Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo, gyvenant skyriumi (separacija) suinteresuotas asmuo D. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo nutraukti santuoką, sudarytą 1981 m. spalio 24 d. vieno sutuoktinio prašymu, po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2005 m. sausio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta separaciją tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės D. P.. Nurodo, kad jų santuokinis gyvenimas yra nutrūkęs, bendro ūkio nebeveda jau daug metų, vaikai jau pilnamečiai, jokių įsiskolinimų neturi.

Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti 2018 m. rugpjūčio 13 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas V. P. ir D. P. santuoką įregistravo 1981 m. spalio 24 d. Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 294). 2005 m. sausio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0025-02/2005 buvo patvirtinta separacija (gyvenimas skyriumi) tarp V. P. ir D. P.. Pareiškėjas su D. P. susilaukė trijų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai, bendro nekilnojamojo turto padalijimo klausimai buvo išspręsti Jonavos rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. nutarimu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.79 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi daugiau kaip vienerius metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuoką nutraukti šio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus, bendro ūkio neveda, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą nėra galimybės (CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vadovaujantis CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.57 straipsniu, CPK 538–540 straipsniais, pareiškėjo V. P. prašymas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, todėl yra tenkintinas.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjui paliktina prigimtinė pavardė – P., suinteresuotam asmeniui D. P. – santuokinė pavardė – P. (CK 3.69 straipsnis).

Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, bendravimo tvarkos, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, į tai, kad bendro turto padalijimo klausimai jau buvo išspręsti įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. nutarimu, todėl pakartotinai šioje byloje nenagrinėtini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 540–541 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1981 m. spalio 24 d. Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 294), tarp V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieno sutuoktinio prašymu.

Po santuokos nutraukimo V. P. palikti prigimtinę pavardę – P., D. P. palikti santuokinę pavardę – P..

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.