- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-2875-890/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pensininko, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., -
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2016-05-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2016-05-06, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „KIA MOTORS“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinti du automobiliai.
Teismo posėdžio metu V. L. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų iš pradžių nepripažino, tačiau teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, neneigė, jog galėjo apgadinti kitą automobilį, dėl to labai gailėjosi. Nurodė, jog nusprendė pastatyti automobilį prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, S. L. pasakė, kad pažiūrėtų, ar užtenka vietos pastatyti automobilį, ji pasakė, kad jis netilps, todėl jis už kelių metrų priparkavo automobilį. Jam kažkas pasakė, kad jis prisilietė prie automobilio, tačiau jis nepajuto jokio prisilietimo ir jam pasirodė, kad nekliudė kito automobilio. Be to, nematė nei ant savo, nei ant kito automobilio įbrėžimų ir dažų pėdsakų. Vėliau grįžęs apie pusvalandį laukė automobilio vairuotojo. Dėl apsidraudimo nufotografavo automobilį. Jis vaizdo įraše atpažino savo automobilį, matė kontaktą, mano, kad parkuodamasis galimai galėjo apgadinti kitą automobilį, dėl to labai gailisi. Jo pensija 150 eurų, užsiiminėja prekyba turguje, automobilis jam reikalingas atsivežti prekes.
Paaiškinime pareigūnams V. L. nurodė, kad praeivis jam pasakė, kad jis kliudė mašiną Volvo, išlipęs apžiūrėjo, pažeidimų nepastebėjo, bet laukė automobilio vairuotojo, Volvo automobilį nufotografavo, parvežė keleivę namo ir grįžo prie automobilio, bet savininko nesulaukė, vizualiai gedimų nerado (b.l. 12).
Teisme liudytoja S. L. parodė, jog V. L. yra jos pažįstamas. Jie nuvažiavo į parduotuvės aikštelę, V. L. pabandė parkuotis važiuodamas atbulomis. Tada į aikštelę įvažiavo kita mašina, jos vairuotojas rankomis parodė, jog jiems reikia sustoti, todėl jie iškart sustojo. Ji išlipo ir apžiūrėjo jų mašiną, taip pat Volvo automobilį, buvo tarp automobilių atstumas. Ant kito automobilio apgadinimų nematė, V. L. įlipusi atgal į automobilį pasakė, kad jokių įbrėžimų nėra. Tada jie nuvažiavo į kitą vietą ir pastatė automobilį, apsipirko parduotuvėje, išėjus iš parduotuvės nuėjo iki Volvo automobilio, nes V. L. norėjo įsitikinti, kad tikrai nėra apgadinimų. Prie automobilio stovėjo pilietis, kuris kalbėjo telefonu, nurodė, kad tai ne jo automobilis. Jie dar kartą apžiūrėjo automobilį, grįžo iki savo automobilio ir parvažiavo namo. Vėliau V. L. dar norėjo įsitikinti, todėl nuvažiavo iki aikštelės, nufotografavo automobilį ir grįžo namo.
Teisme liudytojas M. B. parodė, jog pats pareiškėjas R. V. policijai pristatė filmuotą medžiagą. Asmuo dirbo apsaugos darbuotoju, pats peržiūrėjo vaizdo įrašą, automobilio valstybiniai numeriai nesimatė, bet nurodė, kad iš matymo asmenį žino, nes jis dažnai parduotuvėje lankosi, vėliau pats jiems nurodė asmenį. Jis nuvyko į įvykio vietą, nubraižė schemą, užfiksavo kaltininko automobilio apgadinamus, taip pat buvo apgadinta nukentėjusiojo automobilio priekinė dalis. Buvo užfiksuotas pažeidimas, kaltininko ir nukentėjusiojo automobilių apgadinimai sutapo. Nukentėjusysis R. V. nurodė, kad prieš pastatant automobilį jis nebuvo apgadintas. Bendraujant su kaltininku V. L., šis neginčijo, kad sukėlė eismo įvykį. Vaizdo įraše matyti, kad po susidūrimo iš kaltininko automobilio išlipo moteris, apžiūrėjo automobilį. Vėliau pats kaltininkas apžiūrėjo automobilį.
Teisme liudytojas R. V. parodė, jog savo automobilio Volvo apgadinimus pastebėjo tik kitą dieną, priekinėje automobilio dalyje virš automobilio grotelių buvo įlinkimas. Iš pradžių pagalvojo, kad bandyta apvogti jo automobilį, nes grotelės buvo sulankstytos, numeris įlenktas ir dažai atsilupę. Automobilį apžiūri kiekvieną kartą jį plaudamas. Prieš tai jo automobilis buvo be apgadinimų. Jis kelias dienas dirbo, niekur nevažiavo, automobilį statėsi visada toje pačioje vietoje. Galvodamas, kad norėjo apvogti automobilį, peržiūrėjo parduotuvės aikštelės filmuotą medžiagą, ir pamatė automobilį, kurio vairuotojas parkuodamasis nepaskaičiavo atstumo, vaizdo įraše matosi, kad jo automobilis nuo prisilietimo sujudėjo, iš kaltininko automobilio išlipo moteris, apžiūrėjo abu automobilius, vėliau prisiparkavo kitoje vietoje. Moteris tikrai turėjo pastebėti apgadinamus ant jo automobilio, nes buvo grotelėse išlenktas kauburys. Kai šie asmenys įėjo į parduotuvę, juos atpažino, kaip nuolatinius klientus. Jei nebūtų įėjęs asmuo į parduotuvę, nebūtų nustatęs kaltininko, nes vaizdo įraše automobilio valstybinio numerio nesimatė. Vėliau vaizdo įraše matyti, kaip išėjus iš parduotuvės prie parduotuvės durų asmuo stabtelėjo, nes pamatė, kad prie jo automobilio kitas vyras skambino telefonu. Kaltininkas su moterimi priėjo prie jo automobilio, to vyro paklausė, ar čia jo automobilis. Vėliau išvyko, nepranešė nei policijai, nei jų apsaugos postui. Jo automobilis šiuo metu nėra suremontuotas. Kai policijos pareigūnai surado asmenį, kaltininkas darsyk atėjo į parduotuvę, telefonu nusifotografavo jo automobilį.
Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kuris saugomas kompaktinėje plokštelėje (b.l. 21). V. L. bei R. V. priklausančių automobilių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 8, 9, 10, 24, 25).
Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, nustatyta, jog V. L. vairuojamas automobilis į prekybos centro aikštelę įvažiavo 2016-06-06, apie 17.10 val. vėliau pradėjo atbuline eiga parkuotis, apie 17 val. 10 min. 39 sek. V. L. vairuojamas automobilis atsitrenkia į aikštelėje stovintį R. V. automobilį, šiek tiek pavažiuoja į priekį, tuomet iš automobilio išlipa moteris, prieina prie V. L. automobilio bamperio galinės dalies, jį apžiūrėjusi grįžta į automobilį ir automobilis lėtai nuvažiuoja bei pastatomas kitoje aikštelės vietoje. Vyras su moterimi užeina į parduotuvę, apie 17.21 val. išeidami iš parduotuvės žvilgteli į tą aikštelės pusę, kurioje stovi apgadintas automobilis, ir link jo nueina. V. L. prieina prie vyro, kuris stovi šalia apgadinto automobilio ir kalba telefonu, 17.22 val. jį užkalbina, po to, kartu su moterimi nueina link apgadinto automobilio priekinės dalies, ją kelias sekundes apžiūrinėja ir grįžta link savo automobilio bei nuvažiuoja.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Teismas V. L. paaiškinimais, jog iš įvykio vietos išvažiavo, nesuvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, netiki ir štai dėl ko: iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kaip V. L. automobilis atbuline eiga atsitrenkia į aikštelėje stovintį automobilį, tada iš automobilio išlipa moteris, kaip paaiškėjo vėliau - S. L., kuri apžiūri V. L. vairuojamo automobilio galinę dalį, tuomet V. L. automobilis pastatomas kitoje vietoje. Apsipirkęs parduotuvėje, V. L. prieina prie apgadinto automobilio, pakalbina prie jo stovėjusį asmenį ir pats apžiūri priekinę R. V. priklausančio automobilio Volvo dalį, būtent tą vietą, kuri buvo apgadinta eismo įvykio metu. Negana to, pats V. L. neneigė, jog po įvykio grįžęs dar apie pusvalandį laukė automobilio vairuotojo, o dėl apsidraudimo nufotografavo automobilį. Toks V. L. elgesys – R. V. automobilį, į kurį atsitrenkė, apžiūrėjo net kelis kartus, pats nufotografavo, priėjo prie apgadinto automobilio, kai šalia jo stovėjo ir telefonu kalbėjo pašalinis asmuo - rodo, jog V. L. aiškiai suprato, kad atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį R. V. automobilį, jo teiginiais, kad apžiūrėjęs R. V. automobilį, apgadinimų nepamatė, teismas netiki, juos paneigia tiek liudytojų R. V., M. B. parodymai, tiek fotolentelėje užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai – apgadintas priekinis VOLVO automobilio bamperis ir apgadinta automobilio KIA CARNIVAL galinė bamperio dalis (b.l. 8-10). Pagal automobilio VOLVO apgadinimą (įlenktas priekinis bamperis virš grotelių, apgadintas rėmelis, atšoko dalis dažų) ir V. L. elgesį po įvykio, teismas daro išvadą, kad jis negalėjo nepajausti ir nesuprasti padaryto autoįvykio. Liudytojas R. V. teisme patvirtino, kad atsitrenkimo žymė buvo aiškiai matoma. Nepaisant to, kad apgadino kitą automobilį, V. L. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog V. L. kaltė pasitraukus iš įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra įrodyta, o jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.
V. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų R. V., M. B. parodymais, paties V. L., kuris teisme neneigė, jog apgadino R. V. automobilį, parodymais, vaizdo įrašu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, nuotraukomis, paaiškinimais bei kita bylos medžiaga. V. L. veiksmuose yra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, kadangi jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, V. L. padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs ir nesukėlė didelės žalos. Kaip nurodė savo paaiškinime R. V., buvo įlenktos jo automobilio grotelės, matyti kauburys (pareigūnai užfiksavo ir bamperio bei automobilio numerio rėmelio apgadinimus), pažeidėjo automobilio defektai taip pat nedideli – matyti mažas galinio bamperio nubrozdinimas. Taigi V. L. sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (nežymiai apgadinti abu automobiliai), iš esmės yra mažareikšmis, be to, eismo įvykis įvyko parkuojantis automobilių stovėjimo aikštelėje, kur nevyksta intensyvus eismas, taigi eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Teisme V. L. pripažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi, paaiškino įvykio aplinkybes, tačiau nurodė manęs, kad kito automobilio neapgadino. V. L. savo transporto priemonės apgadinimų neslėpė, jie užfiksuoti praėjus kelioms dienoms policijos pareigūnams apžiūrėjus V. L. transporto priemonę. V. L. elgesys po sukelto eismo įvykio – neslėpė savo transporto priemonės apgadinimų, pripažino, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, rodo, kad jis sąmoningai nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymą. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį paskirta nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013). Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nuo 2017-01-01 įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) už analogiško pobūdžio nusižengimus numatė kur kas švelnesnes nuobaudas – baudą nuo 600 iki 800 eurų ir neprivalomą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str. 1 d., 7 d.).
Nors V. L. anksčiau buvo baustas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau anksčiau jo padaryti pažeidimai buvo kitokio pobūdžio, paskirtas baudas V. L. susimokėjo (b.l. 14-17). V. L. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., pripažino, kritiškai vertino savo elgesį. Duomenų, kad V. L. su policija geranoriškai nebendradarbiavo, byloje nėra. Pažeidėjas yra pensininkas, jo pajamos nedidelės. Atsižvelgdamas į visus išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai V. L. gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą, todėl, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, skiria V. L. minimalią sunkesnio iš pažeidimų sankcijoje numatytą baudą taikant trumpesnį nei numatytas sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286- 287 str., 302⁴ str., teismas,-
nutaria:
V. L. pripažinti kaltu padarius pažeidimus numatytus ATPK 130 str. 1 d. bei ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirti:
-pagal ATPK 127 str. 2 d. - 28 eurų dydžio baudą;
-pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, ir V. L. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 868 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
V. L. paskirtos 868 EUR dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 1 metų laikotarpį.
Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16058018397, įmokos kodą 1001.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.