Vilniaus apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. 2A-1456-656/2015 Teisminio proceso Nr.2-68-3-24743-2013-5

2015 m. vasario 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui UAB „Antakalnio būstas“, išvadą teikiančios institucijos - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija) ir Valstybinė energetikos inspekcija prie LR ūkio ministerijos, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

Komisija byloje pateikė išvadą ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą mokesčius apskaičiuojant pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.5.

II. Teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 1 747,48 Lt skolos (įsiskolinimo laikotarpis nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.), 123,13 Lt palūkanų, viso 1 870,61 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 1 870,61 Lt sumą nuo 2013 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad atsakovas yra negyvenamosios patalpos - 45,11 kv. metrų ploto kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Nurodytam gyvenamajam namui tiekiama šiluma iš centralizuoto šildymo sistemų, suvartotos šilumos kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai kiekvienam patalpų savininkui priklausančiam plotui, tame tarpe ir už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šilumos kiekis paskaičiuojamas, remiantis LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalimi, pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.4 ir Nr.5. Atsakovo negyvenamosios patalpos nešildomos iš gyvenamajame name esančių centralizuoto šildymo sistemos, tačiau šilumos kiekis paskirstomas ir paskaičiuojamas už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, remiantis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis metodikomis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpose ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėse, stovuose bei kitose patalpose).

Pagal CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis (25 str.), daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Šilumos energija paskaičiuojama pagal įvadinius šilumos apskaitos prietaisus. Atsakovas proporcingai jam priklausančių negyvenamųjų patalpų (kūrybinių dirbtuvių) plotui atsako ieškovei už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą ir sunaudotą šilumos energiją, nepriklausomai nuo to, kad negyvenamosios patalpos šildomos iš kitų šilumos energijos šaltinių. Pareiga atsiskaityti už šią paslaugą nesiejama su tuo, kad atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos nešildomos iš centralizuotų tinklų, kad yra atjungtos ir šildomos kitais būdais, o taip pat ir su ta aplinkybe, kad atsakovas nesinaudoja gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpomis. Tačiau atsakovui ši pareiga kyla iš bendrojo naudojimo patalpų priklausomybės, šilumos energijos naudojimo bendroms reikmėms. Atsakovas yra bendrojo naudojimo patalpų, kurių dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto santykiui, bendraturtis, todėl proporcingai savo daliai atsakovas privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat vykdyti kitas iš įstatymo kylančias pareigas, susijusias su bendraturčių teisėmis ir pareigomis naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Atsakovo nurodyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka neprivaloma ir šiuo konkrečiu atveju netaikytina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šildomą laiptinę, dėl kurios šildymo kilo ginčas, teismas vertino kaip bendro naudojimo patalpą. CK 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str. įpareigoja daugiabučio namo bendrasavininką rūpintis namu, bendro naudojimo patalpa kaip statybine technine konstrukcija. Laiptinė nėra daugiabučio namo statybinė techninė konstrukcija. Būtina skirti daugiabučiam namui, kaip statiniui, su jame esančia inžinerine įranga, išlaikymo išlaidas ir į tą namą teikiamas prekes ir paslaugas (šildymą). Apeliantas nesinaudoja laiptine, kuri gali būti šildoma tik tos laiptinės bendrasavininkių sutarimu, o apeliantas neturi teisės spręsti dėl laiptinės šildymo.CK 6.388 str. nustato, kad abonementas privalo mokėti už faktiškai sunaodotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių nedavė sutikimo ir kurios nėra susijusios su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais (CK 4.83 str. 4 p.). Su ieškovu jokia sutartis nėra sudaryta. Už paslaugą ar prekę privalo mokėti tas, kuris naudojasi.Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 162 str. 4 p. nuostatą, kad bylos nagrinėjimą atidėjus, byla privalo būti nagrinėjama nuo pradžios. Nusišalinu/nušalinus teisėją N. D., byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai N. T., kuri pirmame posėdyje nutarė nagrinėti bylą iš esmės. Teisėja pasielgė neteisėtai, todėl ieškovas toliau nedalyvavo posėdyje. Atsakovas prarado galimybę įtraukti vartotojų teisių apsaugos instituciją. Tolimesnis bylos nagrinėjimas vyko nedalyvaujant atsakovui ir vartotojų teisių apsaugos tarnybai.Pagal CK 6.288 str. 2 p. nuostatas, jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipėsi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Skola turėjo būti pradėta skaičiuoti nuo 2013-03-31, kai buvo pareikšta pretenzija, o ne nuo 2008-12-01.Ieškovo reikalavimas nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstine skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Energetikos įstatymo 34 str.).

Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

Patalpa, dėl kurios šildymo išlaidų kilo ginčas yra bendrojo naudojimo patalpa, todėl, sprendžiant išlaidų, būtinų šioms patalpoms išlaikyti atlyginimo klausimą, teisiškai nereikšminga patalpų funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimo ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str.2 d. kiekvienas vartotojas moka už jam prisikirtą šilumos kiekį, nustačius pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos rekomenduojamus ir suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Atsakovo gyvenamajame name energija paskirstoma vadovaujantis komisijos patvirtintais Šilumos paskirstymo metodais Nr 4 ir Nr. 5.

Trečiasis asmuo UAB „Antakalnio būstas” prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad apelianto pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos kitais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis, kadangi ši pareiga kyla iš atitinkamo teisinio patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams, kadangi, vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjus bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio, proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas skunde, kituose procesiniuose dokumentuose išdėstė visus norimus argumentus. Turimų duomenų bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka pakanka.

Dėl išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir kitų proceso pažeidimų

Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 03-75 (Žin., 2011, Nr. 47-2275; 2012, Nr. 44-2196) (toliau- Aprašas) numato Komisijos pareigą nagrinėti tik 1) vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus, ir 2) tik tuos ginčus , kurių objektas yra energetikos įmonių veikimas ar neveikimas. UAB „Vilniaus energija", būdama energetikos įmone negali savarankiškai kreiptis į Komisiją vadovaudamasi Aprašu, taip pat ji negali prašyti spręsti ginčus dėl savo pačios veikimo ar neveikimo. Teisė kreiptis išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka suteikiama tik vartotojams, tačiau apeliantas šia teise nesinaudojo. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo Energetikos 34 str. numatyta tvarka procedūros tikslas, yra preliminarus ginčo sprendimas, kurį vykdo bešališka ir kvalifikuota valstybės institucija. Nagrinėjamoje byloje ieškovo teisė gauti Komisijos išvadą dėl ginčo esmės buvo realizuota tinkamai, nes Komisija CPK 49 str. 3 d. nustatyta tvarka įtraukta į bylą išvados teikimui. Komisija 2014-01-28 pateikė teismui išvadą dėl ginčo esmės (t.1 b.l.173-176).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisėja N. D. 2014-02-13 nutartimi pripažino pasirengimo stadiją baigta ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2014-03-24, tačiau 2014-03-24 teismo posėdyje ieškovas nušalino teisėją N. D., kuri sutiko su nušalinimu ir nusišalino. Teisėja N. T. 2014-08-26 teismo posėdyje bylą išnagrinėjo iš esmės. „Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos“ (CPK 230 str. 3 d.). Nurodyta norma suteikia teisę teisėjui pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje spręsti, ar pasirengta bylą nagrinėti teisme, todėl teisėja turėjo galimybę pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki 2014-08-26 teismo posėdžio buvo visiškai pasirengta nagrinėti bylą iš esmės (suformuluoti šalių reikalavimai ir atsikirtimai, surinkti įrodymai). Atsakovo teisės į tinkamą procesą buvo nepažeistos, nes jis dalyvavo teismo posėdyje, teikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuris buvo patenkintas. Atsakovas pats savo valia išėjo iš posėdžio.

Byloje nėra ginčo dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, todėl nebuvo pagrindo įtraukti į bylą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kaip išvadą teikiančią instituciją.

Dėl atsakovo pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Ieškovai iš esmės ginčija savo prievolę mokėti už bendrųjų patalpų šildymą. Remiantis CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą taip pat ir pareiga apmokėti už jo išlaikymą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5d.). Teismų praktika dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų šildymo išlaidų apmokėjimo, nepriklausomai nuo bendraturčio individualiai valdomų patalpų šildymo, yra aiški. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-27 nutartyje, civ. byloje Nr.3K-7-515/09 yra pažymėjęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „ Vilniaus vandenys" ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje, civ. byloje Nr.3K-7-515/09 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Patalpų savininkui kaip turto savininkui kyla pareiga apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymą, ar už pagal jam nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą apskaičiuotą mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Vertinant apelianto atsikirtimus šilumos paskirstymą reglamentuojančių teisės aktų sistemos kontekste, apeliantas siekia, kad būtų nustatytas šilumos kiekio paskirstymo metodas, pagal kurį apeliantas neturėtų pareigos mokėti už bendro naudojimo laiptinės šildymą. Teismas konstatuoja, kad šilumos paskirstymo daugiabučių namų patalpų savininkams tvarka reglamentuota ne tik bendrų Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo sandorius, bet specialiųjų normų. LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus labiausiai atitinkantis metodas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo nuosavybės teise valdomos dirbtuvių patalpos nėra šildomos ir šalys to neginčija, todėl, kaip nurodė išvadoje Komisija, atsakovas turėtų mokėti tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymą šilumos paskirstymą atliekant vadovaujantis Metodu Nr. 5. Pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpose ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėse, stovuose bei kitose patalpose).

Apeliantas teigia, kad skola ieškovui turėjo būti pradėta skaičiuoti tik nuo 2013-03-31, kai buvo pareikšta pretenzija, o ne nuo 2008-12-01. Apelianto nuoroda į CK 6.288 str. 2 p. nuostatas, pagal kurias teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie kreipėsi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, nepagrįsta. Šalis sieja šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykiai, todėl CK 6.288 str. normos, reglamentuojančius žalos atlyginimo santykius netaikytinos.

Kiti apelianto argumentai dėl neteisingo suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijamo) daugiabučio namo gyventojams, kurie atsijungė nuo centralizuoto šildymo, šių gyventojų diskriminavimo ir šilumos ūkio monopolizavimo nėra konkrečiai susiję su sprendžiamo ginčo aplinkybėmis, todėl teisme nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.