Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. vasario 28 d. LAVL direktoriaus įsakymu Nr. V-39 įsigaliojo naujos LAVL vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 17 punktas nustato, kad infekcinių ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant perduotų saugosi ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio asmenų prašymai turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Nurodė, kad pacientams yra išduodamos žieminės striukės ir striukės, skirtos nešioti kitų sezonų metu. Žiemos sezonui skirtos striukės yra žieminės (pagal specifikaciją su prailginta nugara, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, kokybiškos (tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu). Kitų sezonų metu išduodamos striukės yra taip pat kokybiškos (pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ir virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu). Pažymėjo, kad LAVL pacientams išduodamos striukės, kurios priskiriamos darbo drabužių grupei, todėl yra labiau atsparios nepalankioms oro sąlygoms negu įprastos striukės, taip pat yra užtikrinamas šių striukių tinkamumas dėvėti po skalbimo ir dezinfekavimo pramoniniu būdu.

Nurodė, kad asmeniniai viršutiniai drabužiai iš pareiškėjo paimti vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto nuostatomis. Pareiškėjui išduoti LAVL drabužiai – pižama yra kokybiška (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m², audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje). Pareiškėjo skunde nurodytiems pacientams asmeniniai drabužiai (ne lauko) išduoti atsižvelgiant į raštiškas juos gydančio gydytojo rekomendacija dėl pacientų asmeninių drabužių išdavimo ir gavus šių pacientų rašytinius prašymus. Tuo tarpu pareiškėją gydančio gydytojo rekomendacijų dėl būtinybės pacientui išduoti jo asmeninius rūbus, negauta. Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tarimai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš LAVL neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. suteikiant netinkamą aprangą ir nesudarant galimybės turėti nuosavus drabužius (striukę, sportinį kostiumą).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad perkeliant jį iš vieno būrio į kitą buvo paimta jo nuosava striukė, visi rūbai, išskyrus apatinius rūbus ir išduota blogos kokybės, netinkamo dydžio, striukė bei blogos kokybės, dažanti rūbus pižama.

Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 (http://www.kaldep.lt/lt/lavl/veikla_539/vidaus-tvarkos-taisykles_1206.html), 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui atvykus į LAVL, buvo paimta jo asmeninė striukė bei kiti drabužiai ir išduota striukė bei pižama.

Pareiškėjo argumentus, jog LAVL išduoti drabužiai buvo nekokybiški, paneigia atsakovo pateiktos techninės specifikacijos duomenys (b.l. 52, 57, 61), iš kurių matyti, jog žieminės striukės nugara yra prailginta, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, striukė turi gobtuvą, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoninu būdu, kitų sezonų metu išduodamos striukės pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ir virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoniniu būdu, pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m², audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog kitiems nuteistiesiems rūbai yra išduodami, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog kitiems nuteistiesiems jų prašomi rūbai buvo išduoti esant gydytojo rekomendacijoms (b.l. 32-39). Pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. skundu (b.l. 84) kreipėsi į LAVL administraciją, nurodydamas, jog LAVL administracijos išduodamos striukės yra nekokybiškos, lauke su ja šalta ir tai žemina pareiškėjo orumą. Į minėtą pareiškėjo skundą LAVL atsakė 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 7-241 (b.l. 85), kuriame nurodė, jog LAVL išduotos striukės yra žieminės ir kokybiškos. Taip pat pareiškėjas 2017 m. gegužės 10 d. prašymu (b.l. 87) prašė leisti jam atsiimti savo sportinį kostiumą. LAVL 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. 7-624 (b.l. 88) informavo pareiškėją, kad jis serga užkrečiama liga, todėl jo sportinis kostiumas paliktas saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose ir jį pasiimti galės tik išvykdamas. Byloje nėra jokių duomenų, jog gydytojas būtų rekomendavęs pareiškėjui išduoti jo asmeninius rūbus.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjas serga užkrečiama liga, atsakovas, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pareiškėjo asmeninius drabužius palikdamas saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose ir išduodamas įstaigos drabužius, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog LAVL išduoti pareiškėjui drabužiai buvo nekokybiški, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LAVL veiksmų.

Nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.