- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-550-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- N.K.
- Ieškovas
- G.S.
- Trečiasis asmuo
- P.S., L.G., A.K.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės N.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G.S. ieškinį atsakovei N.K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje P.S., L.G., A.K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1 043,62 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2004-08-01 iki 2005-09-30 (įskaitytinai) gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), tačiau neprisidėjo prie šio buto išlaikymo, nemokėjo jokių mokesčių (už elektrą, dujas, šildymą, karštą ir šaltą vandenį, kitas paslaugas). Tarp šalių tuo metu susiformavo faktiniai buto panaudos santykiai, todėl tokia pareiga atsakovei kyla kaip panaudos gavėjai. Minėtu laikotarpiu nurodytame bute gyveno keturi žmonės, t.y. ieškovas, atsakovė, ieškovo ir atsakovės tėvas P.S. ir ieškovo sugyventinė L.G., todėl ieškovo už paslaugas tuo laikotarpiu sumokėta 4 174,47 Lt suma dalintina iš keturių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad bute gyveno kaip dalinė buto savininkė, o ne panaudos sąlygomis; mokesčius už komunalines paslaugas atsižvelgiant į tai, kiek laiko gyveno minėtame bute, mokėjo grynais į rankas tėvui ar ieškovui, o už 2005 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. sumokėjo pašto perlaidomis. Bute laikotarpiu nuo 2004-08-01 iki 2005-09-30 gyveno šeši žmonės, t.y. gyveno dar dvi ieškovo sugyventinės dukros. Atsakovė atskiru prašymu prašė teismą ieškovo ieškinį pripažinti nesąžiningu ir nepagrįstu.
Tretieji asmenys P.S. ir L.G. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti visiškai.
Tretysis asmuo A.K. atsiliepimu palaikė atsakovės poziciją. 2007-10-10 prašymu prašė pripažinti ieškovo ieškinį kaip nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, tretysis asmuo, be kita ko, prašo taikyti CPK 95 str. 2 d. numatytas sankcijas, t.y. baudą.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-02-12 sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovui G.S. iš atsakovės N.K. 1 043,62 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 700 Lt bylinėjimosi išlaidų; prašymus dėl ieškinio pripažinimo nepagrįstu ir baudos skyrimo atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo butą, (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2004-08-01 iki 2005-10-01 šiame bute gyveno atsakovė. Teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė patalpų panaudos sutartis; ieškovas mokėjo už butui teiktas paslaugas, už nurodytą laikotarpį – 4 174,47 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovė CK 6.636 str. nustatytos pareigos buvimo iš principo neginčijo nei šios bylos nagrinėjimo metu, nei nagrinėjant kitus tarp šalių kilusius teisminius ginčus, o tik įrodinėjo, kad jai tenkančią dalį mokesčių mokėjo tiesiogiai broliui, t.y. ieškovui, ar jų tėvui P.S.; tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šį jos teiginį, nepateikė. Mokėjimo aplinkybės nepatvirtino nei ieškovas, nei ginčo šalių tėvas, P.S. Teismas konstatavo, jog liudytojo F.V. parodymai tiesiogiai ir betarpiškai pinigų perdavimo fakto nepatvirtina; pats ieškovas nepatvirtino, jog yra matęsis su šiuo asmeniu savo bute jo nurodomomis aplinkybėmis ar kitu metu. Įrodymais nepatvirtintas ir trečiojo asmens A.K. teiginys, jog jis kas mėnesį savo sutuoktinei, t.y. atsakovei, duodavęs pinigų sumokėti už butą. Šio asmens teiginiai vertinti kritiškai, nes jis, kaip atsakovės sutuoktinis, turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas nustatė, kad pašto perlaidos objektyviai nepatvirtina pinigų kilmės ir mokėjimo turinio, be to, perlaidos atliktos jau po atsakovės išsikėlimo, todėl abejotina atsakovės teiginių tikrumu dėl jų paskirties. Teismas konstatavo, kad bute nurodomu laikotarpiu gyveno keturi asmenys – ginčo šalys, jų tėvas bei ieškovo sugyventinė; ieškovas sąžiningai dalija sumokėtus mokesčius į keturias dalis, nepaisant to, kad oficialiai bute tuo metu buvo registruoti trys asmenys. Neįrodyta, jog laikotarpiu nuo 2004-08-01 – 2005-10-01 bute nepertraukiamai gyventų L.G. dukros, byloje nepaneigtos aplinkybės, jog jos bute apsigyveno po 2005-10-01. Pati atsakovė dar 2005-10-01 policijai rašytame pareiškime nurodė, kad bute gyvena keturi asmenys, jokių vaikų ji neminėjo. Be to, ši aplinkybė, teismo manymu, pati savaime nepaneigia atsakovės, kaip panaudos gavėjos, pareigos kompensuoti jai tenkančią mokėjimų dalį, nepaneigia ieškovo paskaičiuoto dydžio pagrįstumo, kurio ji, beje, ir neginčijo. Dėl prašymų ieškinį pripažinti nepagrįstu, teismas konstatavo, jog pats ginčo inicijavimas teisme savaime neįrodo asmens nesąžiningumo, tai yra siekimas apginti savo galimai pažeistą teisę. Teismo manymu, ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas nėra įrodytas, nenustatyta, kad ieškovas nesąžiningai pareikštų nepagrįstą ieškinį ar kitaip piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymai jame išdėstytais motyvais negali būti tenkinami ir yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir nelogiškas ir nesuprantamas. Apeliantė nurodo, jog ieškinys neatitiko CPK 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimo – nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo reikalavimą, todėl teismas negalėjo tokio ieškinio priimti ir nagrinėti; be to ieškovas jokių įrodymų nepateikė ir teismo posėdžio metu. Teismas nesivadovavo CPK 176 str., netyrė ieškovo įrodymų dėl taip vadinamos skolos ir jų nevertino. Apeliantės nuomone, ieškovo pateikta atsiskaitymo knygelė už komunalines paslaugas, CPK 178 str. prasme nėra tinkamas įrodymas, kad ji nemokėjo už komunalines paslaugas, kitų įrodymų ieškovas nepateikė, o teismas nesivadovavo CPK 179 str. 1 d. ir nepasiūlė teikti papildomus įrodymus. Apeliantės nuomone, kadangi nėra jokių įrodymų, kad ji skolinga ieškovui, teismas negalėjo vadovautis nei tikėtinumo taisyklių aspektu, nei vidiniu įsitikinimu ir ignoravo CPK 263 str. dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, labiau rėmėsi ieškovo ir jo pusėje esančių trečiųjų asmenų paaiškinimais. Nepagrįsta teismo išvada dėl padarytų pinigų pervedimų paštu. Apeliantės teigimu, teismas nevertino pateiktų dokumentų – teismų nutarčių, ieškovo ieškinių ir kt., patvirtinančių, kad jokios skolos nebuvo; taip pat neįvertintas ir faktas, kad buvo sudaryta tik žodinė panaudos sutartis, kurios sąlygos šalių aptartos nebuvo, tačiau apeliantė mokėjusi už komunalines paslaugas ir jokių pretenzijų reikšta nebuvo. Nurodo, jog nagrinėdamas aplinkybes, kiek žmonių gyveno ieškovo nurodytu laikotarpiu bute, teismas ignoravo jos pateiktus įrodymus, tarp jų ir LAT nutartį; neįvertino, kad ieškovas visą sumą padalino į keturias lygias dalis, tačiau apeliantė su kitais bute gyvenusiais asmenimis bendro ūkio nevedė, tokiu būdu, jos komunalinės paslaugos mažesnės. Teismas tinkamai neįvertino pareikštų prašymų, bei pateiktų įrodymų dėl nesąžiningai pareikšto ieškinio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A.K. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog palaiko visus apeliantės argumentus; pažymi, kad teismas iškraipė jo duotus parodymus teismo posėdžio metu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad teismo sprendime nėra pasisakyta ir įvertinta ta aplinkybė, kad ieškovas neįrodė, kad jam nebuvo mokama už komunalinės paslaugas, ieškovo pateikta atsiskaitymo knygelė už komunalinius mokesčius nėra įrodymas, kad apeliantė nemokėjo ieškovui; daugiau jokių įrodymų ieškovas nepateikė, o teismas, pažeisdamas CPK 179 str. nuostatas, nepasiūlė pateikti. Šis skundo argumentas pagrįstas netinkamu civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civilinėje byloje aiškinimu. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka (CPK 178 str.). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad visi komunaliniai mokesčiai už laikotarpį nuo 2004-08-01 iki 2005-10-01 sumokėti jo vardu. Faktas, kad apeliantė nuo 2004-08-01 iki 2005-10-01 gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindu nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (b.l. 5-7, 8-11, t.1), taigi teismas teisingai savo sprendime pažymėjo, jog šios aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str. 2 p.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė N.K. sutiko, kad gyveno ieškovui priklausančiame bute, tačiau teigė, jog gyveno bendraturtės teisėmis. Šalių ginčas dėl nuosavybės teisių į butą nėra nagrinėjamos bylos dalykas, šis ginčas išspręstas kitoje byloje, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tokią atsakovės poziciją, kaip fakto, jog ji gyveno bute, pripažinimą. Atsakovė apeliacinį skundą grindė tuo, kad ji mokėjo už jai priklausančią komunalinių mokesčių dalį ieškovui; šalių rungimosi principas reikalauja, kad atsakovė įrodytų savo atsikirtimo argumentus – atsiskaitymą už jai skirtą komunalinių mokesčių dalį; ieškovas neprivalo įrodinėti, kad ji neatsiskaitė, nes visi mokesčiai sumokėti ieškovo vardu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą nagrinėjamoje byloje ir nepažeidė Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą.
Apeliantė savo skunde nurodė, kad teismas be pagrindo vertino jos pateiktus įrodymus kažkokiu įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklės apsektu bei vidiniu įsitikinimu; jokių įrodymų, kad apeliantė yra skolinga ieškovui byloje nėra, todėl teismas negalėjo vadovautis kažkokiu tikėtinumu ar vidiniu įsitikinimu. Kolegija pažymi, kad vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismą įpareigoja įstatymas – CPK 185 str. 1 d. norma. Teismo sprendime paminėtas įrodymų vertinimo tikėtinumo aspektas – tai teismų praktikoje nustatytas aplinkybių pripažinimo įrodytomis civiliniame procese kriterijus – aplinkybės laikomos įrodytomis, jeigu po įrodymų viseto įvertinimo byloje yra pagrindas daryti išvadai, jog yra didesnė tikimybė manyti, kad tokios aplinkybės buvo; taigi teismas, nurodęs savo teismo sprendimo motyvuose šiuos įrodymų vertinimo principą ir kriterijų, nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą. Apeliantė gyveno ieškovui priklausančiame bute, o tai reiškia, kad ji privalėjo mokėti savo dalį mokesčių už komunalinius patarnavimus; visi mokesčiai sumokėti tik ieškovo vardu, taigi teismas padarė logišką išvadą, kad atsakovė turėjo įrodinėti, jog yra kompensavusi ieškovui savo komunalinių išlaidų dalį.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo liudytojo F.V. parodymų vertinimo; šis liudytojas parodė, kad 2005 m. jis matė du kartus, kaip apeliantė perdavė broliui (ieškovui) pinigus, suprato, kad už butą (protokolas, b.l. 140-141, t.1). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šio liudytojo parodymų vertinimu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šio liudytojo parodymai tiesiogiai ir betarpiškai pinigų perdavimo neįrodo, be to ne tik ieškovas ir L.G., bet ir atsakovės sutuoktinis A.K. nepatvirtino, jog šis liudytojas buvo ieškovo bute. Kolegija taip pat sutinka ir su teismo apelaintės pateiktų pašto pinginių perlaidų kvitų vertinimu – 2005-09-27 62,80 Lt sumai ir 2005-10-22 42,80 Lt sumai (b.l. 34, 152, t.1). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pašto perlaidų kvituose nenurodyta mokėjimo paskirtis, antras kvitas datuojamas 2005-10-22, tuo tarpu kai ieškovas prašė priteisti komunalinių mokesčių dalį už laikotarpį iki 2005-10-01; tokiu būdu apeliantė neįrodė, kad jos atlikti mokėjimai yra susiję su nagrinėjama byla. Apeliantės paminėta aplinkybė, kad jokių pretenzijų dėl skolos už komunalinius mokesčius ieškovas jai anksčiau nereiškė, nors dėl šalių ginčų dėl teisių į butą buvo iškelta keletas civilinių bylų, neįrodo pareikšto ieškinio nepagrįstumo.
Nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir tai, kad panaudos sutartis buvo žodinė, kad nebuvo aptartos kambario panaudos sutarties sąlygos. Neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, atsižvelgiant į natūralų susidėvėjimą ar pagal sutarties sąlygas (CK 6.629 str. 1 d.). Panaudos sutarties formai taikytinos CK 6.478 str. nuostatos, tačiau rašytinės formos nesilaikymas nedaro panaudos sutarties negaliojančia. Apeliantė neneigė, kad gyveno bute ir naudojosi komunalinėmis paslaugomis, tokiu būdu ji tapo prievolinių santykių su energijos ir paslaugų tiekėjais (elektros, šilumos energijos ir kt.) dalyvė; jos prievolė atsiskaityti už suvartotą energiją ir kitas jai suteiktas paslaugas kildinama iš prievolinių santykių, reglamentuojamų CK 6.3836-391 str. Tokiu būdu ta aplinkybė, kad apeliantė raštu neįsipareigojo mokėti už sunaudotą šilumos, elektros energiją ir kitas paslaugas, neatleidžia jos nuo prievolės sumokėti už faktiškai sunaudotą energijos kiekį.
Apeliantė savo skunde be pagrindo teigia, kad teismas, nustatydamas jos sunaudotą komunalinių paslaugų dalį, turėjo vadovautis Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-319/2007, kur yra nustatyta, kad ieškovas G.S. leido apsigyventi savo vardu privatizuotame bute savo sugyventinei su jos nepilnametėmis dukterimis ir N.K.; be to apeliantės dalis buvo mažesnė, nes ji su kitais bute gyvenusiais asmenimis nevedė bendro ūkio. Apeliantės nuomone, savaime suprantama, kad trijų asmenų suvartotos komunalinės paslaugos yra daug didesnės, nei vieno asmens. Kolegijos vertinimu, apeliantės samprotavimai nepaneigia teismo išvados, kad L.G. dukros nepertraukiamai gyveno bute laikotarpiu nuo 2004-08-01 iki 2005-10-01. Apeliantės samprotavimai, kad jos sunaudotos komunalinės paslaugos buvo ženkliai mažesnės todėl, kad ji nevedė bendro ūkio su kitais bute gyvenančiais asmenimis, atmestini, kaip nepagrįsti jokiais įrodymais.
Dėl kitų apeliantės argumentų – kad ieškovo ieškinys yra kerštas jai už tai, kad ji gina savo pažeistas teises teismuose, tiek civilinės, tiek baudžiamosios, tiek administracinės teisės srityje, kad ieškovas piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, ją nepagrįstai apkaltino dėl jo sugyventinei įvykusio persileidimo ir pan. kolegija nepasisako, nes paminėti argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos esme, o liečia šalių tarpusavio asmeninius santykius.
Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad neatvykus be pateisinamos priežasties į teismo posėdį trečiajam asmeniui P.S., buvo pažeisti CPK 247 str. 3 d. reikalavimai, nes ji negalėjo užduoti tėvui svarbių klausimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir protokolo, šaukimas trečiajam asmeniui P.S. buvo įteiktas (b.l. 189, t.1), teismo posėdyje nei atsakovė N.K., nei jos atstovas advokatas A.Burinskas neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant, taigi teismas neturėjo jokio pagrindo atidėti bylos nagrinėjamą dėl trečiojo asmens neatvykimo ir skirti nuobaudą pagal CPK 247 str. 3 d. Apeliantė nepateikė motyvų, leidžiančių manyti, kad trečiojo asmens paaiškinimai ar atsakymai į jos klausimus turėtų įtaką teismo sprendimui, taigi ir šis apeliantės argumentas atmestinas. Argumentai dėl CPK 269 str. 1 d. ir CPK 270 str. 4 d. nuostatų pažeidimo atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Apeliantė nepagrindė savo nuomonės, kodėl teismo išnagrinėta byla nelaikytina sudėtinga ir nebuvo reikalo atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ; ji taip pat nenurodė, kaip teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas pažeidė jos teises.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (C{K 263,329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.