- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A18.-1087-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00934-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus atstovams K. S. ir A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, išsiskyręs, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. birželio 11 d., 15 val. 30 min., atlikus planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)” padidinto aukštingumo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta, kad bendrijos pirmininkas R. P., būdamas atsakingu už objekto priešgaisrinę būklę, neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo, nepašalino vienos iš 2017 m. balandžio 6 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo” Nr. 33.3-4 nustatytų neatitikčių bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams „Vidaus gaisrinis vandentiekis techniškai netvarkingas, neveikia vidaus gaisrinio vandentiekio sistema, gaisriniai siurbliai neveikia, gaisrinės žarnos neperkantuotos, kai kurie gaisriniai čiaupai be švirkštų, gaisrinės žarnos neprijungtos prie čiaupų, vandentiekio tinkluose, prie kurių jungiama gaisrinė įranga, neužtikrinamas reikiamas slėgis”. Tuo pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 421 punktą, 422 punktą, 424 punktą, bei Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Vidaus gaisrinio vandentiekio sistema iki šiol neveikia, aukščiau minėti trūkumai nepašalinti. 2017 m. balandžio 6 d. nurodyme buvo pažymėta, kad neatitiktys turi būti pašalintos ne vėliau kaip iki kito planinio patikrinimo. Tokiu būdu R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. P. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir parodė, jog bendrijai priklauso du daugiabučiai. Jo prižiūrimam (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtiname daugiabutyje visi nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti po šių metų kovo 23 d. surengto visuotinio gyventojų susirinkimo. Tačiau šis sprendimas užsidelsė dėl karantino. Jis kreipėsi į savivaldybę ir buvo priimtas sprendimas, kad daugiabučio namų gyventojai savo lėšomis sutvarkytų ir renovuotų jo bendrijos valdomus daugiabučius. Sumos, skirtos sutvarkyti šiems trūkumams nėra mažos, reiks keisti du siurblius. Šių trūkumų jis nepašalino dėl lėšų trūkumų. Jis žinojo, jog už dviejų savaičių bus patikrinimas, tačiau per dvi savaites trūkumų negalėjo ištaisyti, be to, dar nebuvo įvykęs ir gyventojų susirinkimas. Trūkumų šalinimo darbai jau vykdomi, juos užbaigti planuoja gruodžio pradžioje.
R. P. teismo posėdžio metu pateikė Daugiabučio priežiūros ir atnaujinimo 2020-2021 m. planą, 2020 m. vasario 3 d. susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl siurblių ir sklendžių montavimo darbų, bei 2020 m. rugpjūčio 14 d. vandens siurblių automatinio valdymo renovavimo sutartį, kurie patvirtina, jog daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)” pradėjo vandens siurblių renovacijos darbus.
2020 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokolo paaiškinime R. P. nurodė, kad su pažeidimu sutinka (b. l. 4).
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė A. S. teisme paaiškino, šio protokole minimo namo bendrijos pirmininkas neįvykdė pareigūnų nurodymų, todėl jis turi būti pripažintas padaręs pažeidimą. Pirmininkas turėjo pakankamai laiko susitvarkyti šiuos nurodytus trūkumus, tačiau to ėmėsi tik sužinojęs apie patikrinimą. Norėtų, kad teismas įpareigotų pirmininką sutvarkyti trūkumus. Mano, jog teismas savo nuožiūra turėtų paskirti nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Be R. P. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta: 2020 m. rugpjūčio 12 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 00309-ANR_P-128-2020 (b. l. 4-5), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2020 m. gegužės 28 d. informaciniu raštu dėl informacijos apie numatomą planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą (b. l. 7), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 11 d. pavedimu atlikti objekto planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą (b. l. 8), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl objekto planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo su priedais (fotolentelėmis) (b. l. 9-19), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2017 m. kovo 29 d. pavedimu atlikti objekto planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą (b. l. 20), 2017 m. balandžio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio tarnybiniu pranešimu dėl objekto patikrinimo su priedais (fotolentelėmis) (b. l. 21-24), 2017 m. balandžio 6 d. nurodymu Nr. 33-4, iš kurio matyti, jog buvo nustatyti neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams, nurodyta, jog neatitiktys turi būti pašalintos ne vėliau negu iki kito planinio patikrinimo (b. l. 26-27), ir kitais byloje esančiais įrodymais.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte ir nustatyti priešgaisrinį režimą jame. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, jog Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.
Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Teismas konstatuoja, kad už gaisrinę saugą nurodytame objekte yra atsakingas R. P., kuris per nustatytą terminą neįvykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas. R. P. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina administracinė nuobauda.
R. P. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs pažeidimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už įstatymo įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), <...>, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka, nevykdant privalomų priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų. Teismas taip pat įvertina R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad R. P. nors ir yra daugiabučio namo pirmininkas, atsakinga už priešgaisrinės sistemos renovacijos darbų atlikimą, tačiau už pinigų sumos, reikalingos renovacijos darbams atlikti, surinkimą ir panaudojimą yra atsakinga iš esmės ne jis asmeniškai, o visi daugiabučio namo gyventojai, kurie balsavimo būdu nusprendžia, kam ir kokį kiekį lėšų skirti. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog vandens siurblių automatinio valdymo renovacijos darbai pradėti vykdyti, kurie turėtų būti užbaigti, R. P. teigimu, gruodžio pradžioje.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, kuri jam turėtų būti skiriama kaip atsakingam juridinio asmens vadovui, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam nusižengimui, todėl R. P. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, ir jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, tokio dydžio nuobauda padės pasiekti įstatyme įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20120960578, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.