- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-296-493-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-493/2007
2007 m. gegužės 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 2d. 178 str. 2d., ir nuteistas 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas pagal LR BK 25 str. 2d. 178 str. 2d. už tai, kad jis 2006-07-21, tiksliai ikiteisminio ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su G. Š., tikslu įsibraunant į patalpą pagrobti svetimą turtą, metaliniu laužtuvu nulaužė Vilkaviškio mieste, (duomenys neskelbtini) namo A. K. priklausančio rūsio sandėliuko durų spyną ir įsibrovė į šią patalpą, iš kurios pagrobė 250 Lt vertės dviratį, 180 Lt vertės dviratį, 10 vnt. stiklainių su uogiene po 4 Lt už stiklainį, viso 40 Lt vertės, tokiu būdu bendrai pagrobė svetimo A. K. priklausančio turto už 470 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-02-28 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodė, kad jis savo parodymų niekada nekeitė, išsamiai parodė apie jo padarytą nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis nesutinka, kad teismas jį laikė recidyvistu pagal BK 27 str., nes tokio jo statuso niekada nebuvo pripažinęs joks teismas, jo atžvilgiu anksčiau priėmęs apkaltinamuosius nuosprendžius. Be to, A. K. buvo registruotas darbo biržoje ir atvykdavo į ją registruotis. Nuteistojo manymu, teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes jo nusikaltimas nėra priskiriamas prie sunkių, padarytas tik vienas nusikaltimo epizodas. Dėl to, jam paskirta bausmė turi būti sušvelninta.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis A. K. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 25 str. 2d. 178 str. 2d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
A. K. pripažintas kaltu padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, tikslu neteisėtai praturtėti ir savanaudiškais motyvais. Teismas nustatė A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikos padarymą bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, praeityje 7 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo neigiamą A. K. asmenybę ir menkas jo moralines nuostatas. Nustatyta, kad A. K. padarė tyčinį nusikaltimą būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.). Tokį kaltininko statusą pripažįsta baudžiamasis įstatymas, o ne teismas (teismas priima sprendimą tik dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu pagal BK 27 str. 2d.). Kadangi A. K. atitinka recidyvisto požymius, pirmos instancijos teismas A. K. pagrįstai laikė recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies A. K. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus šios laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.