Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. už tai, kad 2010 m. spalio 3 d., apie 13 val. 10 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jis garsiai klausėsi muzikos, dėl trikdomos rimties negalėjo ilsėtis ir miegoti R. J. mažametis sūnus D. J. (gim. 2010 m.), taip neteisėtai R. J. trukdė mažamečiui vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį.

II.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinė policijos nuovada prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byloje pateiktas R. J. paaiškinimas, kuriame jis pripažino namie garsiai klausęs muzikos. R. J. pareiškime nurodė, kad jo mažametis sūnus dėl kaimyno keliamo triukšmo negali dieną miegoti. Todėl galima teigti, kad mažametis vaikas dėl kaimyno nerūpestingo elgesio negali ramiai augti, gauna neigiamą poveikį organizmui. Mano, kad leidžiant garsiai muziką, nuo jos pabusdamas vaikas patiria baimę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenius „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.).

Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-5830/2009).

ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, inter alia numatantis vaiko teisę į gyvenimo sąlygas bei teisę į poilsį (įstatymo 11 ir 16 straipsniai).

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, R. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra jokių nuorodų į aktus, nustatančius vaiko teises ir laisves, todėl nėra aišku, kokia teise ar laisve šiuo atveju buvo trukdoma naudotis vaikui (b. l. 9). Taigi kaltinimas asmeniui nedetalizuotas, taip pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus bei sudarant atsakomybėn traukiamam asmeniui kliūtis tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Tai laikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos R. J. veikos – 2010 m. spalio 3 d., apie 13 val. 10 min., garsiai leistos muzikos – teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybiniame pranešime nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 183 straipsnį (Viešosios rimties trikdymas) dėl 2010 m. rugsėjo 15 d. R. J. pareiškimo nepradėta, kadangi nesurinkta objektyvių duomenų, kad muzika 2010 m. rugsėjo 12 d. buvo leidžiama (b. l. 4). Tačiau šioje byloje kaltinimas pareikštas dėl R. J. 2010 m. spalio 3 d. garsiai leistos muzikos, todėl minėtos aplinkybės dėl 2010 m. rugsėjo 12 d. veikos reikšmės neturi. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, kilus abejonėms, ar muzika buvo leidžiama, į posėdį nekvietė liudininkų ir jų neapklausė. Teismas taip pat nevertino to, kad 2010 m. spalio 8 d. paaiškinime R. J. pripažino 2010 m. spalio 3 d., apie 12 val. 10 min. namuose klausęsis muzikos (b. l. 8). Taigi pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl teismo padaryta išvada dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo negali būti laikoma tinkamai pagrįsta.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytą bylos medžiagos trūkumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinei policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti iš naujo, aiškiai atskleidžiant R. J. inkriminuojamo pažeidimo esmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinei policijos nuovadai.

Nutartis neskundžiama.