Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-149-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-19
Bylos Nr.
1A-516-149-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gureviciene (pirm.), Stasys Punys, Sigita Vainauskiene
Nuteistasis
D. K., I. T.

Pranešeja Leonarda Gureviciene Baudžiamoji byla Nr. 1A-516/2009

Teisejas Petras Karvelis Procesinio dokumento kategorija:

1.1.4.2., 1.2.14.3.1., 1.2.6.1., 2.1.7.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gegužes 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Leonardos Gurevicienes,

teiseju Sigitos Vainauskienes, Stasio Punio,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiunui,gynejams adv. Aleksandrui Palamarcuk, adv. Gyciui Jonui Gutauskui,nuteistiesiems D. K. , I. T. (I. T. ),

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju D. K. ir I. T. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. 2 metu laisves atemimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. 1 metu 3 menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta D. K. galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 2 metams 6 menesiams.

I. T. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. 2 metu laisves atemimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta I. T. galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 3 metams.

Tuo paciu nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. 1 metu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta V. G. galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. G. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 2 metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

D. K. ir I. T. nuteisti už tai, kad jie ir V. G. 2008-05-14, apie 20.00 val., turedami tiksla pagrobti svetima turta, budami apsvaige nuo alkoholio, priejo prie D. K. priklausancio automobilio „Renault 21”, v/n (duomenys neskelbtini) stovejusio aikšteleje prie (duomenys neskelbtini), pastato, grasindami tuoj pat panaudoti fizini smurta ibaugino automobilyje buvusius nukentejusiuosius D. K. , L. K. ir A. S. , tokiu budu atimdami nukentejusiems galimybe priešintis, pareikalavo vežti juos i stoti, isedo i automobili, kur tesdami grasinimus panaudoti fizini smurta ir tuoj pat sumušti, reikalavo pinigu ir mobilaus ryšio telefono. Atvykus prie restorano „Macdonalds”, esancio (duomenys neskelbtini), A. S. išlipus iš automobilio ir esant prie pat atidarytu galiniu dureliu, J. T. reikalaudamas mobilaus ryšio telefono ir grasindamas fiziniu susidorojimu ištrauke iš pastarojo ranku mobilaus ryšio telefona „Nokia 3310” 40 Lt vertes, tuo metu D. K. , grasindamas tuoj pat panaudoti fizini smurta prieš visus nukentejusiuosius, sakydamas „ištaškysime smegenis, žiauriai sumušime”, o J. T. iremus nukentejusiajam D. K. i kakla stiklo šuke ir grasinant papjauti, pareikalavo toliau juos visus vežti i Žirmunus, taciau nusikalstamos veikos nebaige del priežasciu nepriklausanciu nuo ju valios, nes esant nukentejusiojo D. K. automobilyje prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti policijos pareigunu Ž. A. , G. A. , R. V. .

Taip pat D. K. ir I. T. nuteisti už tai, kad jie ir V. G. , 2008-05-14, apie 20.00 val., budami apsvaige nuo alkoholio, veikdami kartu, turedami tiksla neteisetai atimti D. K. , L. K. ir A. S. laisve, pastariesiems esant D. K. automobilyje „Renault 21”, v/n (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), esancio pastato, D. K. grasinant panaudoti fizini smurta ir tuoj pat juos sumušti - „ištaškysime smegenis, žiauriai sumušime” - neleido jiems pasišalinti. I. T. , iremus nukentejusiajam D. K. i kakla stiklo šuke ir grasinant papjauti, pareikalavo juos visus vežti i Žirmunus, tokiu budu panaudojes nukentejusiuju D. K. , L. K. ir A. S. atžvilgiu psichini ir fizini smurta neteisetai ateme ju laisve, kol 2008-05-14 d. 23.30 val. esant nukentejusiojo D. K. automobilyje prie (duomenys neskelbtini), pastato, Vilniuje, buvo sulaikyti policijos pareigunu Ž. A. , G. A. , R. V. .

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo perkvalifikuoti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas i švelnesne ir sumažinti paskirta bausme. Apeliantas skunde nurodo, jog kadangi ikiteisminio tyrimo metu tarp jo ir nukentejusiuju nebuvo atlikta akistata, nors jis ne karta to praše pareigunu, galima daryti išvada, kad nukentejusieji ji samoningai apkaltino nusikaltimu, kurio jis nepadare. Tai patvirtina paciu nukentejusiuju teisme duoti parodymai. Apelianto teigimu, jis buvo nuteistas remiantis pirminiais nukentejusiuju parodymais, nors teisme jie pasake, kad telefona dave savo noru I. T. , kad šis paskambintu savo draugei. Laisve nukentejusiesiems taip pat nebuvo atimta, jie laisvai galejo išlipti iš automobilio. Juolab, kad atvykus policijos pareigunams jie buvo ne automobilyje, o šalia jo.

Apeliantas sutinka, jog ivykio diena jis buvo neblaivus, kiek pakeltu tonu kalbejo, galejo nusikeikti ir taip pažeisti viešaja tvarka, taciau del tu nusikalstamu veiku, už kurias jis yra nuteistas, kaltu neprisipažista.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. T. prašo išteisinti pagal LR BK 146 str. 2 d. ir peržiureti byla del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., kadangi ivyko nesusipratimas. Apelianto nuomone, jis skundžiamu apylinkes teismo nuosprendžiu buvo nuteistas per griežtai ir neteisingai. Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelge i nukentejusiuju, liudytojos D. M. teisme duotus parodymus. Apelianto teigimu, jis neturejo tikslo pagrobti svetima turta ir niekam iš nukentejusiuju neateme laisves. Buteli jis sudauže iš chuliganišku paskatu, bet tikrai niekam stiklo šukes neireme i kakla ir negrasino papjauti.

Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad D. K. teisme parode, kad jis rusiškai nesupranta, todel galima manyti, jog jis tik del spelioniu iškviete policija. Be to, teisme nukentejusysis parode, kad stiklo šuke i kakla iremta nebuvo, ji buvo maždaug 30 – 40 cm atstumu, o apeliantas tuo metu dar kalbejo telefonu. Kur ta stiklo šuke dingo niekas nemate ir nepaaiškino. V. G. paaiškino, kad stiklo šuke ateme iš jo, taciau to niekas nemate. D. K. teisme parode ir tai, kad jis kalbejo telefonu su D. M. , kuri jam pažadejo duoti 20 Lt degalams. Apelianto teigimu, tuo metu, kai jie stovejo (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir lauke kol D. M. atneš 20 Lt, nukentejusiojo šalia nebuvo, jam niekas laisves neateme, jis galejo iškviesti policija, ka beje ir padare. Apeliantas skunde nurodo, jog jis nebande pasišalinti iš ivykio vietos ir kaip nurode teisme liudytojas telefono neslepe, nes nesuprato del ko atvažiavo policija.

A. S. teisme parode, kad apeliantas pas jo draugus praše telefono, bet nereikalavo. Apeliantas sutinka, kad jis ištrauke iš A. S. ranku mobiliojo ryšio telefona, taciau jis suprato, jog nukentejusysis ji jam pats dave, kadangi pastarasis paemus telefona jam nieko nesake ir nepriekaištavo.

Taip pat apeliantas prašo atsižvelgti i tai, kad jis jau beveik metus sedi kalejime.

Teismo posedžio metu nuteistieji ir ju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras praše skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistuju D. K. ir I. T. apeliaciniai skundai atmestini.

Baudžiamaja byla apeliacine tvarka išnagrinejusi teiseju kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimu, ištyre byloje esancius irodymus, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistuosius D. K. ir I. T. pripažino kaltais ivykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 146 str. 2 d.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. K. ir I. T. neigia savo kalte pasikesine ivykdyti nukentejusiuju D. K. , L. K. ir A. S. atžvilgiu plešima (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.) bei neteisetai ateme minetu nukentejusiuju laisve (Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.).

Teiseju kolegijos nuomone, apeliaciniu skundu argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytu aplinkybiu ir vertintini kaip nuteistuju siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes už du apysunkius nusikaltimus. Apeliantu kalte ir vaidmuo pasikesinant ivykdyti nukentejusiuju D. K. , L. K. ir A. S. atžvilgiu plešima bei neteisetai atimant minetu nukentejusiuju laisve nustatyta baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamojo posedžio metu ištirtais bei nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu ivertintais irodymais – nuteistojo V. G. , iš dalies kaltinamojo I. T. , nukentejusiuju D. K. , L. K. ir A. S. , liudytojo G. A. parodymais, ivykio vietu apžiuros protokolais, daiktu apžiuros protokolais.

Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybe tam, kas padare plešima – panaudodamas fizini smurta ar grasindamas tuoj pat ji panaudoti arba kitaip atimdamas galimybe nukentejusiam asmeniui priešintis pagrobe svetima turta.

Nukentejusiuju parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nustatyta, jog nuteistieji reikalavo iš pastaruju pinigu bei mobiliojo ryšio telefono, kuri veliau ir užvalde. Nukentejusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog vaikinas vardu (duomenys neskelbtini) važiuojant automobiliu reikalavo pinigu alkoholiui, kiti du vaikinai jam pritare. Jiems atvykus i stoti adresu (duomenys neskelbtini), prie „Macdonalds”, antras vaikinas, išlipus jam iš automobilio, iš jo ranku ištrauke jam priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Nokia 3310”, išeme iš telefono SIM kortele ir atidave ja nukentejusiajam, o isidejes i telefona savo SIM kortele kažkam skambino. Nuteistasis telefono jam negražino, nors jis jo ir praše. Treciasis vaikinas taip pat iš jo ir jo draugu reikalavo pinigu bei pritare kitu vaikinu veiksmams (b.t. 1, b.l. 19-20). Papildomos apklausos metu nukentejusysis taip pat parode, jog jam išlipus iš automobilio prie restorano „Macdonalds”, vienas iš triju vaikinu pareikalavo, kad jis duotu telefona. Nukentejusysis išsigando, jam net nespejus nieko pasakyti vaikinas ištrauke telefona jam iš ranku. Vaikinas gražino jam SIM kortele, nukentejusysis praše, kad vaikinas gražintu jam telefona, bet jis atsisake (b.t. 1, b.l. 22).

Nukentejusieji D. K. , L. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog vežant nuteistuosius link stoties, jie visa kelia reikalavo pinigu, juos užgauliojo ir grasino, kad sumuš. Atvažiavus prie „Macdonalds”, kaip buvo tartasi vaikinai iš mašinos neišlipo, (duomenys neskelbtini) papraše L. telefono, taciau šis atsisake jam ji duoti. Tuomet iš mašinos išlipo A. S. , jis rankoje laike savo mobiliojo ryšio telefona „Nokia 3310”. Nukentejusysis girdejo, kad vienas iš vaikinu, kaip veliau sužinojo I., eme reikalauti iš A. S. telefono. I. tiesiog paeme ir ištrauke A. iš ranku jo telefona. I. išeme iš telefono A. SIM kortele, ja jam atidave, isidejo savo ir sededamas mašinoje eme kažkam skambineti (b.t. 1, b.l. 25-26).

Aukšciau nurodytas aplinkybes nukentejusieji iš esmes patvirtino ir duodami parodymus teisiamojo posedžio metu. Priešingai nei teigia nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose, nukentejusieji kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme nurode, jog I. T. reikalavo duoti mobiliojo ryšio telefona ir ji paeme iš A. S. ranku. A. S. praše gražinti mobiliojo ryšio telefona, taciau buvo atsisakyta tai padaryti. Nukentejusysis A. S. parode, jog I. T. buvo agresyvus, liepe duoti mobiluji. I. T. pasake, kad reikia paskambinti ir ištrauke mobiluji iš jo ranku. (duomenys neskelbtini) nukentejusysis praše, kad atiduotu jam jo telefona, bet I. T. sakydavo, kad jam dar reikia paskambinti. Be to, nukentejusysis abejoja, ar nuteistasis jam iš viso butu gražines telefona. Nukentejusieji taip pat teisme patvirtino ir ta fakta, kad važiuojant automobiliu iš ju buvo reikalaujama pinigu. Nukentejusysis A. S. parode, jog J. G. važiuojant iš ju reikalavo pinigu. Nukentejusysis D. K. teisme parode, jog važiuojant i stoti kažkuris iš kaltinamuju papraše ju 20 litu (b.t. 2, b.l. 105-107).

Nukentejusiuju parodymus, apie tai, kad iš nukentejusiuju buvo reikalaujama pinigu patvirtina ir nuteistojo V. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisme (b.t. 2, b.l. 104). Minetas nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parode, kad važiuojant D. ar I. reikalavo vaikinu buvusiu automobilyje pinigu, taciau vaikinai jokiu pinigu nedave (b.t. 1, b.l. 190-191). Netiesiogiai pinigu reikalavimo iš nukentejusiuju fakta patvirtina ir apelianto I. T. teisiamojo posedžio metu duoti parodymai apie tai, kad jis teiravosi nukentejusiuju, ar jie neturi primesti pora litu alui (b.t. 2, b.l. 102-103).

Be aukšciau aptartu irodymu, aplinkybe, jog buvo atimtas iš nukentejusiojo A. S. mobiliojo ryšio telefonas, patvirtina liudytojo G. A. parodymai, jog sulaikymo metu mobiliojo ryšio telefona paimta iš nukentejusiojo A. S. turejo I. T. (b.t. 1, b.l. 37), bei mobiliojo ryšio telefono apžiuros protokolas (b.t. 1, b.l. 34).

Teiseju kolegijos vertinimu, negincijamai baudžiamojoje byloje yra irodyta ir tai, kad nuteistieji, turedami tiksla pagrobti svetima turta, grasino nukentejusiesiems tuoj pat ju atžvilgiu panaudoti fizini smurta. Kad išreikšti grasinimai buvo realus, patvirtina ne tik nukentejusiuju parodymai, bet ir nuteistuju parodymai. Iš nukentejusiuju paaiškinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme akivaizdu, jog nuteistieji juos ibaugino, jie išsigando grasinimu, kurie pasireiške ne tik žodžiais „ištaškysime smegenis, žiauriai sumušime”, keiksmažodžiais, bet ir nudaužto butelio stiklo šukes iremimu nukentejusiajam D. K. i kakla, bijojo fizinio susidorojimo, todel dare viska ka pastarieji liepe. Nuteistasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog D. ir I., reikalaudami vežti reke, šauke, keikesi, grasino nukentejusiesiems fiziniu susidorojimu, t.y. sake, kad sumuš. Vaikinai išsigando D. ir I. šaukimo ir grasinimu sumušti, todel ir sutiko nuvežti i stoti. Taip pat nuteistasis parode, jog I. T. vairuotojui grasino su nudaužta butelio šuke, buvo ja priremes prie vairuotojo galvos (b.t. 1, b.l. 190-191, 194-195, b.t. 2, b.l. 104). Šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino ir teisiamojo posedžio metu. Beje, tai, kad buvo grasinama nukentejusiajam D. K. stiklo šuke, priešingai nei teigia apeliantas I. T. skunde, iš dalies patvirtina ir pastarojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. I. T. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog vairuotojui nesutikus nuvežti i (duomenys neskelbtini) mikrorajona, jis paeme tušcia buteli nuo alaus, kuri išlipes iš automobilio sudauže bei laike rankose viršutine butelio dali. Minetu stiklu niekam niekur neprisiliete, tik praše vairuotojo nuvežti i (duomenys neskelbtini) mikrorajona. Po to mineta stikla išmete. Be to, nuteistasis savo parodymais patvirtino, jog priejes prie vairuotojo vartojo necenzurinius žodžius. Kai vairuotojas atsisake vežti jis buvo piktas, nes prieš tai dar buvo susibares sus savo drauge, todel irgi pradejo šaukti, keiktis (b.t. 1, b.l. 46-47, 50-51). Atkreiptinas demesys ir i tai, kad šiuo atveju aplinkybe, kad stiklo šuke nuo kaklo buvo laikoma tam tikru, nedideliu atstumu, nepaneigia to fakto, kad ja buvo grasinama nukentejusiajam D. K. , kas vertintina kaip realus pavojus asmens gyvybei bei sveikatai. Aplinkybes apie sudaužyta buteli taip pat patvirtina ir ivykio vietos apžiuros metu rastos butelio šukes (b.t. 1, b.l. 9-15). Netiesiogiai grasinimo panaudoti fizini smurta fakta patvirtina ir nuteistojo D. K. teisiamojo posedžio metu išsakyta fraze „gal nukentejusieji tiesiog musu išsigando” (b.t. 2, b.l. 103).

Teisingai šiuo atveju kvalifikuoti ir nuteistuju veiksmai kaip pasikesinimas padaryti plešima. Teismu praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad va­gys­te ir ple­ši­mas lai­ko­mi baig­tais, kai kal­ti­nin­kas ne tik fiziškai užvaldo svetima turta, bet ir turi realia galimybe valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valia. Kaltininko sulaikymas ivykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldes, bet dar neturejes galimybes pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiura, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybe, sukliudžiusi jam baigti nusikalstama veika (kasacines nutartys Nr. 2K-741/2007, 2K-193/2005). Nagrinejamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog nors iš nukentejusiojo A. S. ir buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, I. T. juo naudojosi (persidejo savo SIM kortele, juo skambino savo draugei D. M. ), taciau kadangi sedintis nukentejusiuju automobilyje buvo sulaikytas policijos pareigunu, realiai neturejo galimybes juo disponuoti pagal savo valia.

Ivertinusi aukšciau išdestyta, byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija daro išvada, jog byloje negincijamai irodyta, jog D. K. , I. T. ir V. G. 2008-05-14, apie 20.00 val., turedami tiksla pagrobti svetima turta, budami apsvaige nuo alkoholio, priejo prie D. K. priklausancio automobilio „Renault 21”, v/n (duomenys neskelbtini) stovejusio aikšteleje prie (duomenys neskelbtini), pastato, grasindami tuoj pat panaudoti fizini smurta ibaugino automobilyje buvusius nukentejusiuosius D. K. , L. K. ir A. S. , tokiu budu atimdami nukentejusiems galimybe priešintis, pareikalavo vežti juos i stoti, isedo i automobili, kur tesdami grasinimus panaudoti fizini smurta ir tuoj pat sumušti, reikalavo pinigu ir mobilaus ryšio telefono. Atvykus prie restorano „Macdonalds”, esancio (duomenys neskelbtini), A. S. išlipus iš automobilio ir esant prie pat atidarytu galiniu dureliu, J. T. reikalaudamas mobilaus ryšio telefono ir grasindamas fiziniu susidorojimu ištrauke iš pastarojo ranku mobilaus ryšio telefona „Nokia 3310” 40 Lt vertes, tuo metu D. K. , grasindamas tuoj pat panaudoti fizini smurta prieš visus nukentejusiuosius, sakydamas „ištaškysime smegenis, žiauriai sumušime”, o J. T. iremus nukentejusiajam D. K. i kakla stiklo šuke ir grasinant papjauti, pareikalavo toliau juos visus vežti i Žirmunus, taciau nusikalstamos veikos nebaige del priežasciu nepriklausanciu nuo ju valios, nes esant nukentejusiojo D. K. automobilyje prie (duomenys neskelbtini), pastato, Vilniuje, buvo sulaikyti policijos pareigunu.

Apeliantas I. T. skunde nurodo, jog teismas neatsižvelge i liudytojos D. M. teisme duotus parodymus. Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d., ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisejas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Tuo paciu pažymetina, jog minetos liudytojos teisme duoti parodymai patvirtina tik ta fakta, jog I. T. su pastaraja kalbejosi telefonu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dali atsako tas, kas neteisetai ateme žmogui laisve, panaudodamas smurta arba sukeldamas pavoju nukentejusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentejusi asmeni nelaisveje ilgiau nei 48 valandas.

Kaip jau aukšciau buvo nurodyta, byloje yra negincijamai nustatytas nuteistuju grasinimo tuoj pat panaudoti nukentejusiuju atžvilgiu fizini smurta, I. T. grasinimo nukentejusiajam D. K. stiklo šuke faktas. Aplinkybe, jog nukentejusieji neturejo galimybes elgtis laisvai, patvirtina ne tik tai, kad buvo vykdomi pastovus grasinimai fiziniu susidorojimu, kurie nukentejusiuosius ibaugino ir sukele pavoju ju gyvybei bei sveikatai, bet ir tai, kad dviems nukentejusiesiems nusprendus pasišalinti iš ivykio vietos, velgi ju atžvilgiu naudojant psichine prievarta buvo sutrukdyta tai padaryti. Nukentejusysis D. K. teisiamojo posedžio metu parode, jog L. K. pradejus rodyti iniciatyva palikti ivykio vieta, ivyko susistumdymas. Kaltinamieji L. K. neleido išeiti namo ir sake, ko jis palieka draugus. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentejusysis A. S. , kuris teisiamojo posedžio metu paaiškino, jog L. K. buvo susiruošes išeiti, bet kaltinamieji pradejo sakyti, kad nepaliktu jie draugo. Kaltinamieji liepe jiems vežti juos i Žirmunus, todel jie nusprende nerizikuoti gyvybe ir nuveže juos i Žirmunus (b.t. 2, b.l. 106). Aplinkybe, kad nukentejusiesiems nebuvo leista pasišalinti, patvirtina apelianto I. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai. I. T. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog kai buvo prie „Macdonalds”, vairuotojo draugai bande kažkur nueiti, tuomet jis vartodamas necenzurinius žodžius pasake „kur susiruošet, niekur neeiti”. Jie išsigando ir pasiliko, sedo kartu važiuoti. (b.t. 1, b.l. 51). Teisme apeliantas neige išgasdines nukentejusiuosius, taciau paaiškino, jog prie „Macdonalds” du nukentejusieji norejo pasišalinti, bet jis jiems pasake „kur einat, kodel drauga paliekat?”, todel jie grižo ir pasiliko (b.t. 2, b.l. 103). Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teismo vertinimu, pagristai pirmosios instancijos teismas nuteistuosius pripažino kaltais ir del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., t.y. neteiseto D. K. , L. K. ir A. S. laisves atemimo.

Atmestini kaip nepagristi apelianto D. K. apeliacinio skundo argumentai susije su ikiteisminio tyrimo metu neatliktomis akistatomis tarp jo ir nukentejusiuju. Pažymetina, jog akistata atliekama tada, kai apklaustu asmenu parodymuose yra esminiu prieštaravimu. Šiuo atveju D. K. pasirinko neprisipažinimo ir neigimo taktika, kategoriškai neigdamas, jog jis kartu su I. T. ir V. G. nukentejusiuju atžvilgiu pasikesino ivykdyti plešima ir neteisetai ateme pastaruju laisve. Tokios pozicijos apeliantas laikesi viso bylos tyrimo metu. Tuo tarpu nukentejusiuju parodymai apie ivyki buvo nuoseklus, vienodi ir atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybems akistatos atlikimas nebuvo butinas. Tuo paciu atkreiptinas demesys ir i tai, kad teismas susipažines su baudžiamaja byla nesurado nei vieno apelianto prašymo atlikti aptariama ikiteisminio tyrimo veiksma, kai tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 178 str. 2 d., itariamasis prokurorui prašyma atlikti LR BPK XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus turi pateikti raštu. Be to, pažymetina, kad nors itariamasis turi teise prašyti atlikti ši ikiteisminio tyrimo veiksma, taciau akistatos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareiguno teise, o ne pareiga. Tuo paciu atkreiptinas demesys i tai, kad nagrinejamu atveju visi trys nukentejusieji motyvuotai atsisake nuo akistatu su nuteistaisiais (b.t. 1, b.l. 23, 28, 32).

Apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo netiketi nukentejusiuju parodymais, kadangi ju parodymai yra nuoseklus ir sutampa su nuteistojo V. G. parodymais (b.t. 2, b.l. 104). Apeliantas I. T. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo nukentejusiuju duotus teisiamojo posedžio metu parodymus ir padare nepagrista išvada. Apeliacines instancijos teismas, patikrines ši apelianto I. T. skundo argumenta, konstatuoja, kad šis nuteistojo tvirtinimo nepagristumas kyla iš jo paties duotu nenuosekliu parodymu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (b.t. 1, b.l. 46-47, 50-51, 54-55, b.t. 2, b.l. 102-103).

Teismo išvada del apeliantu I. T. ir D. K. kaltes yra pagrista irodymais, kuriuos teismas ivertino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. irodymus vertina teismas, tai yra jo teise ir pareiga. Irodymus teismas vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu. Tai, kad apeliantai I. T. ir D. K. bei teismas skirtingai vertina irodymus, negali buti pagrindas naikinti ar keisti teisinga pirmosios instancijos teismo nuosprendi.

Tuo paciu pažymetina ir tai, kad skirdamas bausme nuteistiesiems D. K. , I. T. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pobudi (du apysunkiai nusikaltimai), pavojingumo laipsni, ju padarymo aplinkybes, apeliantu vaidmeni padarant nusikaltimus, kaltes forma ir nusikalstamu veiku stadijas (pasikesinimas padaryti nusikaltima ir baigtas nusikaltimas), kaltininku atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima bei ju atsakomybe sunkinancias aplinkybes (nusikaltimus padare veikdami bendrininku grupeje bei apsvaige nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikaltimu padarymui), ivertino kaltininku asmenybes. D. K. praeityje teistas du kartus, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi nuolatine gyvenamaja vieta, yra vedes, turi mažameti vaika. I. T. praeityje yra penkis kartus teistas, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedes, turi nuolatine gyvenamaja vieta. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas pagristai už pasikesinima ivykdyti plešima ir neteiseta laisves atemima paskyre nuteistiesiems laisves atemimo bausmes, kurios nera aiškiai per griežtos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas už apeliantams inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 146 str. 2 d. paskyre bausmes, kurios yra mažesnes nei šiu straipsniu sankcijoje numatytu laisves atemimo bausmiu vidurkis.

Pažymetina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes ir paskirdamas galutine bausme už kelias nusikalstamas veikas, tinkamai taike baudžiamaji istatyma - Lietuvos Respublikos BK 63 str. itvirtintu reikalavimu nepažeide, todel šioje dalyje keisti skundžiama nuosprendi taip pat nera pagrindo.

Kita vertus pažymetina tai, kad pirmosios instancijos teismas i D. K. paskirtos bausmes laika iskaite ne visa laikinajame sulaikyme išbuta laika. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bylos nagrinejimo metu paskelbus D. K. paieška, jis buvo sulaikytas 2008 m. gruodžio 13 d. 23 val. 05 min (b.t. 2, b.l. 61). Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-12-15 nutartimi D. K. nustatytas kardomosios priemones suemimo termina 3 menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2008-12-15. Tokiu atveju i paskirtos bausmes laika nuteistajam iskaitytinos dvi laikinajame sulaikyme išbutos paros.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistuju D. K. ir I. T. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendi dalyje del D. K. i paskirtos bausmes laika iskaityto laikino sulaikymo laiko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., D. K. i paskirtos bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo laika nuo 2008-05-14 iki 2008-05-16 (dvi paras), nuo 2008-12-13 iki 2008-12-15 (dvi paras). Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Leonarda GurevicieneTeisejai Sigita VainauskieneStasys Punys