- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-118-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- T. Č.
- Atsakovas
- J. Č.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Č. ieškinį atsakovui J. Č. bei atsakovo J. Č. priešieškinį ieškovei T. Č. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė T. Č. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje su atsakovu įgytą turtą, ieškovei priteisiant natūra santuokoje įgytą 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 147 000 Lt vertės, ir 1000 Lt vertės automobilį Mitsubishi Colt, viso turto už 148 000 Lt vertės, atsakovui priteisiant du garažus, esančius (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt vertės, (duomenys neskelbtini), 19 000 Lt vertės, sodo sklypą sodininkų bendrijoje „Vėtrungė-1“, Bubų kaime, Vilniaus rajone, 46 200 Lt vertės, taip pat UAB „Lazdynėlis“, UAB „Project servisas“, UAB „Viskas sodininkams“, UAB „Šeškinės avalynė“ akcijas, automobilį VW Passat, 2000 Lt vertės, viso turto už 126 000 Lt. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokoje turėtą pavardę, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė prašė neturtinės žalos dydžiu sumažinti atsakovui tenkančią sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1984-08-04. Šalims gyvenant santuokoje gimė trys vaikai: R. Č., J. Č. ir A. Č.. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas turi kitą šeimą, neskiria lėšų ne tik bendroms išlaidoms, bet ir neteikia jokio išlaikymo vaikams, kurie nors ir pilnamečiai, tačiau mokosi ir savarankiškų pajamų kol kas neturi. Nurodė, kad atsakovas kelia įtampą namuose, elgiasi kaip svetimas, nei su ieškove, nei su vaikais nebendrauja. Bylos nagrinėjimo metu sudaužė vaikų kompiuterį.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nes pastaroji pagal LR CK 3.60 str. 2 d. ir 3.27 str. 1 d. nevykdė savo pareigų, padalinti santuokoje įgytą turtą, jam priteisiant garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 28 000 Lt vertės, pusę visų akcijų ir automobilį VW Passat 2000 Lt vertės, o ieškovei priteisti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 28 000 Lt vertės, visų akcijų pusę ir automobilį Mitsubishi Colt, 1000 Lt vertės. Visas akcijas atsakovas įvertino 4000 Lt. Nurodė, kad butas ir sodo sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, nes butas buvo suteiktas jam iki santuokos sudarymo (LR CK3.89 str. 1 d. 1 p.), o sodo sklypas įregistruotas jau po santuokos nutraukimo bylos pradėjimo (LR CK 3.67 str. 1 d.). Dalinant turtą prašė atsižvelgti į tai, kad turi išlaikyti mažamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Santuoką, sudarytą 1984-08-04 tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokoje turėtą pavardę „Č.“, priteisė ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 147 000 Lt vertės, ir automobilį Mitsubishi Colt, 1000 Lt vertės, viso turto už 148 000 Lt. Priteisė atsakovui garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt vertės, garažą, esantį (duomenys neskelbtini),19 000 Lt vertės, 0,0660 ha sodo sklypą Vilniaus rajone, Bubų kaime, 46 200 Lt vertės, UAB „Lazdynėlis“, UAB „Project servisas“, UAB „Viskas sodininkams“, UAB „Šeškinės avalynė“ akcijas, bendros 4000 Lt vertės, ir automobilį VW Passat, 2000 Lt vertės, viso turto už 91 200 Lt, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1984-08-04, santuokoje jiems gimę vaikai jau suaugę. Atsakovas išlaiko du savo nesantuokinius vaikus B. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems išlaikymas priteistas (I t., b.l.91-92), taip pat jis yra ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimusios J. Č. tėvu (II t., b.l.23). Santuokoje šalys įgijo 2 kambarių butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0660 ha sodo sklypą Vilniaus rajone, Bubų kaime, UAB „Lazdynėlis“, UAB „Project servisas“, UAB „Viskas sodininkams“, UAB „Šeškinės avalynė“ akcijas (I t., b.l.126-128, 165), automobilius VW Passat ir Mitsubishi Colt. Ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena minėtame bute. Parduotų akcijų ½ dalimi vertės ( 25 565 Lt) teismas sumažino atsakovui tenkančią turto dalį ( LR CK 3.123 str. 3 d.), o parduotas akcijas teismas įvertino pagal ieškovės raštą (I t., b.l.158), nes atsakovas teismo įpareigojimo neįvykdė ir jokių duomenų apie minėtus sandorius nepateikė. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu ilgą laiką neveda bendro ūkio, kaip šeima negyvena, atsakovas turi tris nesantuokinius vaikus, kurie gimę (duomenys neskelbtini) metais, tai įrodė, kad būtent atsakovas pažeidė pareigą būti lojaliam (LR CK 3.27 str. 1 d.). Atsakovas daugiau kaip metus neskyrė lėšų šeimai išlaikyti, neteikė išlaikymo santuokoje gimusiems vaikams, sugadino ieškovės ir vaikų naudojamą kompiuterį. Remdamasis šiais duomenimis teismas pripažino, kad atsakovas buvo neištikimas, daugiau kaip vienerius metus šeima nesirūpino. Atsakovo parodymus dėl netinkamo pačios ieškovės elgesio teismas atmetė, kaip nepagrįstus įrodymais. Teismas atmetė atsakovo teiginį, jog minėtas butas yra jo asmeninė nuosavybė. Nustatė, kad butas išpirktas abiejų sutuoktinių lėšomis tik 1997-12-18 (I t., b.l.73, 87), todėl jam taikė įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (LR CK 3.87 str.). Atsakovo pateiktas buto suteikimo orderis asmeninės nuosavybės teisės 1984-04-24 nesukūrė. Atsakovo teiginį, kad sodo sklypas įgytas jau po santuokos nutraukimo bylos pradėjimo, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad ginčo sodo sklypas buvo nupirktas 1993-11-30 (I t., b.l.54), tačiau neįregistruotas turto registre dėl atsakovo neveikimo, kurį teismas laikė vengimu įtraukti šį objektą į dalintino šeimos turto sąrašą, tokiu būdu sumažinant turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, vertę (LR CK 1.5 str., 3.123 str. 3 d.). Teismas nurodė, jog bendras gyvenimas su atsakovu gali pakenkti ne tik ieškovės, bet ir kartu gyvenančių vaikų interesams, todėl santuokoje įgytas butas natūra nedalintinas. Atsakovui tenkančią turto dalį teismas sumažino, įvertinęs jo kaltę dėl santuokos iširimo, jo veiksmus siekiant sumažinti santuokinio turto vertę, neregistruojant sodo sklypo ir parduodant santuokoje įgytas kitų įmonių akcijas bei panaudojant gautas lėšas ne šeimos reikmėms (LR CK 3.123 str. 3 d.). Teismas nurodė, jog visi trys vaikai lieka gyventi su ieškove, ir tai leidžia teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcijos (LR CK 3.117 str. 1 d.), nes būtent sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo vertino kaip kitą svarbią aplinkybę, kuriai esant teismas turi teisę netaikyti LR CK 3.117 str. 1 d. numatyto principo (LR CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d.). Atsakovo reikalavimą atsižvelgti į jo kitų nepilnamečių vaikų interesus teismas atmetė (LR CK 3.198 str.). Teismas atsižvelgė į atsakovo elgesį šeimoje ir nustatė, kad pažeisdamas lojalumo pareigą, atsakovas kartu sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl ko sukėlė neigiamų išgyvenimų tiek ieškovei, tiek jų bendriems vaikams, dėl šių veiksmų atsirado neturtinė žala, kurią teismas įvertino 3000 Lt (LR CK 3.70 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo pripažinta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, priteista ieškovei 3000 Lt neturtinės žalos, priteistas ieškovei butas, priteista iš atsakovo valstybei 4020 Lt, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo valstybei 30 Lt žyminio mokesčio ir teismo išlaidas priteisti iš ieškovės. Nurodė, jog pagal LR 3.89 str. butas atsakovo buvo įgytas iki santuokos ir po santuokos išliko jo asmenine nuosavybe. Pažymėjo, jog 1983-07-29 jis sumokėjo statybos kooperatyvui 3300 rub. įnašą, kas sudarė tuo metu 37% kooperatinio buto vertės. Butą įsigijo 1984-04-13, o santuoką sudarė 1984-08-04. Pagal LR CK įgyvendinimo įstatymo 25 str., LR CK 4.49 str. 1 d. bei 6.393 str. butas tapo apelianto asmenine nuosavybe. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgija nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Pažymėjo, jog suteikta butui 4884 rub. paskola buvo atiduota santuokos metu, todėl ieškovė gal gauti tik kompensaciją už pusę grąžintos paskolos, o ne dalį kooperatinio buto. Apeliantas nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimu, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Teigia, jog nuo 1990 m. su ieškove pablogėjo lytinis gyvenimas. Ji nemotyvuotai atsisakydavo lytiškai santykiauti, ko pasekoje apeliantas 1998 m. apsirgo prostata. Padarė išvadą, jog ja susirgo dėl tokio netinkamo žmonos elgesio. Todėl vėliau susirado meilužę ir pasveiko. Mano, kad remdamasis LR CK 3.27 str. 1 d. bei 3.60 str. 2 d. pagrįstai kaltina ieškovę dėl santuokos iširimo, todėl pirmos instancijos teismas neteisėtai priteisė iš atsakovo ieškovei 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog dėl buto įsigijimo ir jo teisinio statuso visi įrodymai yra ištirti ir teismas dėl to pasisakęs. Apeliantas nepagrindė teiginių, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė. Taip pat mano, kad teismas išrinko optimaliausią variantą, padalindamas turtą. Bute gyvena dar trys šalių suaugusios dukterys, o kito gyvenamojo ploto neturi nei ieškovė, nei bendri vaikai. Pabrėžia, jog atsakovas turi kitą šeimą ir gali gyventi su ja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 1984-08-04 sudarė santuoką, santuokoje jiems gimė trys dukros – R. Č., J. Č. ir A. Č., kurios yra pilnametės. Ieškovė ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Pirmosios instancijos teismas kaltu dėl santuokos iširimo pripažino atsakovą. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodydamas, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes dėl jos santuokinių pareigų pažeidimo jis buvo priverstas susirasti meilužę. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus, kaip nepagrįstus.
Pagal LR CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais LR CK 3.3 str. nurodytais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (LR CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (LR CK 3.27 str. 1 d.). Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi sugyventinę, nesirūpino šeima, neteikė jokio išlaikymo šeimai. Kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, patvirtina tai, kad jis turi tris nesantuokines dukras su kita moterimi (I t., b.l.91-92, II t., b.l.23), šį faktą pripažino ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukroms, nes tai patvirtino byloje apklaustos liudytojos R. ir A. Č., o atsakovas šį faktą paneigiančių įrodymų nepateikė. Tai, kad atsakovas mokėjo buto išlaikymo išlaidas, nereiškia, kad jis teikė išlaikymą dukroms, nes jis pats šiame bute taip pat gyveno, jis privalėjo suteikti vaikams gyvenamąjį plotą, todėl ir turėjo mokėti buto išlaikymo išlaidas. Tuo tarpu vaikų išlaikymas reiškia jų maitinimosi išlaidų apmokėjimą, rūbų, būtinų baldų pirkimą ir apmokėjimą, dorovinio ir dvasinio ugdymo išlaidų apmokėjimą ir t.t.. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo nelojalus ieškovei. Be to, kad LR CK 3.60 str. 3 d. atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, kadangi jis buvo neištikimas ieškovei. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė ieškovės netinkamo elgesio bei santuokinių pareigų nevykdymo santuokos metu (LR CPK 178 str.). Atsakovo pateiktos medicininės pažymos neįrodo, kad atsakovui liga išsivystė būtent dėl intymių santykių su ieškove nebuvimo, jis neįrodė paties tokių santykių nebuvimo fakto. Antra vertus, net jeigu pasitvirtintų ieškovo teiginiai apie tai, tai nesuteikia jam teisės būti neištikimu ieškovei. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, todėl pagal LR CK 3.70 str. 2 d. ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ir savo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo šis sutrikdė šeimos emocinius ryšius, dėl ko sukėlė neigiamų išgyvenimų ieškovei, nes toks atsakovo elgesys žemino ieškovę, dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu, jis nėra per didelis.
Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0660 ha ploto žemės sklypas, esantis Bubų k., Vilniaus raj., yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas nurodo, kad šie daiktai yra jo asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegija tokius atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus. Ieškovo minimas 1984-04-24 orderis (I t., b.l.87) patvirtina buto, esančio (duomenys neskelbtini), suteikimą atsakovui, tačiau neįrodo nuosavybės teisės įgijimo į šį butą, nes pagal tuo metu galiojančius teisės aktus atsakovas įgijo nuosavybės teisę tik į pajų (pradinį įnašą), įmokėtą už butą. Ieškovė minėtame bute deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1984-10-09 (I t., b.l.52). Pagal 225-osios DNSB „Juna“ 2008-05-29 pažymą (I t., b.l.151) atsakovas pirmąjį 3300 rublių įnašą už butą, kurio vertė buvo 8194 rubliai, mokėjo 1983-07-29, tačiau likusią didesniąją buto kainos dalį jis sumokėjo jau po santuokos su ieškove sudarymo dienos. Nuosavybės teisės atsakovo vardu į butą buvo įregistruotos viešame registre tik 1997-12-18 (I t., b.l.73), todėl pagal tuo metu galiojusio 1964 m. LR CK 149 str. atsakovas nuosavybės teises į butą įgijo, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, tik 1997 metais, t.y. santuokos su ieškove metu. Pagal LR 1990-10-16 įstatymo Nr.I-680 „dėl negyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 str. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu, tačiau įstatymas nenumato, nuo kada asmuo tampa buto savininku, o pagal iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. LR CK 149 str. asmuo įgyja nuosavybės teisę į viešame registre registruotiną turtą nuo nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre momento. Minėtų normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad asmuo tampa tokio kooperatinio buto savininku nuo to momento, kai jis nuosavybės teises įregistruoja viešame registre. Todėl pagal LR santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 21 str., galiojančio LR CK 3.88 str. 1 d. šis butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų motyvų atsakovo teiginys, kad butą iki santuokos sudarymo jis įgijo asmeninėn nuosavybėn, atmestinas. 0,0660 ha ploto žemės sklypas, esantis Bubų k., Vilniaus raj., buvo įgytas nuosavybėn pagal 1993-11-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (I t., b.l.54), tačiau nuosavybės teisė į jį buvo įregistruota 2008 metais (II t., b.l.35). Atsakovas nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į žemės sklypą per 1964 m. LR CK nustatytą terminą dėl savo kaltės, tačiau ieškovės iniciatyva teismo tvarka buvo atnaujintas terminas tokiai registracijai atlikti ir nuosavybės teisė buvo įregistruota. Nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo įregistruota santuokos metu. Aplinkybė, kad tuo metu jau buvo pradėta ištuokos byla, neturi teisinės reikšmės, nes žemės sklypas buvo pirktas 1993 metais ir tuo metu buvo mokama jo kaina. Todėl, vadovaujantis LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. , galiojančio LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. teismas pagrįstai pripažino šį žemės sklypą bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Kadangi minėtas ginčo butas ir žemė sklypas šalims priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl šis turtas turėjo būti dalinamas tarp šalių.
Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau pagal LR CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Atsakovas nebuvo sąžiningas bylos nagrinėjimo metu, jis nepateikė duomenų apie gautas pinigines lėšas už parduotas akcijas. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovo gautas lėšas už parduotas akcijas (I t., b.l.158), atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis įrodymų tikimybių pusiausvyros principu bei LR CPK 185 str., padarė išvadą apie gautas lėšas už parduotas akcijas. Atsakovas šios nurodytos gautos sumos neginčijo. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas neteikė išlaikymo šeimai, ja nesirūpino, ieškovė viena išlaikė jų bendrus vaikus. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų į nepateikė. Tai, kad atsakovas mokėjo buto išlaikymo išlaidas, nereiškia išlaikymo vaikams teikimo, nes atsakovas ir pats minėtame bute gyveno. Kadangi atsakovas gautas už akcijas lėšas, kurios taip pat pagal LR CK 3.88 str. 1 d. yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, panaudojo ne šeimos, o savo asmeninėms reikmėms, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis LR CK 3.123 str. 3 d., sumažino 25565 Lt suma atsakovui tenkančią turto dalį, nes jis minėtais savo veiksmais sumažino bendro santuokinio turto vertę. Bendra santuokoje įgyto turto (buto, žemės sklypo, dviejų garažų, turimų akcijų ir dviejų automobilių) vertė sudaro 239200 Lt, nekilnojamasis turtas yra įvertintas turto vertintojo, o automobilių ir akcijų vertės šalys neginčijo. Todėl pagal bendrą prezumpciją šalims turėtų tekti po 119600 Lt vertės turto dalį, o kadangi atsakovo dalis mažintina 25565 Lt suma, tai jam turėtų tekti 94035 Lt vertės turto. Pirmosios instancijos teismas jam priteisė abu garažus, automobilį VW Passat ir akcijas, kurio bendra vertė 91200 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis LR CK 3.123 str. 1 d., yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių turto dalių principo. Ieškovė viena išlaikė jų bendrus vaikus, nors šalių dukros yra pilnametės, tačiau jos studijuoja, gyvena kartu su ieškove, o gyventi kartu šalims viename bute nėra galimybės, ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai mokėti atsakovui piniginės kompensacijos, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo ir savo veiksmais siekė sumažinti dalintino turto vertę ir apimtį, jis grubiai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir priteisė ieškovei didesnę turto dalį, priteisdamas jai butą ir automobilį Mitsubishi Colt, o likusį dalintiną turtą atsakovui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovui tenkanti bendro turto dalis buvo sumažinta, į atsakovo sumokėto pradinio įnašo už butą dydį, kad per visą santuokos laiką butas buvo tvarkomas ir prižiūrimas iš bendrų lėšų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui kompensacijos už jo sumokėtą pradinį įnašą už butą.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovo priteistina 280 Lt valstybės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų suteikiant ieškovei T. Č. apeliacinės instancijos teisme teisinę pagalbą ir 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) 285,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.