- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2-2746/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5387-603/2013 dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Finmakras“ iškėlimo, kuria pasiūlyta ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5000 Lt sumą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Finmakras“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „MaxContract“. Nurodė, jog 2012 m. spalio 16 d. ieškovas ir UAB „Saulės spektras“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 100 ir jos priedą Nr. 7, pagal kurią UAB „Saulės spektras“ perleido turėtą reikalavimo teisę ieškovui išieškoti skolą, ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę 3829,10 Lt sumai neįskaičius delspinigių ir palūkanų pagal sutartį – užsakymą Nr. 014410, PVM sąskaitą – faktūrą serija SSPEK Nr. 0025436. Iš viso atsakovo skola ieškovui sudarė 6311,89 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi pasiūlė ieškovui per penkias darbo dienas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5000 Lt sumą. Teismas nustatė, jog atsakovas paskutinį kartą finansinės atskaitomybės duomenis Juridinių asmenų registrui teikė 2005 metai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturėjo. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu 2006 m. buvo įregistruota 1999 m. gamybos transporto priemonė Chlysler LHS, kuri nuo 2009 m. buvo areštuota. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, atsakovo atžvilgiu buvo įregistruoti penki turto arešto aktai. Valstybinio socialinio draudimo fondo viešais duomenimis, atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 1574,38 Lt, įmonėje apdraustų asmenų nebuvo. Teismas neturėdamas duomenų apie atsakovo turtą, kurio būtų pakakę teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, pasiūlė ieškovui į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5000 Lt sumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė objektyviai neįvertinęs, jog atsakovas nuosavybės teise turi turto. Teismas nebuvo aktyvus, nerinko ir nereikalavo įrodymų, nevertino aplinkybių viseto. Atsakovas nuosavybes teise valdo 1999 m. transporto priemonę Chlysler LHS, kurios rinkos vertė yra apie 9362,50 Lt. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, minėtos sumos užtektų apmokėti teismo ir administravimo išlaidas.
2. Bankroto administratorius sutinka administruoti atsakovą net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, jog atsakovas turto neturi. Bankroto administratorius sutinka prisiimti neigiamų padarinių kilimo riziką, pastarasis padengs įmonės bankroto administravimo išlaidas, todėl teismas neturėjo objektyvaus pagrindo taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pasiūlyta ieškovui per penkias darbo dienas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5000 Lt sumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą. Jeigu šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasiūlė apeliantui per penkias darbo dienas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5000 Lt sumą, nes neturėjo duomenų apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso tiek turto, kiek pakaktų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas surinko duomenis apie atsakovo finansinę padėtį iš visų teismui viešai prieinamų registrų (Sodros, Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registro, VĮ „Regitra“ duomenų bazės) (CPK 179 str. 3 d.), todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, jog teismas rinkdamas įrodymus nebuvo pakankamai aktyvus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto pažymos matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (60 l.). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog atsakovui nuosavybes teise priklauso transporto priemonė CHRYSLER LHS (62 l.). Nors Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, atsakovo turtui yra uždėtas areštas (56-59 l.), tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovo turimo turto neužteks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto administratorius sutiko prisiimti neigiamų padarinių kilimo riziką, padengti įmonės bankroto administravimo išlaidas (110 l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorius, veikdamas kaip savo veiklos srities profesionalas, sutikdamas administruoti atsakovą, prisiėmė riziką, jog įmonės likvidavimo metu gali būti ir negauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų gali būti gauta nepakankamai ir šios išlaidos galimai bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai ar kiti teisės aktai nenustato aptariamo administratoriaus sutikimo formos ir turinio reikalavimų, todėl apelianto pateiktas 2013 m. lapkričio 6 d. pranešimas dėl atsakovo bankroto procedūros administravimo laikytinas tinkama sutikimo išraiškos forma.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bylos aplinkybes bei atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai pasiūlė apeliantui į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5000 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis naikintina. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti.