta kardomoji priemonė (suėmimas) laikotarpiu nuo 1997 m. gruodžio 26 d. iki 1998 m. spalio 29 d. Teismas nurodė, kad pagal ŽPNVAĮ 7 straipsnį maksimalus moralinės žalos dydis 10 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo kaltinamas padarius sunkų nusikaltimą, kad jo neteisėtas suėmimas truko 309 dienas, kad spaudoje buvo pateikta neigiama informacija apie ieškovą, todėl teismas manė, jog ieškovui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas turi būti didesnis nei pusė maksimalaus ir teisinga būtų priteisti ieškovui 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas vertėsi ūkininkavimo veikla, turėjo sudarytas sutartis su pirkėjais dėl gyvulių tiekimo, tačiau šie įrodymai nepatvirtina gaunamų pajamų dydžio ir pateikti dokumentai apima 1994-1995 metus. Dėl šių aplinkybių teismas manė, kad ieškovui padarytos turtinės žalos dydis apskaičiuotinas pagal ŽPNVAĮ 7 straipsnio 2 dalį, t.y. kaip žalos atlyginimas asmeniui dirbusiam pagal darbo sutartį už kiekvieną neteisėto kalinimo dieną. Žalos dydis šiuo atveju skaičiuojamas pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl teismas už 309 dienas priteisė 4271,99 Lt. Teismas atmetė reikalavimą priteisti 12 082,26 Lt žalą, susidariusią dėl negrąžintos laiku paskolos bankui, nes galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo 2003 m. vasario 25 d., t.y. jau po jo paleidimo iš suėmimo, todėl ieškovas galėjo pasirūpinti paskolos grąžinimu. Aplinkybės, kad ieškovo sutuoktinė buvo priversta parduoti kombainą, kuriam įsigyti buvo paimta paskola, teismo manymu, neturi įtakos ieškovo pareikštam reikalavimui, todėl teismas priteisė ieškovui 891,90 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1190,36 Lt delspinigių. Teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių pasikeitus oficialiam JAV dolerio kursui, priteisimo. Areštavus ieškovo 700 JAV dolerių jų vertė buvo 2800 Lt, juos grąžinus 2003 m. gruodžio 1 d., jų vertė 2026,43 Lt, todėl teismas priteisė 773,57 Lt nuostolius nuostolių dėl valiutos nuvertėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovas G. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriame prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir prašo ieškinį patenkinti pilnai. Nurodė, kad sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškinys, yra nepagrįstas dėl šių aplinkybių:

ŽPNVAĮ galiojo nuo 1997 m. lapkričio 19 d. iki 2002 m. birželio 7 d. Neteisėtas įkalinimas tęsėsi nuo 1997 m. gruodžio 26 d. iki 1998 m. spalio 29 d., tačiau jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeidžiami nuo baudžiamosios bylos iškėlimo iki jos nutraukimo 2003 m. gruodžio 1 d. Todėl teismas turėjo taikyti 2000 metų redakcijos CK 6.272 straipsnį dėl žalos atlyginimo. Suėmimas laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 21 d. iki 1997 m. gruodžio 25 d. buvo neteisėtas, nes teismas neatsižvelgė į kitus procesinius pažeidimus dėl kurių ieškovas patyrė žalą. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 4 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas ir jis tapo nuteistuoju (BPK 22 str. 4 d.).Vilniaus apygardos teismas 1998 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė, kad nuosprendis priimtas pažeidžiant esminius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Trakų rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. nutartyje nustatyta, kad prokuroro 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimas, kuriuo išskirta byla asmens vardu Stas atžvilgiu, yra neteisėtas. Ten pat nustatyta, kad be perdavimo akto, kuriuo policijos pareigūnai perdavė daiktinius įrodymus, kitų dokumentų, fiksuojančių daiktinių įrodymų atsiradimą byloje, nėra. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje Nr. 97-039-97 sustabdytas ir buvo atnaujintas 2003 m. gegužės 5 d., įsigaliojus naujajam BPK. 2003 m. gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje ieškovo atžvilgiu nutrauktas, nutrauktas baudžiamasis persekiojimas, panaikintas areštas ieškovo turtui. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovui daromos žalos pobūdis buvo tęstinis, todėl žalos darymo laikotarpis skaičiuotinas nuo baudžiamosios bylos iškėlimo iki jos nutraukimo. Dėl šių aplinkybių turi būti taikomas CK 6.272 straipsnis (2000 m. red.).Teismas, taikydamas ŽPNVAĮ, kuriame neturtinės atsakomybės dydis ribojamas 10 000 Lt, pažeidė CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadą, kad būtina siekti kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą. Priteista 8 000 Lt suma yra aiškiai per maža, nes ieškovo pelningas verslas žlugo, pašlijo sveikata, smuko reputacija visuomenės ir verslo partnerių akyse, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis didintinas.Teismo išvada, kad suėmimas nuo 1997 m. kovo 21 d. iki 1997 m. gruodžio 25 d. grindžiamas procesiniais sprendimais ir laikytinas teisėtu, nepagrįsta. Kardomojo suėmimo skyrimo sąlyga – pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą. Byloje nebuvo jokių įrodymų leidžiančių įtarti nusikaltimo padarymu ieškovą, todėl teismas neturėjo pagrindo skirti griežčiausios kardomosios priemonės. Teismas sprendime pasisakė tik dėl teismo nesankcionuoto suėmimo laikotarpiu nuo 1997 m. gruodžio 26 d. iki 1998 m. spalio 29 d., tačiau teismas nepasisakė dėl kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ikiteisminis tyrimas buvo nepateisinamai ilgas, neoperatyvus. Be to Trakų rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. nutartyje yra išvardinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų padaryti pažeidimai, tokie kaip nepagrįstas bylos išskyrimas Stas atžvilgiu, neteisėtas daiktinių įrodymų atsiradimas, neoperatyvus nagrinėjimas. 1997 m. gegužės 8 d. skiriant ieškovui suėmimą nebuvo surengtas posėdis, nebuvo kviečiamas prokuroras ir gynėjas, todėl ieškovas negalėjo įgyvendinti teisės į gynybą. Atsakovai nepateikė argumentų, kodėl ieškovo atžvilgiu netaikė Įstatymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Šie neteisėti veiksmai padarė turtinę ir neturtinę žalą ieškovui, kuri turi būti atlyginta.Teismas neteisingai paskaičiavo padarytą žalą. Ieškovas buvo ūkininkas, augino gyvulius ir juos pardavinėjo. Pateikti duomenys rodo, kad ieškovas turėjo ilgalaikes sutartis su mėsos kombinatais. 1996 metasi buvo įsipareigojęs UAB „Alytaus mėsa“ pateikti 120 tonų galvijų ir 30 tonų kiaulienos. Kitoje sutartyje numatyta minimali ribinė galvijų supirkimo kaina 4200 Lt už toną, t.y. 504 000 Lt per metus už 120 tonų. Nors Alytaus miesto savivaldybė neturi duomenų apie produkcijos supirkimą iš asmenų, tačiau liudininkai parodė, kad ieškovas iki suėmimo vertėsi gyvulių auginimu ir pardavimu. Kadangi ieškovas turi duomenis apie 1994 metų pardavimus ir negali pateikti įrodymų apie daug didesnes pajamas buvusias 1996 metais, todėl reikalauja mažesnės sumos, t.y. po 90 000 Lt už metus, kurią ir prašo priteisti.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Generalinė prokuratūra pateikė apeliacinį skundą kuriame prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad teismo sprendimas dėl žalos dydžio nepagrįstas dėl šių argumentų:

Atsižvelgiant į teismų praktiką neturtinės žalos dydis mažintinas du kartus. Ieškovas neteisėtai buvo kaltinamas 309 dienas, tačiau kitoje byloje (LAT 2001-03-27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-155/2001) už neteisėtai praleistus 26 mėnesius laisvės atėmimo vietoje teismas priteisė 4000 Lt. Atsižvelgtina, kad teismas pripažino, kad prokuratūros veiksmai, paskiriant kardomąją priemonę, buvo teisėti. Teismo nutartys dėl suėmimo nebuvo skundžiamos, todėl teismo išvada, kad kalinimas nuo 1997 m. kovo 21 d. iki 1997 m. gruodžio 25 d. teisėtas, yra pagrįsta. Baudžiamoji byla nutraukta nereabilituojančiais pagrindais, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie atitiko įstatymų reikalavimus. Teismo motyvai, kad ieškovas buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, negali įtakoti neturtinės žalos dydžio, nes nei baudžiamosios bylos iškėlimo faktas, nei asmens patraukimas įtariamuoju ar kaltinamuoju nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Taip pat teismas nepagrįstai motyvuoja dėl neigiamos informacijos paskleidimo apie ieškovą, nes atsakovai tokios informacijos neskleidė. Žinias skleidė žiniasklaidos priemonės, kurios ir atsakingos už paskleistos informacijos teisingumą ar neteisingumą.Teismas, spręsdamas turtinės žalos dydžio klausimą neatsižvelgė, kad nebuvo nustatytos ieškovo gaunamos vidutinės apmokestinamos pajamos. Ieškovas neįrodė savo reikalavimų (CPK 178 str.), todėl teismas negalėjo taikyti ŽPNVAĮ 7 straipsnio 2 dalies pagal įstatymo analogiją, tuo labiau, jog įstatyme yra išvardinti būdai, kaip apskaičiuojama asmeniui padaryta žala kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo darbinių pajamų dydžio.Teismas nenuoseklus, nes atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl visos 12 082,26 Lt žalos dėl laiku negrąžintos paskolos motyvavo, kad atsiskaitymo su banku terminas baigėsi po paleidimo iš suėmimo, todėl negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo ir priteisti bankui nesumokėtas 891,90 Lt palūkanas ir 1 190,36 Lt delspinigius, kurie taip pat priskaičiuoti po paleidimo iš suėmimo.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo dydžio. Apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir priteisė per didelę neturtinę žalą. Ieškovas neteisėtai buvo suimtas 309 dienas ir teismas priteisė 8000 Lt, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2001-03-27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-155/2001) už neteisėtai kalėtus 26 mėnesius nukentėjusiam priteisė 4000 Lt, todėl neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas. Teismas vertindamas įrodymus nustatė, kad ieškovo pateikti įrodymai neįrodo gaunamų pajamų dydžio, t.y. asmens užsiimančio individualiu verslu pajamų, todėl nepagrįstai manė, kad pagal analogiją taikytina ŽPNVAĮ 7 straipsnio 2 dalis, kur nustatytas žalos atlyginimas asmeniui dirbusiam pagal darbo sutartį. Kadangi ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 str.), todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas, o taikyti analogiją nebuvo pagrindo, nes yra įstatymo nuostatos reglamentuojančios ieškovo reikalavimo tenkinimo tvarką.Teismas sprendime konstatavo, kad visą ieškovo paskolos sumą priteisti nėra pagrindo, nes po paleidimo iš suėmimo ieškovas galėjo pasidomėti paskolos grąžinimu, tačiau teismas neatsižvelgė, kad palūkanos ir delspinigiai taip pat buvo paskaičiuoti po ieškovo paleidimo iš suėmimo, todėl priteista netesybų dalis taip pat mažintina.

Atsiliepimas

Ieškovas G. D. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad atsakovų apeliaciniai skundai nepagrįsti ir atmestini.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškovo G. D. apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas teisingai taikė teisės normas, kardomasis kalinimas tesimo nurodytu laikotarpiu buvo teisėtas, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita byla Konstituciniame Teisme (CPK 164 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2002 m. gruodžio 5 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašydamas ištirti, ar 1997 m. lapkričio 4 d. įsigaliojusiu Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo įstatymo Nr. VIII-484 7 straipsnio 7 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalis, 38 straipsnio 1 ir 2 dalis, Konstitucijos preambulėje nustatytas teisingumo bei teisinės valstybės nuostatas bei 109 straipsnyje nustatytas teisingumo vykdymo nuostatas.

Teisingumo ministerija pateikė atsisakymą nuo dalies apeliacinio skundo (b.l. 199), kuriame nurodė, jog atsisako apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, jog atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisingumo ministerija pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų. Atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, todėl atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 308 str. 1 ir 2 d. d.).

Dėl kardomojo kalinimo teisėtumo ir apkaltinamojo nuosprendžio

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad „Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl „pagrįsto įtarimo“ yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko Konvencijos nuostatos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas priimtas byloje L. v. Italiją, 1997 m. spalio 22 d. sprendimas byloje E. v. Turkey, 1998 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje B. and Others v. the United Kingdom). Šis teismas taip pat nurodė, kad tam, jog būtų pagrįstas įtarimas, turi būti faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtoją, kad asmuo gali būti padaręs nusikaltimą (sprendimai bylose L. v. Italiją, E. v. Turkey, 1990 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas byloje C. and H. v. the United Kingdom). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje P. N. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34, Teismų praktika 15, p. 169, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895). Svarbu, kad suėmimu – asmens laisvės apribojimu – nebūtų savavališkų valstybės institucijos veiksmų ir piktnaudžiavimo teise.“ ( LAT civilinė byla Nr. 3K–3–215/2006).

Ieškovas buvo suimtas nuo 1997 m. kovo 21 d. iki 1997 m. balandžio 30 d. ir nuo 1997 m. gegužės 8 d. iki 1998 m. spalio 29 d. Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovas buvo suimtas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas nepažeidžiant procesinių teisės normų.

Ieškovas buvo sulaikytas 1997 m. kovo 20 d. netoli vietos, kur rastas kontrabandinis spiritas. Tai patvirtino A. A. , Š. G. pranešimai (baudž. bylos I tomas, b.l. 34, 35). Ieškovo paaiškinimas, kad toje vietoje norėjo parodyti G. B. savo turimą mišką nelogiškas, kadangi kovo 20 d. apie 23-23.30 val. miške buvo visiškai tamsu. Ieškovo ir G. B. parodymai prieštaringi. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas skyrė ieškovui kardomąjį kalinimą (baudž. bylos I tomas, b.l. 54).

Iš suėmimo ieškovas paleistas 1997 m. balandžio 29 d. apylinkės teismo nutartimi atsisakius pratęsti kardomojo kalinimo terminą (baudž. bylos I tomas, b.l. 60).

1997 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, panaikino apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti kardomojo kalinimo terminą ir paskyrė ieškovui kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (baudž. bylos I tomas, b.l. 64). Teismas savo sprendimą motyvavo R. P. , Š. G. , A. A. , A. B. , A. P. parodymais.

Vėliau kardomasis kalinimas buvo tęsiamas 1997 m. liepos 3 d., 1997 m. liepos 30 d., 1997 m. rugsėjo 25 d. ir 1997 m. lapkričio 28 d. suėmimo terminas pratęstas iki 1997 m. gruodžio 25 d. (baudž. bylos I tomas, b.l. 60, 72, 77, 81).

Skiriant kardomąją priemonę suėmimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalis).

Vertinant tas aplinkybes, kad apie ieškovo galimą dalyvavimą parodė aukščiau nurodyti liudytojai, faktines ieškovo sulaikymo aplinkybes – sulaikytas toje vietoje, kur rastas kontrabandinis spiritas, ieškovas nurodė nelogiškus argumentus apie savo buvimo toje vietoje priežastis, kolegija sprendžia, kad teismai, skirdami ieškovui kardomąjį kalinimą įstatymo reikalavimų nepažeidė. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad minėtu laikotarpiu buvo atliekamas intensyvus tyrimas.

Tačiau 1997 m. lapkričio 25 d. ieškovui paskirtas kardomojo kalinimo terminas pasibaigė 1997 m. gruodžio 25 d. Tik 1998 m. sausio 14 d. teismas nutarė atiduoti teisiamąjį teismui teisti ir palikti kardomąją priemonę - suėmimą (baudž. bylos IV tomas, b.l. 227). Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas 1998 m. birželio 26 d. iki 1998 m. rugsėjo 1 d. (baudž. bylos IV tomas, b.l. 320) ir 1998 m. rugsėjo 4 d. iki nuosprendžio priėmimo (baudž. bylos IV tomas, b.l. 370). Ieškovas buvo suimtas iki 1998 m. spalio 29 d. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pasibaigus suėmimo terminui jis galėjo būti tik iš naujo paskirtas, o negalėjo būti tęsiamas, bei kad kalinimas be teismo sankcijos pažeidžia Konstitucijos 18, 20 straipsnius ir EŽTPL apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas buvo neteisėtai kalinamas nuo 1997 m. gruodžio 26 d. iki 1998 m. spalio 29 d., yra teisinga.

Be kitų pagrindų, ieškovas savo teisių pažeidimą grindė ir apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumu (b.l. 3). Pirmosios instancijos teismas dėl šios reikalavimo dalies aiškiai nepasisakė.

Ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 16 straipsnį ir 310 straipsnio 6 dalį ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo bausme (baudž. bylos IV tomas, b.l. 280-291). Šis nuosprendis apeliacinės instancijos teismo 1998 m. gegužės 19 d. nutartimi (baudž. bylos IV tomas, b.l. 310-312) buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Svarbu, kad suėmimu – asmens laisvės apribojimu – nebūtų savavališkų valstybės institucijos veiksmų ir piktnaudžiavimo teise.

Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumą motyvavo esminiais BPK pažeidimais: suvaržymu teisiamojo teisės į teisminę gynybą, netinkamu įrodymų vertinimas, nuosprendžio nemotyvuotumu. Vertindama nustatytų pažeidimų grubumą, apkaltinamojo nuosprendžio teisinę reikšmę, kolegija sprendžia, kad tokie pažeidimai pažeidė ieškovo teises ir padarė jam žalą.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeidžiami nuo baudžiamosios bylos iškėlimo iki jos nutraukimo 2003 m. gruodžio 1 d. 1998 m. spalio 30 d. baudžiamoji byla buvo grąžinta tyrimui papildyti (baudž. bylos IV tomas, b.l. 432). Nuo 1999 m. buvo atlikti vos keli tyrimo veiksmai, o po 1999 m. birželio 28 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d. nebuvo atliktas nei vienas tyrimo veiksmas. Baudž. byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę (baudž. bylos IV tomas, b.l. 481-482).

Bylą grąžinus tyrimui papildyti ieškovas liko kaltinamuoju, buvo suvaržytos jo teisės, palikta galioti kardomoji priemonė, liko areštuotas turtas. Byloje daugiau kaip keturis metus (nuo 1999 m. birželio 29 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d.) jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Vertinant pagrindą, dėl kurio ieškovui buvo nutraukta baudžiamoji byla, toks nutarimas galėjo ir turėjo būti priimtas žymiai anksčiau. Situacija, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laiko tarpą neatliekami jokie procesiniai veiksmai, EŽTT praktikoje vertintina kaip sunkus proceso delsimas. Baudžiamosios bylos tyrimo vilkinimas, laikotarpyje nuo 1999 m. birželio 29 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d., esant suvaržytoms ieškovo, kaip kaltinamojo, teisėms, pažeidė jo teises ir padarė jam žalą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovo teisės buvo pažeidžiamos neteisėtai jį kalinant nuo 1997 m. gruodžio 26 d. iki 1998 m. spalio 29 d, priimant apkaltinamąjį nuosprendį 1998 m. vasario 4 d. ir vilkinant baudžiamosios bylos tyrimą nuo 1999 m. birželio 29 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d.

Dėl žalos atlyginimą reguliuojančių teisės normų taikymo

Žalos dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų atlyginimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas (2002 m. gegužės 21 d. Nr. IX-895), kuris nuo 2002 m. birželio 7 d. pakeitė anksčiau galiojusį Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymą (tekste - ŽPNVAĮ; 1997 m. lapkričio 4 d. Nr. VIII-484). Vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio antrąja dalimi, 2000 m. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas.

ŽPNVAĮ galiojo nuo 1997 m. lapkričio 19 d. iki 2002 m. birželio 7 d. Šis įstatymas taikytinas atlyginant žalą už neteisėtą įkalinimą nuo 1997 m. gruodžio 26 d. iki 1998 m. spalio 29 d., bei priimant neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. CK 6.272 straipsnis taikytinas sprendžiant dėl atsakomybės vilkinant baudžiamosios bylos tyrimą nuo 1999 m. birželio 29 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d.

Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, išaiškino, kad Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Konstitucija netoleruoja tokio teisinio reguliavimo, kai asmuo, kuriam materialinė ir (arba) moralinė žala buvo padaryta neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, negali teisme reikalauti šios žalos teisingai atlyginti arba kai teismas, pagal Konstituciją (inter alia jos 109 straipsnį) privalantis vykdyti teisingumą, negali, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui minėtais neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydžio ir, vadovaudamasis teise, inter alia nenusižengdamas teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingo atlyginimo už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Todėl nagrinėjamoje byloje ŽPNVAĮ nustatytas 10000 Lt atlygintinos žalos dydžio ribojimas netaikytinas.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią vilkinant tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.272 straipsnis. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio pirmojoje dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją.

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas bei nustatyta apeliacinės instancijos teisme, baudžiamojoje byloje priimtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniais veiksmais bei teismo nuosprendžiu buvo padaryti neteisėti veiksmai, dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos, padarytos neteisėtu nuteisimu, atlyginimo CK 6.272 straipsnio, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo (2002 m. gegužės 21 d. Nr. IX-895) ir Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo (1997 m. lapkričio 4 d. Nr. VIII-484) pagrindais.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, taip pat būtina vertinti kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.

Kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto suėmimo, nuteisimo, ikiteisminio tyrimo nepagrįstai ilgos trukmės, pažeidė CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą bei netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus ir nevertino kitų ginčo santykiui reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo teisiamas pirmą kartą, buvo neteisėtai įkalintas daugiau kaip 10 mėnesių, buvo teismo nuteistas esmingai pažeidžiant teisminės gynybos ir įrodymų vertinimo principus. Dėl neteisėto suėmimo ir nepagrįstai ilgo tyrimo buvo apribota jo judėjimo laisvė. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo vilkinamas ilgiau kaip 4 metus, du ieškovo nepilnamečiai vaikai ilgą laiką buvo be tėvo, buvo sužlugdytas ieškovo kaip ūkininko verslas, ieškovas buvo neigiamai aprašytas spaudoje (b.l. 36-37), smuko jo reputacija visuomenės ir verslo partnerių akyse. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei EŽTT praktiką šios kategorijos bylose. Vertindama nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala yra nepagrįstai maža ir dėl to neturtinės žalos dydis didintinas iki 20 000 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Generalinė prokuratūra pateikė apeliacinį skundą kuriame prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką neturtinės žalos dydis mažintinas du kartus. Tokio reikalavimo nepagrįstumą įrodo aukščiau minėtos aplinkybės dėl neturtinės žalos dydžio.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo padarytą turtinę žalą. Toks teiginys nepagrįstas.

Ieškovas buvo ūkininkas (b.l.15-17), augino gyvulius ir juos pardavinėjo. Ieškovas teigia, kad turėjo ilgalaikes sutartis su mėsos kombinatais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Nei vienoje iš pateiktų sutarčių (b.l. 20-22) nėra ieškovo susitarimų dėl mėsos tiekimo po 1996 m. Pateikti kvitai (b.l.24-28) patvirtina apie ieškovo mėsos pardavimą 1994 m. 1995 m. gruodžio 11 d. sutartis (b.l.22) patvirtina, kad ieškovas 1996 metais buvo įsipareigojęs UAB „Alytaus mėsa“ pateikti 120 tonų galvijų ir 30 tonų kiaulienos. Tačiau apie šios sutarties vykdymą ir gautas pajamas jokių įrodymų nepateikta. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ši sutartis neterminuota, tačiau iš sutarties 1 punkto matyti, kad sutartyje nurodyti tiekiamos mėsos dydžiai tik 1996 m. 1-12 mėnesiais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo, kaip ūkininko, gautas pajamas 1996-1997 m. Byloje apklausti liudytojai J. D. , G. Z. , S. N. , B. M. patvirtino, kad ieškovas augino gyvulius, tačiau kiek augino gyvulių ir kokios buvo ieškovo pajamos liudytojai neparodė.

Ieškovas pateikė savo Litimpeks banko atsiskaitomosios sąskaitos 1995.01.01-2007.01.09.išrašą (b.l. 224-226). Iš jo matyti, kad 1996-1997m. į sąskaitą jokių įplaukų nebuvo. Iš banko DnB NORD pateikti sąskaitos išrašai (b.l.228-258) patvirtina lėšų judėjimą sąskaitoje, tačiau šioje sąskaitoje nėra nei vienos įplaukos iš UAB „Alytaus mėsa“ sutartyje nurodytos sąskaitos (b.l. 22).

Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė 1996-1997 metais gautų pajamų dydžio, teisinga.

Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kodėl nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 12 082,26 Lt žalą, susidariusią dėl negrąžintos laiku paskolos bankui, todėl šio reikalavimo atmetimo teisingumo kolegija nesvarsto.

Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas vertėsi ūkininkavimo veikla. Asmeniui, kuris vertėsi individualiu verslu arba profesine veikla, žalos dydis pagal ŽPNVAĮ 7 straipsnio 3 dalį apskaičiuojamas pagal 12 paskutiniųjų mėnesių prieš verslo ar profesinės veiklos nutraukimą dėl neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto vidutines apmokestintas pajamas, kurios dalijamos iš šių 12 mėnesių kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai sulaikytas, neteisėtai suimtas, neteisėtai areštuotas administracine tvarka, skaičiaus. Nekyla abejonių, kad ieškovas iš savo verslo gavo pajamas, tačiau jis neįrodė gautų pajamų dydžio. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pagal įstatymo analogiją taikė ŽPNVAĮ 7 straipsnio 2 dalį, nustatydamas ieškovui padarytos turtinės žalos dydį.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos dydžio klausimą neatsižvelgė, kad nebuvo nustatytos ieškovo gaunamos vidutinės apmokestinamos pajamos, ieškovas neįrodė savo reikalavimų (CPK 178 str.) įstatyme išvardintais būdais, t.y. asmeniui padaryta žala turi būti apskaičiuojama kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo darbinių pajamų dydžio. Taikyti įstatymo analogiją nebuvo pagrindo, nes yra įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ieškovo reikalavimo tenkinimo tvarką. Šie teiginiai nepagrįsti. Kaip minėta, teismas nustatė, jog ieškovas buvo ūkininkas, augino gyvulius, juos pardavinėjo ir dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė žalą. Aplinkybė, kad ieškovas neįrodė jam padarytos žalos dydžio (gaunamų pajamų dydžio) taip, kaip nustatyta ŽPNVAĮ 7 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindas atmesti reikalavimą, kaip nepagrįstą, nes, kaip jau minėta, CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu žalos dydį privalo nustatyti teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį pagal įstatymo analogiją, teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Atsakovai nurodė, jog teismas nenuoseklus, nes atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl visos 12 082,26 Lt žalos dėl laiku negrąžintos paskolos motyvavo, kad atsiskaitymo su banku terminas baigėsi po paleidimo iš suėmimo ir ieškovas galėjo padengti paskolą, todėl teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo ir priteisti nesumokėtas bankui 891,90 Lt palūkanas ir 1 190,36 Lt delspinigius, kurie taip pat buvo priskaičiuoti po paleidimo iš suėmimo. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Ieškovui esant neteisėtai suimtam, ieškovas negalėjo naudotis daiktu įgytu paskolos tikslu. Daiktas buvo parduotas, todėl paskolą grąžinti ieškovas galėjo, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, galutinis paskolos grąžinimo terminas baigėsi po ieškovo paleidimo iš suėmimo, todėl ieškovas galėjo pasirūpinti jos grąžinimu. Ieškovo prievolė grąžinti paskolą bankui nekilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tai nėra nuostoliai patirti dėl neteisėto suėmimo, todėl dėl jos grąžinimo ar negrąžinimo atsakovo kaltės nėra ir šis reikalavimas negalėjo būti tenkinamas. Tačiau daiktas (kombainas) buvo įgytas verslo tikslu ir turėjo nešti pajamas, kurios galėjo būti naudojamos prievolės tinkama vykdymui. Tačiau minėtų pajamų ieškovas negavo, t.y. šiuos nuostolius (negautas pajamas) ieškovas patyrė dėl atsakovo kaltės. Nuostolių, kaip negautų pajamų atlyginimo, ieškovas dėl atsakovo kaltės nėra gavęs iki šiol, todėl ieškovas patyrė ir nuostolius dėl netinkamo prievolės vykdymo (laiku nesumokėtų delspinigių ir palūkanų) bankui, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 891,90 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1 190,36 Lt delspinigių.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria priteista 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo keistina padidinant neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria priteista 8 000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti – priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovo G. D. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai.

Priimti Lietuvos Respublikos atstovo Teisingumo ministerijos atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Donatas ŠernasVincas VerseckasVigintas Višinskis