- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 1-398-416/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00714-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Civilinis ieškovas
- G.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui E. K., gynėjui adv. adv. V. Š., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G.L, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs 1981-07-07 Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2000-01-10 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 5, 9 p. -6 metams laisvės atėmimo; 2003-10-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.- 10 MGL ( 1250 Lt. ) bauda; 2004-03-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.- 7 mėn. laisvės atėmimo; 2005-07-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.- 15 MGL ( 1850 Lt. ) bauda; 2013-02-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.- 10 MGL ( 1300 Lt.) bauda, bauda sumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. J. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2014-05-15 apie 23.50 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio J. B. a. 2, Marijampolėje, patalpose – laiptinėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,40 promilių girtumas), atsisakė vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus mobilaus būrio patrulio M. K. bei vyresniojo patrulio G. L. teisėtus reikalavimus, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais ir priešinosi savo aktyviais veiksmais – rankos kumščiu kėsinosi suduoti smūgį G. L. į veido sritį, tačiau G. L. pasitraukdamas smūgio išvengė ir tokiais savo veiksmais pasipriešino savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams.
Apklaustas teisme V. J. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2014-05-15 apie 23.00 – 24.00 val. buvo Marijampolės mieste, Vytauto gatvėje netoli savo namų, esančių Vytauto g. Nr. A. Š. stovėjo nepažįstami moteris ir vyriškis. Paprašė jų žiebtuvėlio prisidegti cigaretei ir tarp jų be jokio pagrindo kilo konfliktas. Moteris iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir ne viską gerai prisimena. Policijos pareigūnai jį išsivežė į policijos komisariatą, kur, laiptinėje jis bandė kumščiu suduoti vieną smūgį policijos pareigūnui į veido sritį. Policijos pareigūnas smūgio išvengė. Galbūt vartojo necenzūrinius žodžius. Paskui policijos pareigūnai jį sutramdė ir uždarė į kamerą. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Teismas įrodymais byloje pripažino LR BPK 273 str., 291 str.2d.nustatyta tvarka ištirtus nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei rašytinę medžiagą, iš kurių seka:
Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. L. apklausos protokolo matosi, kad 2014-05-15 apie 23.50 val. dirbo kartu su patruliu M. K.. Tarnybiniu automobiliu patruliavo Vytauto gatvėje Marijampolėje. Netoli 31 namo pamatė moterį, kuri pastebėjusi tarnybinį automobilį, pradėjo šauktis pagalbos. Ji paaiškino, kad prie jų priėjo kaltinamasis, kuris iš pradžių paprašė žiebtuvėlio, o po to pradėjo keiktis, kabinėtis ir grasinti. Šį jaunuolį už viešos tvarkos pažeidimą pristatė į Marijampolės AVPK patalpas. Atvykus į kiemą, jis atsisakė lipti iš automobilio. Perspėjus, kad bus panaudota jėga, reikalavimui pakluso. Įėjęs į komisariato laiptinę, jis atsisuko ir paklausė, ar yra vaizdo kameros. Ir staiga dešinės rankos kumštimi bandė suduoti smūgį į veidą. Kadangi jo judesiai dėl girtumo nebuvo koordinuoti, smūgio kumštimi į veidą pavyko išvengti. Ranka prasprūdo pro viršugalvį. Skausmo dėl to nejuto. Tada M. K. jį koviniu veiksmu pagriovė ir jam buvo uždėti antrankiai. Reiškia civilinį ieškinį 1000,00 lt sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš liudytojo M. K. apklausos protokolo(b.l.15-16)matosi, kad jo parodymai yra analogiški kaip ir nukentėjusiojo G. L..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2014-05-20 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2014-05-15 apie 23.55 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio J. B. a. 2, Marijampolės m., patalpose – laiptinėje. V. J. atsisakė vykdyti Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus mobiliojo būrio vyresniojo patrulio G. L. teisėtus reikalavimus ir priešinosi savo aktyviais veiksmais, t.y. bandė suduoti smūgį rankos kumščiu į veidą G. L.(b.l.2); Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Marijampolės AVPK patalpose, esančiose J. B. a. 2, Marijampolėje(b.l.3-4); 2014-05-16 neblaivumo ir girtumo aktu, iš kurio matyti, kad V. J. nustatytas 2,40‰ girtumas(b.l.17).
Tokiu būdu, kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę pagal kaltinimą ir ištyrus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. J. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Jo veika pagal LR BK 286 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.
G. L. byloje pareiškė 1000,00 lt. civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ją grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje, jautėsi nepatogiai, buvo įžeista jo kaip žmogaus ir kaip policijos pareigūno, vilkinčio uniformą ir vykdančio tarnybines pareigas garbė, profesinis ir tarnybinis orumas.
Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi pagrindas neturtinei žalai atlyginti ir priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Vadovaujantis šiomis kertinėmis teismų praktikos nuostatomis dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis yra mažintinas, kad nebūtų pažeisti aukščiau nurodyti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį. Teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis į tarnybines patalpas buvo pristatomas dviejų pareigūnų. Nukentėjusysis ryškiai fiziškai tvirtesnio fizinio sudėjimo. Pristatydamas neblaivų asmenį dėl viešosios tvarkos pažeidimo į PK, nukentėjusysis kaip pareigūnas privalėjo imtis visų jam įstatymo suteiktų galių ir priemonių(tame tarpe ir specialių panaudojimo), kad pristatomas asmuo negalėtų padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Tai yra, privalėjo numatyti ir pasipriešinimo ir nepaklusimo galimybę, juolab, kad sulaikytasis jau buvo atsisakęs paklusti reikalavimui lipti iš automobilio. Tačiau nesiėmė jokių preventyvių veiksmų, kas parodo nukentėjusiojo neprofesionalų ir rizikingą elgesį vykdant savo tarnybines pareigas. Tai sudarė sąlygas kaltinamajam realizuoti savo nusikalstamus ketinimus. Todėl teismas sprendžia, kad priteistinos neturtinės žalos dydis ženkliai mažintinas iki 100,00 Lt. Tokiu būdu, iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiojo G. L. naudai priteistina 100,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Sutinkamai su LR BPK 50 str.3d., 105 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų - 2014-06-05 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1986, kaltinamajam V. J. skirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos sudaro 80,00 Lt. Šio dydžio išlaidos priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, privalo nustatyti jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta BK 286str., įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.).
Kaltinamajam atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmės įvykdytos, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Teismas sprendžia, kad kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų, pakankama yra baudos bausmė. Ji realiai įvykdoma, kadangi kaltinamasis yra dirbantis. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos, nes tam nustatyti visi pagrindai. Kadangi skirtina bauda nėra maža, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
V. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 286 str. ir nuteisti 21 MGL -2730,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties) Lt. bauda. Taikyti LR BK 64¹ str.1d. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 14 MGL – 1820,00(vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties)lt. baudą.
Paskirtoji bauda per šešis mėnesius laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos įm. kodas 188659752 sąskaitą, esančią AB “Swedbankas“, sąskaitos NR. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, įmokėjimo kvitas pateiktas teismui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš V. J. G. L. naudai priteisti 100,00(vieną šimtą)litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. J. 80,00 Lt proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad priteistos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 d. skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.