Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-10-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1799-619/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
2A-1799-619/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Virginijus Kairevičius, Andrutė Kalinauskienė (pran.)
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
S. J.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1799-619/2011 m.
Procesinis Nr. 2-48-3-01261-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:35.5.; 116.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,

sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovei J. A.,

atsakovei S. J.,

atsakovės atstovui advokatui D. A.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei S. J. dėl 20.000 Lt paskolos, palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 20.000 Lt negrąžintos paskolos, 2.828,93 Lt palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.35-36). Nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį, atsakovei (jos pusseserei) prašant, sutiko jai paskolinti 20.000 Lt sumą, kurią 2008-12-16 dieną pervedė į atsakovės asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą banke, pinigus skolino jai asmeniškai. Pareikalavus grąžinti paskolą, atsakovė jos negrąžino, o pasiūlė įsigyti UAB „CosMedService“ akcijų, kurias ieškovė vėliau įsigijo. Deja, jos pasirodė bevertės, todėl ieškovė, anot jos pačios, liko antrą kartą atsakovės apgauta.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove niekada jokios paskolos sutarties nesudarė. Teigė, kad ieškovė 20.000 Lt sumą paskolino ne atsakovei, o UAB „CosMedService“, todėl atsakovė į jos atsiskaitomąją sąskaitą pervestą minėtą sumą iš karto įnešė į UAB „CosMedService“ kasą, todėl paskolos teisiniai santykiai susiklostė ne tarp šalių, o tarp ieškovės ir UAB „CosMedService“.

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovės 3.630 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Teismas sprendime nurodė, kad sudarydama paskolos sutartį ieškovė nesilaikė paprastos rašytinės formos reikalavimų (CK 6.871 str. 1 d.), neįrodė, kad sudarė rašytinę paskolos sutartį 20.000 Lt sumai, iš 2008-12-16 mokėjimo nurodymo Nr. 431 matyti, kad ieškovė pervedė į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą 20.000 Lt sumą, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių apie atsakovei pervestų piniginių lėšų paskirtį, todėl darytina išvada, kad minėtas mokėjimo nurodymas patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau CPK 6.871 straipsnio prasme pats savaime nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. 2009-01-04 UAB „CosMedService“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. CO 000000032 patvirtina, kad atsakovė už ieškovę įnešė į minėtos bendrovės kasą kaip paskolą, 20.000 Lt sumą (b.l. 51). Kadangi pagal CPK 178 str. pareiga įrodyti, kad atsakovei pervestos lėšos yra paskolos sutarties dalykas tenka pačiai ieškovei ir nesant tai patvirtinančių įrodymų, galima teigti, kad galėjo būti daug kitų priežasčių, dėl kurių ieškovė pervedė 20000 Lt sumą į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą: nuo klaidos iki pačios ieškovės pasiskolintų lėšų grąžinimo, taip pat ir kaip paskola kitam asmeniui, kurią atsakovė, kaip tarpininkė, jam perdavė (b.l. 51). Dėl išdėstyto, ieškovės reikalavimą teismas atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir jos ieškinį tenkinti pilnutinai. Skundą motyvuoja tuo, kad teismas nepilnai įvertino faktines bylos aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos. Apeliantės teigimu, byloje yra 2008 12 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 431, kuris patvirtina faktą, kad atsakovė pinigus gavo, šį faktą atsakovė pripažįsta ir esant pinigų perdavimo faktui yra vienas iš pagrindų daryti išvadai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Pažymėjo, kad atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina faktą, kad ji pinigus nusiėmė, naudojosi, neginčijo fakto, kad susitarė dėl paskolos, taigi, šalys suvokė paskolinius santykius ir tai atspindėjo jų tikrąją valią. Teismo išvada, jog 2009 01 04 d. UAB „CosMedService“ kasos pajamų kvitas Nr. CO000000032, kuriame nurodoma, kad pinigai įnešami kaip paskola už ieškovę nėra pagrįstas, neįvertinus kitų bylos įrodymų. Atsakovė neįrodė fakto, kad ji už ieškovę įnešė į bendrovės kasą 20.000 Lt kaip paskolą. Ieškovei nebuvo išduota kvito kopija, įmonėje rašytinės paskolos nebuvo, o kasos pajamų orderis konstatuoja pinigų išmokėjimą ar gavimą, tačiau ne paskolos sutarties su įmone sudarymą. Ieškovė pinigų įmonei neskolino, paskolos sutartis su įmone turi būti rašytinė (CK 6.871 str. 2 d.). Atsakovė neįrodė teismui, kodėl ji nurodė savo asmeninę sąskaitą, nepaaiškino, kodėl ieškovė pati negalėjo sudaryti su įmone paskolos. Atsakovė neįrodė, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti paskolą su įmone, nepateikė įrodymų, kad pinigai buvo faktiškai įnešti į įmonės kasą.

Atsiliepimu atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, kad paskolos sutarties su atsakove sudarymo fakto ieškovė neįrodė, nes pinigų pervedimo operacija savaime neįrodo paskolos sudarymo fakto, mokėjimo nurodyme lėšų pavedimo paskirtis savaime neįrodo ieškovės valios perduoti pinigų sumą atsakovės nuosavybėn ir atsakovės valios gauti šią sumą ir grąžinti ieškovei. Pažymėjo, kad atsakovės pinigų išgryninimas iš karto po jų gavimo neįrodo, kad atsakovė naudojosi pinigais asmeniniams poreikiams tenkinti. Įmonės kasos pajamų kvitas patvirtina faktą, kad ieškovė pinigus priėmė ne savo nuosavybėn, o tikslu perduoti juos tikrajam paskolos gavėjui UAB „CosMedService“. Nesutinka su pozicija, kad kasos pajamų orderio kvitas neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, nes jis yra tinkamai įformintas tuo metu įmonės pareigas ėjusios buhalterės ir atsakovės parašais, aiškiai nurodytas pinigų įnešimo kvitas – paskola įnešama už J. A., kas patvirtina aiškią ieškovės valią perduoti paskolą įmonės nuosavybėn. Kvite atsakovė pasirašė kaip įmonės kasininkė ir šie faktai patvirtina, kad atsakovė, įnešdama pinigus į įmonės kasą, atliko kasininkės funkcijas. Kita vertus, ieškovė jau nuo 2008 m. spalio mėn. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje ir veikė kaip įmonės akcininkė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo reikalavimų, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančios paskolos sutarties sudarymo faktą ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Visa tai sudarė prielaidas klaidingų faktinių bylos aplinkybių šioje ginčo dalyje konstatavimui bei nepagrįstai išvadai, jog ieškovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Reikalavimas dėl paskolos, palūkanų priteisimo išspręstas neteisingai, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 str.).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).

Šioje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2008 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 431(b.l.6) patvirtina faktą, kad ieškovė pervedė atsakovei 20.000 Lt, pavedime nurodant mokėjimo paskirtis – pinigų pervedimas. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti šalių nurodytų faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą.

Ieškovė nurodė, kad šalys yra artimos giminaitės (pusseserės), kurias siejo šilti santykiai, todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Kiti, nei paskoliniai santykiai, šalių nesiejo, pinigai buvo skolinami atsakovei asmeniškai jos poreikių tenkinimui.

Atsakovės tvirtinimu, ieškovė paskolą suteikė ne jai, o UAB „CosMedService“, nes gautą iš ieškovės 20.000 Lt sumą ieškovės pavedimu atsakovė įnešė už ieškovę į UAB „CosMedService“ kasą, ką patvirtina UAB „CosMedService“ 2009 01 04 d. kasos pajamų orderio kvitas ir ši paskola savo esme buvo kaip akcininko įnašas į bendrovės veiklą (b.l.51). Pažymėjo, jog ieškovė jau nuo 2008 m. spalio mėnesio veikė kaip įmonės akcininkė, nors akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo įformintas tik 2009 m. kovo 9 d..

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių teisinius santykius, konstatavo, kad mokėjimo nurodymas patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, bet CK 6.871 str. prasme nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto, taigi, laikė neįrodytu, jog ši pinigų suma buvo pervesta atsakovei kaip paskolos dalykas, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, su tokiu teismo padarytu įrodymų vertinimu nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad minėta suma buvo pervesta atsakovei kaip paskolos dalykas, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog šalys sudarė paskolos sutartį 20.000 Lt sumai, todėl jos teisė į negrąžintos paskolos priteisimą negali būti ginama.

Šios bylos kontekste nurodytos procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimą, privalėjo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo. Remiantis tokia įrodymų vertinimo teisine logika, konstatavus, kad kitokių, nei paskolos, teisinių santykių buvimas tarp šalių neįrodytas, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog ieškovės įrodinėjamas faktas buvo, nei jo nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, naikintinas ir reikalavimas išspręstinas iš esmės (CPK 326 str. 1 d. 2 p).

Atsakovės tvirtinimą, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir UAB „CosMedService“, nes ji už ieškovę šias lėšas įnešė į bendrovės kasą ir paskola savo esme buvo kaip akcininko įnašas, kolegija atmeta kaip neįrodytą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „CosMedService“ akcininke tapo 2009 03 09 d., remiantis pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, už akcijas sumokėjo 5000 Lt sumą (b.l.41-43). Įrodymų, kad atsakovė buvo įgaliota ieškovės vardu 2009 01 04 d. į bendrovės kasą įnešti 20.000 Lt paskolą, atsakovė nepateikė (CK 2.137 str., 6.756 str.). 2009 04 01 d. paskolos sutartis Nr. 09/01, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ieškovės nėra pasirašytas, įrodymų, jog ieškovę su UAB „CosMedService“ siejo paskolos teisiniai santykiai, nepateikta (b.l. 93-95), nėra į bylą taip pat pateikta įrodymų, kad ieškovei buvo išduotas kasos pajamų kvitas (Kasos darbo organizavimo ir kasos atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 10 p.,). Priešingai, byloje esantys įrodymai – AB „Swedbank“ išrašai (b.l.83-84) patvirtina, kad atsakovė gauta paskola disponavo savo nuožiūra.

Taigi ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ieškovės ir atsakovės, o paneigus kitokių teisinių santykių, kurie lemia ir prievolių tarp šių santykių šalių pobūdį, buvimą, ieškovės pateikti įrodymai – banko pavedimas patvirtina 20.000 Lt perdavimą atsakovei paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Kolegija sprendžia, kad ieškovė nurodytu banko pavedimu įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, o atsakovei nepateikus įrodymų apie paskolos grąžinimą yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 20.000 Lt paskolą (CK 6.38, 6.873 straipsniai).

Paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.872 str. įtvirtinta nuostata, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu. Nustatyta, kad paskolos sutarties sudarymo momentu palūkanos sudarė 11,15 proc. (b.l.132). Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovės priteistinos CK 6.874 str. 1 d. numatytos palūkanos, kurios sudaro 2.828,93 Lt palūkanų už naudojimąsi paskolos suma.

Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 str. tenkintinas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (22.828.93 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi teismo sprendimas panaikintinas ir ieškovės reikalavimas tenkintinas, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų ir advokato išlaidų šalims paskirstymas, atsižvelgiant į CPK 93 str., 98 str. nuostatas. Apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo 4.050 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų (b.l. 109-111), jos neviršija maksimalių Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Patenkinus ieškinio reikalavimą, apeliantei priteistina iš atsakovės 4.050 Lt suma šioms išlaidoms kompensuoti bei 1.369 Lt žyminis mokestis (CPK 98 str.).

Iš atsakovės priteistinos į valstybės pajamas pašto išlaidos – 37.10 Lt (b.l.123, 149) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.96 str.).

Pažymėtina, kad sprendime jo paskelbimo data nurodyta 2010 m. vasario 4 d. (b.l. 121), tačiau de facto nustatyta, kad teismo posėdis vyko 2011 m. sausio 21 d., sprendimas yra priimtas ir paskelbtas 2011 m. vasario 4 d., t.y. įsivėlė klaida nurodant sprendime klaidingą jo paskelbimo datą metuose, todėl kolegija laiko, jog tikroji sprendimo priėmimo ir paskelbimo data - 2011 m. vasario 4 d..

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str. kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. J. a.k (duomenys neskelbtini) 20.000 Lt (dvidešimt tūktančių litų) paskolą, 2.828,98 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis litus, devyniasdešimt aštuonis cnt) palūkanų bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-06 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės ieškovei 4.050 Lt atstovavimo išlaidų bei 1.369 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės S. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 37.10 Lt (trisdešimt septynis litus, dešimt cnt) pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Andrutė Kalinauskienė

Teisėjai Dalia Kačinskienė

Virginijus Kairevičius