Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. skundą dėl 2019-12-16 priimto nutarimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2019 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra dėl to, kad 2019-11-30 8.28 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 0,51 promilės girtumas.

2019-12-16 nutarimu A. Z. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą paskirta 800 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 mėn.

Šiaulių apylinkės teisme 2020-01-10 gautas Šiaulių apskrities VPK persiųstas A. Z. skundas dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių AVPK kelių policijos vyriausiasis specialistas Donatas Milius, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka priėmė nutarimą už įvykdytą teisės pažeidimą, numatytą ANK 422str. 5 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą - 800 eurų baudą ir administracinę poveikio priemonę - teisę vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Su tokiu Šiaulių AVPK kelių policijos vyriausiojo specialisto Donato Miliaus nutarimu, dalyje dėl administracinio poveikio priemonės- teisę vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių nesutinka. Administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Jautėsi visiškai blaivus, juolab alkoholį vartojo iš vakaro, o transporto priemonę vairavo ryte. Dėl geros savijautos manė, kad alkoholis jau yra išsiskaidęs. Jei būtų įsitikinęs, kad yra neblaivus, transporto priemonės nebūtų vairavęs. Nusižengimo padarymą labiau patvirtina aplinkybė, kad jo neblaivumo laipsnis prieš paklaidą padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio, neblaivumas sudarė 0,49 promilės. Pareigūnų alkotesterio rodmenis galėjo iškreipti jo panaudotas dantų valymo skalavimo skysčio koncentratas, kurį buvo panaudojęs 5-7 min. iki sustabdymo. Jo namai iki sustabdymo vietos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, yra apie 300-400 metrų. Matydamas, kad policijos pareigūnai tikrina vairuotojus, būdamas įsitikinęs, kad yra neblaivus, galėjo apsisukti ar pasukti į artimiausią sankryžą ir taip išvengti patikrinimo. Todėl buvo nustebęs tokiais alkotesterio parodymais. Po protokolo surašymo su atvykusiu vairuotoju nuvyko pakartotiniam pasitikrinimui paimti kraujo pavyzdį alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti į Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos kliniką. Ten buvo pasakyta, kad tokius tyrimus atlikti jiems uždrausta ir jei nori atlikti kraujo tyrimą, jį galima atlikti tik Vilniuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-648/2017, nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias kitais būdais patvirtinti arba paneigti neblaivumo laipsnį. Tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2019-11-30 administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, administracinio nusižengimo byloje turi būti duomenys, kad jis nėra padaręs nieko panašaus per 39 metų vairavimo stažą ir nėra kelių eismo taisyklių pažeidinėtojas. Mano, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad jo padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas poelgis, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi jį perauklėti. Didžiąją dalį darbingo amžiaus jis išdirbo teisėsaugos sistemoje ir net būdamas pensinio amžiaus, toliau dirba teisinį darbą. Šių pareigų atlikimui reikalinga vykti į kitus miestus ir teikti paslaugas. O tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, nes visuomeniniu transportu negali būti laiku ir reikiamoje vietoje. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ANK 34 str. 6 d., už padarytą nusižengimą numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai. Jis pripažįsta, kad pasielgė neapdairiai, panaudojęs dantų valymo skalavimo skysčio koncentratą, siekdamas pašalinti blogą kvapą, tuoj pat išvyko automobiliu, ir mano, kad jam paskirta 800 eurų bauda ir paskirta poveikio priemonė - teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesiu, yra per griežta. Todėl teismo prašo pakeisti Šiaulių AVPK kelių policijos 2019-12-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumažinti paskirtą 800 eurų baudą ir neskirti poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 12 mėnesių.

Gautame Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad 2019-12-16 nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Taip pat nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies normas bei tenkinti prašymą – pakeisti skundžiamą nutarimą, netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir sumažinant paskirtą baudą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „ Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų“, to paties straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad „Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones, nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.

ANK 420 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytų reikalavimų.

A. Z., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. Z. paskirta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – mažesnė nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą baudą, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą.

Administracinėje byloje Nr. N14-2082/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė: „<...> tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais.“

„<...> aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, nelaikytinos ir pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-1022/2006).

„Tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeiminė padėtis, rūpinimasis vaikais ir senyvo amžiaus artimaisiais, dirbamo darbo pobūdis. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.“(Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-595/2006.)

„<...> darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.“ (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-34/2007,. N1-413/2007).

Dėl A. Z. pateiktame skunde nurodytų aplinkybių, kad teisė vairuoti jam reikalinga kasdieninėje veikloje, darbe, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės bei moralės normas, jis nėra padaręs nieko panašaus per 39 metų vairavimo stažą ir nėra kelių eismo taisyklių pažeidinėtojas, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad jo padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas jam poelgis, tačiau mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl A. Z. argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu, negali būti vertinami kaip absoliutus pagrindas švelninti nuobaudą. Tai, kad pažeidėjas pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Todėl įvertinus visa tai, nėra pagrindo A. Z. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neskirti jam administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių.

Kitoje dalyje, įvertinus, kad asmuo yra dirbantis, gauna stabilias pajamas, be to, nepateikė duomenų apie itin sunkią finansinę padėtį, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus), nutarimas paliktinas nepakeistas, t. y. baudos dydis nėra koreguotinas, nes asmeniui buvo paskirta minimali straipsnyje numatyta bauda. Teismas mano, kad tokia asmeniui paskirta bauda atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Miliaus priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302 str. 3 d.,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. skundo netenkinti.

Palikti galioti 2019 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Miliaus priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.