- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2-271-584/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01015-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Ieškovas
- AAS BTA Baltic Insurance Company
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 911,50 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir O. R. (toliau – draudėja) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė turtą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)apdraustas turtas buvo apgadintas dėl vandens prasiskverbimo per namo stogą. 2022 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas turto apžiūros aktas, nustatyta, kad buvo apgadintos lubos, sienos, kondicionierius, baldai. Anot ieškovės, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas UAB „Mano Būstas Kaunas“. Ieškovė, pagal draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentus, sumokėjo 911,50 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo dėl žalos padarymo asmens (subrogacija). Nagrinėjamu atveju, atsakomybė kyla pastatą (duomenys neskelbtini), administruojančiai įmonei UAB „Mano Būstas Kaunas“.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė byloje yra pateikusi Draudžiamojo įvykio tyrimo aktą Nr. IGT/22/001513/1, kuriame neužfiksuotos aplinkybės, kad vanduo prasiskverbė pro namo stogą. Taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad iškovė ištyrė įvykį, buvo nuvykusi į įvykio vietą, t. y. ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Paaiškino, kad atsakovė atlikdama nuolatinius namo būklės stebėjimus, nustatė blogą namo fasado ir stogo būklę. Atsižvelgdama į apžiūros išvadas atsakovė ėmėsi visų priemonių šiai būklei pagerinti, t. y. buvo teikti pasiūlymai namo bendraturčiams, organizuoti balsavimai siekiant išsiaiškinti, ar namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai pritaria, kad būtų parengtas namo stogo ir visų sienų (fasado) techninis darbo projektas. Nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai šiuo klausimu išliko pasyvūs ir pritarimas nebuvo gautas nei vienu atveju. Paaiškino, kad remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Nurodė, kad taikant atsakovei, kaip namo administratorei, civilinę atsakomybę susidarytų situacija, kurioje administratorė būtų laikoma atsakinga už visas sugedusias pastato bendrojo naudojo technines įrangas ir dėl jų sugedimo atsiradusias žalas, t. y. administratorei atsakomybė būtų taikoma neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, nes tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama, ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai dėl natūralaus nusidėvėjimo, todėl atsakomybė atsakovei būtų taikoma be kaltės. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjui kilusia žala, priešingai, ji atliko visus teisės aktais keliamus patikrinimus minėtame name, nustačiusi netinkamą būklę, ėmėsi visų priemonių tai būklei pagerinti, todėl iš jos negali būti priteistas ieškovės nurodytas žalos atlyginimas. Dėl žalos dydžio atsakovė nurodė, kad nuotraukose atsispindi tariamos vandens pratekėjimo žymės, tačiau nėra aišku, ar jos nėra susijusios su ankstesniais įvykiais, todėl be papildomų įrodymų, žalai įvertinti, nėra jokių objektyvių prielaidų. Nurodė, kad ieškovės pareiga yra įrodyti, kokia buvo buto būklė iki apliejimo, ta apimtimi ir atlyginti nukentėjusiam žalą. Be to, atsakovės teigimu, pateiktoje sąmatoje skiltyje „Fasadas“ nurodomas „TV (tolimesnis įrašas neįskaitomas)“, tačiau iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kas ir dėl kokios priežasties tai buvo daroma. Taip pat, ieškovės teigimu, vertinant padarytos žalos mąstą, nebuvo vertinamas nusidėvėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 4 dalimi, sprendimo motyvai išdėstomi trumpai.
Byloje nėra ginčo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A-4378 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo pratęsimo“ atsakovė paskirta dar penkeriems metams daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų administratore. Šie duomenys atsispindi ir Nekilnojamojo turto registro 2023 m. rugpjūčio 21 d. išraše (e. b. l. 50-51).
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės (draudimo poliso Nr. LT22-GT-00003389-6) (e. b. l. 28-30). Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. IGT/22/001513/1 nurodoma, kad dėl vandens prasiskverbimo nukentėjusiam butui (duomenys neskelbtini), padaryta 961,50 Eur žala (50 Eur išskaita pagal draudimo sutarties sąlygas, mokėtina suma 911,50 Eur) (e. b. l. 13). Pagal Draudimo sutartį ieškovei atsirado pareiga atlyginti atsiradusią žalą dėl buto užliejimo vandeniu. Ieškovė išmokėjo draudėjai 911,50 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (e. b. l. 19).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorės, prievolės atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl vandens prasiskverbimo per išorines pastato konstrukcijas (stogą).
CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį, bendrojo naudojimo objektų turtą administratorius administruoja pagal kodekso 4.240 straipsnį Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, vadovavosi draudimo polisu Nr. IGT/22/001513/1, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlyginti apdrausto turto nuostolius, kuriuos sukėlė užliejimas. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad ieškovė neįrodė, jog butas buvo aplietas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kaip butas atrodė iki įvykio dienos, todėl atsakovei kyla abejonių, kad dėl turto sugadinimo gali būti kaltos kitos priežastys.
Ieškovės 2022 m. gruodžio 21 d. sudarytame apžiūros akte nurodyta, kad įvykus liūčiai, vanduo skverbėsi pro langų plyšius, stogą, kaupiasi drėgmė, renkasi pelėsis, vėl sugadintos perdažytos sienos (e. b. l. 25, 36). Iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. rugpjūčio 21 d. išrašo matyti, kad namas (duomenys neskelbtini), yra 5 aukštų, ginčo butas yra 5 aukšte (e. b. l. 50-51). Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad labiausiai tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė būtent vandens prasiskverbimas iš lauko per namo stogą dėl lietaus/snygio. Duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, jog buto apgadinimus galėjo lemti kokios nors kitos priežastys, byloje nepateikta (CPK 185 straipsnis).
Byloje konstatavus, kad vanduo į butą prasiskverbė per išorines daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijas (stogą), atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti nusidėvėjusias namo konstrukcijas ir kt.).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1 971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Reglamento 44.2 punktas nustato, kad atliktos apžiūros turi būti fiksuojamos ir statinio apžiūros akte, kurio forma pateikta Reglamento prieduose.
Atsakovė, daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra butas, administratorė, įrodinėdama, kad tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigas, teismui teikė Statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio matyti atsakovės atliktų apžiūrų periodiškumas (e. b. l. 76-78). Tačiau vien tik iš tokio dokumento negalima spręsti, kokias ginčo daugiabučio namo konstrukcijas atsakovė apžiūrėjo, kokia jų būklė apžiūros metu buvo fiksuota. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog namo stogas buvo apžiūrėtas 2023 birželio mėnesį, t.y. po įvykio. Taip pat atsakovė pateikė Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolus 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. BAL-017175, 2021 m. balandžio 23 d. Nr. BAL-021301, 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. BAL-031174 iš kurių matyti, kad atsakovė informavo butų ir patalpų savininkus apie poreikį atlikti stogo dangos keitimo ir projektavimo darbus, tačiau balsavimai neįvyko (e. b. l. 73, 78, 83). Atsakovės teigimu, ji informavo gyventojus apie stogo būklę, tačiau bendraturčiai veiksmų nesiėmė. Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai žinant, kad stogas turėtų būti remontuojamas nedelsiant, yra nepakankami. Akivaizdu, jog neatlikus jokių remonto darbų, atsakovei turėjo būti žinoma, kad stogo būklė kokybiškai nepakito ir būtina jį remontuoti. Todėl nepaisydama to, kad namo butų savininkai nebuvo pakankamai aktyvūs, o susirinkimas ir balsavimas raštu dėl stogo remonto neįvyko dėl mažo dalyvių skaičiaus, namo administratorė privalėjo veikti pagal jau aptartus Nuostatų reikalavimus, organizuoti stogo apžiūras ir imtis atitinkamų neatidėliotinų veiksmų bei darbų žalai išvengti. Kadangi administratorė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, be kita ko, organizuoja daugiabučio namo stogo priežiūrą (eksploatavimą) ir už ją atsako, sužinojusi apie netinkamą stogo dangos būklę, ji turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (grėsmės). Pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir yra atsakinga už kilusią žalą. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atliko tinkamą namo stogo ir jo konstrukcijų priežiūrą ar kad atsakovei buvo trukdoma tokią priežiūrą tinkamai atlikti (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjos butą šaltinis yra ne namo stogas, o kitas šaltinis.
Teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už butui, jį užliejus vandeniu, padarytą žalą atsakinga atsakovė, kuri būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, neužtikrino namo stogo konstrukcijų priežiūros tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui 2022 m. gruodžio 21 d. padaryta žala, vandeniui prasiskverbus į šį butą pro namo bendrojo naudojimo konstrukciją (stogą) (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 911,50 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (911,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 26, 47-49)
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, 911,50 Eur (devynių šimtų vienuolikos eurų 50 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (911,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 522 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.