Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. B. nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis išvedė savo šunį pasivaikščioti. Prie pievos yra pėsčiųjų keliukas ir dviračiams skirtas takelis, toje pievoje buvo ir jo šuo. Ten jis susitiko kito šuns šeimininką, kurį pažinojo. Jų šunys visą laiką kartu žaisdavo. Tuo metu jie savo šunis atsegė nuo pavadėlių. Dar priėjo trečias šuns savininkas ir jis taip pat paleido savo šunį nuo pavadėlio, kad visi trys šunys galėtų kartu pažaisti. Kol šunys žaidė, jis (kaltinamasis) bendravo su kitu šuns šeimininku (past. – R. T.), o trečiojo šuns šeimininkas stovėjo kiek atokiau. Kai jie su šuns šeimininku kalbėjosi, išgirdo staiga kažkokius garsus ir suprato, kad kažkas atsitiko. Kai atsisuko, pamatė nukentėjusiąją ant žemės ir jie iškart nubėgo prie jos, bandydami padėti jai ir išsiaiškinti, kas nutiko. Jis (kaltinamasis) nesuprato, ką sakė nukentėjusioji, bet stengėsi jai padėti. R. T. jam pasakė, kad nukentėjusioji susižeidė koją. Nukentėjusioji rodė į jo (kaltinamojo) šunį. Tuo metu jis tiesiog stengėsi padėti nukentėjusiajai, prie jų dar priėjo kita moteris, kuri taip pat stengėsi padėti, padėjo krepšį po nukentėjusiosios koja. Ta moteris paskambino ir greitajai medicinos pagalbai, nes nukentėjusioji sakė, kad jai lūžo koja. Kol laukė medicininės pagalbos, jie siūlė nukentėjusiajai antklodę, vandens, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Tuo metu prie komisariato stovėjo policininkai, kurie pamatė, kad kažkas vyksta ir priėjo prie jų. Policininkai klausinėjo, kas nutiko. Nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė, kad jo (kaltinamojo) šuo užpuolė ją. Tuo metu jis paskambino savo sutuoktinei ir paprašė paimti šunį bei pakalbėti su policija, nes jis pats nemoka lietuvių kalbos. Policininkai paėmė jo ir jo sutuoktinės parodymus, bet kitų šunų šeimininkų neapklausė. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad kiti žaidę pievoje šunys buvo mažesni už jo šunį, jo šuo buvo didžiausias. Prieš išgirstant nukentėjusiosios šauksmą, jis nepamena, ar matė savo šunį, nors praktiškai jo šuo visada buvo jo regėjimo lauke, tik itin trumpą laiką jo nematydavo, kai šuo užbėgdavo jam už nugaros. Nukentėjusiąją matė einant pieva. Jo šuo nuo nukentėjusiosios buvo apie kelis metrus. Nurodė, kad nukentėjusioji ant žolės gulėjo jam už nugaros, jis atsisukęs pamatė nukentėjusiąją. Kaltinamasis nurodė, kad nenori išreikšti nuomonės apie pareikštą jam civilinį ieškinį ir jo dydį. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog jo šuo buvo be pavadėlio viešoje vietoje ir galėjo taip nutikti, kad tą trumpą akimirką, kai jis nematė savo šuns, šuo galėjo nulemti incidentą, bet jis netiki tuo, atsižvelgiant į tai, ką nukentėjusioji pasakoja apie tai, kas įvyko. Jo atžvilgiu buvo surašytas protokolas dėl administracinio nusižengimo dėl netinkamos gyvūnų priežiūros, jis baudą sumokėjo, nes bauda buvo paskirta, kad šuo buvo be pavadėlio, pinigai, kuriuos jis sumokėjo kaip baudą, jam dabar jau grąžinti. Jis protokolą surašiusiems policininkams sakė, kad kiti šunys buvo be pavadėlių, bet tų šunų šeimininkai baudų negavo. Su nukentėjusiąja, kai ji gulėjo ant žemės, jis nekalbėjo, nes nemoka lietuviškai. Kaltinamasis nurodė, kad po įvykio bandė susiekti su nukentėjusiąja, norėjo jai padėti, nes žinojo, kad nukentėjusioji vienišas asmuo, tačiau policija negalėjo nurodyti nukentėjusiosios kontaktų, bet policija nukentėjusiajai perdavė jo kontaktus. Nukentėjusioji su juo nesusisiekė. Jų šuo yra draustas, todėl jie norėjo pasiūlyti nukentėjusiajai kreiptis į draudimo bendrovę, tačiau nukentėjusioji niekada nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. B. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta, jog paleido savo šunį nuo pavadėlio. Koks sužalojimas buvo padarytas moteriai, jai nugriuvus, sužinojo iš pranešimo apie įtarimą, tačiau jis neįsitikinęs, kad būtent jo šuo kaltas dėl nustatyto sužalojimo. Jis išėjo į lauką pavedžioti savo šuns, auksaspalvio retriverio. Pievelėje buvo R. T. su savo šunimi, todėl jis paleido šunį nuo pavadėlio, norint, kad šunys pažaistų. Su R. T. jie bendravo, tada prie jų priėjo dar vienas vyriškis. Minėtas vyriškis paleido savo šunį pabėgioti ir atsistojo šalia jų. Kai jie kalbėjo, jų trys šunys lakstė aplink. Jis ir R. T. stovėjo nugara į moterį. Jiems bekalbant, už nugaros išgirdo riksmą. Atsisukęs pamatė moterį. Moteris sėdėjo ant žolės. Negali nurodyti, kokiu atstumu buvo šuo nuo moters. Tuomet jis su R. T. priėjo prie moters. Jis nematė, kas atsitiko, kodėl moteris pradėjo šaukti ir kodėl ji sėdėjo ant žolės. Išgirdęs riksmą, suprato, kad moteris šaukia iš skausmo. Moteris sakė, kad tai jo šuo ją pargriovė. Moteris sakė, kad kažkas blogai su jos koja, skauda ją ir rodė į jo šunį. Ji kalbėjo lietuviškai, jis nesuprato, ką ji sakė. Jis žino tik tiek, kiek jam išvertė R. T. ir moteris, kuri buvo priėjusi padėti. Po to atėjo ir kitų asmenų. Priėjusi moteris bandė nukentėjusiajai padėti, raminti ją. Prie jų priėjo policijos pareigūnai, atvažiavo medikai. Po to atėjo ir jo draugė R. P. Jo šuo įvykio metu buvo 6 mėnesių, veislė – auksaspalvis retriveris, apie 50 cm ūgio. Jo šuo tuo metu buvo jaunas. Jis pašalinių nepuola, neagresyvus, yra geras ir draugiškas. Neatmeta galimybės, kad nukentėjusioji pati galėjo išsigąsti jo šuns ir nukristi. Jo šuo, paleistas nuo pavadėlio, bėgiodamas niekada nebėgdavo prie svetimų žmonių. Jis šunį paleisdavo pažaisti su kitais šunimis. Nukentėjusioji yra senyvo amžiaus. Jis galvoja, kad atsiradusioms pasekmėms turėjo įtakos jos amžius ir galimai jos turimos kitos ligos. Jo šuo yra apdraustas. Pagal sutartį draudimo bendrovė „IF“ gali atlyginti šuns padarytą žalą (iki 3000 eurų) (t. 1, b. l.113-116).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. P. nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d. vaikštant pėsčiųjų taku, ją užpuolė šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuo ją nubloškė ant grunto, o po to užšoko ant jos ir sutraiškė koją. Ji juto labai didelius skausmus, šaukėsi pagalbos, bet kaltinamasis jai jokios pagalbos nesuteikė, greitąją iškvietė kiti žmonės. Kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, ji ant šlapios žemės gulėjo kelias valandas. Atvykusi greitoji, nuvežė į ligoninę, kurioje iš karto buvo atliktos kelios operacijos. Paaiškindama įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė, kad ji pajuto smūgį į nugarą, pargriuvo, o tuomet šuo užšoko ant jos ir, jos manymu, tuomet ir sulaužė koją per čiurną. Matė, koks šuo ją užpuolė – šviesios spalvos, į baltumą, vienspalvis, ilgesnio plauko. Tuo metu šalia jos buvo tik tas vienas šuo. Šuo sudavė jai smūgį iš nugaros, ji pasuko galvą ir tada pamatė, koks šuo tą smūgį į nugarą sudavė. Šuo buvo labai agresyvus. Agresyvumas pasireiškė tuo, jog šuo užšoko ant jos ir sulaužė koją. Kai šuo sudavė smūgį, ji nukrito ant nugaros ar ant šono, gulėjo ant žemės, būdama ant nugaros. Norėjo atsikelti, nes koja tabalavo į visas puses, labai skaudėjo. Prie jos atvyko policijos pareigūnai, kurie stovėjo prie jos, kad ji nebijotų ir neverktų. Kai šuo buvo ant jos užlipęs, jai atrodė, kad šuo nori ją sukandžioti. Kaltinamasis prie jos priėjęs nebuvo ir jokios pagalbos nesuteikė, tą padarė dori žmonės, kurie priėjo ir iškvietė greitąją. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios 2021 m. gegužės 13 d. rašytus paaiškinimus (t. 1, b. l. 21), nukentėjusioji nurodė, kad ji nejautė, ar šuo kandžiojo, nes buvo su aukštais batais ir rūbais. Teismui parodžius nukentėjusiajai parašą po rašytiniais paaiškinimais (t. 1, b. l. 21), nukentėjusioji patvirtino, kad tai jos parašas. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios 2021 m. liepos 21 d. rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 22), nukentėjusioji nurodė, kad praėjus metams, iš baimės duodama parodymus galėjo suklysti. Tačiau yra tikra, kad šuns šeimininkas jokios pagalbos nesuteikė. Ar kaltinamojo draugai, ar jis sakė, kad šeimininkas džiūgauja ir tyčiojasi, jog šuo bėgioja su kliūtimis, todėl ji taip galėjo nurodyti duodama parodymus. Girdėjo, kad sakė, jog šuo yra mylimas, o ji yra niekas. Kaltinamasis kalbėjo ir angliškai, ir lietuviškai. Po įvykio ji nežinojo, kuris tiksliai asmuo yra kaltinamasis, dėl to nurodydama, ar prie jos buvo priėjęs šuns savininkas, galėjo ir suklysti, nes nežinojo, kaip atrodo šuns savininkas. Jai dėl įvykio buvo padaryta 200 000 Eur neturtinė žala. Žalą sudaro tai, kad jos gyvenimas sutrumpėjo, ji jaučia nuolatinius skausmus, todėl turi vartoti vaistus, taip pat, nurodė, kad kaltinamasis po įvykio nesuteikė jokios pagalbos, žalos neatlygino. Po įvykio jai buvo diagnozuotas neįgalumas, todėl gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Ji į kaltinamąjį nesikreipė, nes gulėjo ligoninėje. Tai, kad kaltinamojo šuo yra draustas, nežinojo. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios 2021 m. liepos 1 d. rašytą prašymą, nukentėjusioji nurodė, kad prašyme minėjo seną pažįstamą V. G. Po įvykio, ta pažįstama patarė, kad reikia tartis su kaltinamuoju. Po įvykio kaltinamasis jos ieškojo, taip elgėsi bandydamas išvengti atsakomybės, o ne dėl žalos atlyginimo. Jai nepažįstami žmonės skambindavo telefonu, pradėdavo terorizuoti, uždavinėdavo provokuojančius klausimus. Taip pat ir į ligoninę buvo atvykęs asmuo, kuris prisistatė policininku, tačiau ji jo nepažįsta. Atakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad iki įvykio buvo energinga, laisvai vaikščiojo, buvo sportiška, bėgiodavo. Anksčiau yra turėjusi tik vieną traumą, daugiau traumų nebuvo patyrusi. Nukentėjusioji nurodė, kad jaučia skausmus, tenka vartoti skausmą malšinančius vaistus, iki įvykio galėjo vaikščioti be kitų pagalbos, o dabar gali judėti tik su vežimėliu, gydytojai sako, kad ji iki gyvenimo pabaigos sėdės vežimėlyje. Nukentėjusiosios atstovui advokatui D. P. nukentėjusiajai parodžius šuns nuotrauką (t. 1, b. l. 82), nukentėjusioji patvirtino, kad ją užpuolė būtent šis šuo. Be to, atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad šuo po incidento buvo nubėgęs į įkalnę, o pareigūnai saugojo, kad tas šuo negrįžtų. Žmonės negalėjo nuo jos atitraukti to šuns, nes jis buvo be pavadžio, pats kaltinamasis nuo jos šuns taip pat nebandė atitraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. P. nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d., apie 12.00 val., išėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu pėsčiųjų taku. Jai būnant netoli policijos komisariato, ant žalios vejos, pajuto smūgį į nugarą. Neatsimena, ties kuria vieta, atrodo, kad juosmens lygyje. Iš karto po smūgio nukrito ant nugaros. Nukritusi ant nugaros pamatė, kad šalia jos yra didelis baltas šuo. Šuo buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Tuo metu minėtas šuo būdamas priekyje jos, prie jos kojų, užšoko ant jos dešinės kojos blauzdos apatinės dalies. Iš karto, kai šuo užšoko ant kojos, ji pajuto stiprų fizinį skausmą apatinėje dešinės kojos blauzdos srityje. Šuo užšokęs ant jos su dantimis įsikabino į jos striukę ir pradėjo ją purtyti. Tuo pačiu metu su savo kojomis šokinėjo ant jos kojų. Nori paminėti, kad šuo jai į kūną neįkando. Ji šaukėsi pagalbos ir tuo metu pribėgo netoliese buvę žmonės. Tada šuo atsitraukė. Buvo šoko būsenoje, tiksliai neatsimena, kaip šuo nuo jos pasitraukė. Po to prie jos pribėgo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 25-27).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. T. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes su juo kartu vedžiodavo šunis, o nukentėjusiąją atsimena iš to įvykio, dėl kurio yra pakviestas į teismą. Įvykio dieną, apie 12 val., išėjo pavedžioti šuns. Susitiko su kaltinamuoju, kalbėjosi, kol jų šunys lakstė. Buvo dar trečias kažkoks vyriškis, jo šuo irgi lakstė. Ten yra pieva, pėsčiųjų takas. Su kaltinamuoju buvo nusisukę nugaromis, bendravo. Jis išgirdo riksmą, klyksmą moters. Išsigando, o atsisukęs ir pamatė, kad moteris guli ant žemės, ant nugaros. Pribėgo paklausti, kas nutiko, nes galvojo, kad kažkas su sveikata, infarktas ar panašiai. Moteris buvo šoke. Ji sakė, kad pargriuvo, nes buvo po ja palindęs šuo. Nukentėjusioji nurodė į baltą šunį. Sakė, kad baltas šuo palindo po ja ir ji parklupo. Tuo metu šunys buvo palaidi. Jis moters klausė, kaip ji jaučiasi, moteris skundėsi kojos skausmais, sakė, kad lūžo koja. Prie jų taip pat pribėgo dar viena pro šalį ėjusi moteris. Jis stengėsi nuraminti nukentėjusiąją, su priėjusia moterimi bandė padėti nukentėjusiajai, padėjo krepšį po koja, kad nukentėjusioji nejudintų kojos. Ta moteris iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po to priėjo policijos pareigūnai, jie taip pat kvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis taip pat buvo išsigandęs, jis klausinėjo, kas čia atsitiko, jis (liudytojas) jam paaiškino. Kaltinamasis klausė, kuo gali padėti, siūlė vandens, tačiau nukentėjusioji vandens atsisakė. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo maždaug po 10-15 minučių. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad tuomet, kai jis pamatė pargriuvusią nukentėjusiąją, kaltinamojo šuo nuo jos buvo 2-3 metrų atstumu, o jo (liudytojo) šuo – iki 5 metrų atstumu. Tuo metu, kai nukentėjusioji buvo ant žemės ir susirinkę žmonės stengėsi jai padėti, negirdėjo, kad kas būtų iš nukentėjusiosios šaipęsi, visi bendravo pagarbiai. Liudytojas taip pat nurodė, kad nuo tos vietos, kur jis stovėjo – nukentėjusioji buvo pargriuvusi maždaug 3-4 metrų atstumu, šunys taip pat buvo 3-4 metrų atstumu. Šunys ne visada buvo jo ir kaltinamojo regėjimo lauke, nes lakstė visur. Iki tol, kol išgirdo nukentėjusiosios klyksmą, šunų nematė, po to jau matė, šunys buvo priekyje jų. Kaip suprato, kaltinamasis taip pat nematė, kaip viskas įvyko. Taip pat nurodė, kad nėra matęs, jog kaltinamojo šuo užpultų žmogų ar šoktų ant žmogaus, nors šuo ir yra aktyvus. Nėra matęs, kad šis šuo susipjautų su kitais šunimis. Jo (liudytojo) šuo – šviesus, kviečių – oranžinės spalvos plauko, beveik dvigubai mažesnis už kaltinamojo šunį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. T. nurodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį, dienos metu (12-13 val.) išvedė savo šunį pasivaikščioti. Išėjęs pasivaikščioti, susitiko D. B., kuris buvo išvedęs pasivaikščioti savo šunį. Su D. B. jie pradėjo bendrauti, o jų šunys bėgiojo. Jiems bekalbant, matė einančią per pievą močiutę, tačiau jos nestebėjo. Bekalbant su D. B., išgirdo riksmą. Pasisukęs pamatė, kad ant žemės guli močiutė, kuri gulėjo ant nugaros. Jis iš karto pribėgo prie jos, padėjo atsisėsti. Klausė jos, kas atsitiko. Močiutė pasakė, kad šuo palindo po kojomis ir ji pargriuvo. Ji parodė į baltą šunį, t. y. D. B. šunį. Ji sakė, kad susilaužė koją. Po to prie jų priėjo moteris, kuri paskambino „112“ ir iškvietė medikus. Jis neskambino, nes su savimi neturėjo telefono. D. B. visą laiką stovėjo šalia, klausė, kas atsitiko močiutei. D. B. lietuviškai nesupranta, todėl jis jam vertė, ką močiutė sakė. Jis pačio įvykio, kaip močiutė nukrito, nematė. Močiutė sakė, kad jai labai skauda koją. Jai po koja padėjo priėjusios moters kuprinę, kad mažiau skaudėtų, ir atlaisvino batą. D. B. buvo susirūpinęs dėl močiutės sveikatos. Jis buvo šalia močiutės, kol atvyko medikai. Prie jų buvo priėję du pareigūnai, kurie teiravosi, kas atsitiko (t. 1, b. l. 61-64).

Papildomos apklausos metu apklaustas liudytojas R. T. nurodė, kad nori patikslinti savo ankstesnius parodymus. Kai jis kalbėjo su D. B., netoli jų buvo vyriškis, kuris paleido savo šunį pabėgioti. Jis su minėtu vyriškiu nebendravo, vyriškis tik stovėjo netoli jų, 2-3 metų atstumu. Kai jis kalbėjo su D. B., jo ir D. B. šuo lakstė aplink juos. Kai išgirdo moters riksmą, atsisukęs pamatė, kad ant žolės guli senyvo amžiaus moteris. Jo šuo ir D. B. šuo buvo nuo jos apie 2-3 metrų atstumu. Pribėgus prie moters, jai buvo padėta atsisėsti. Prie jų priėjo dar viena moteris, kuri ramino močiutę. Bendraujant su močiute, buvo priėję ir kiti asmenys. Bendraujant negirdėjo, kad kas nors būtų pasakęs, jog matė, kaip viskas atsitiko. D. B. šuo – retriveris, apie 50 cm ūgio, baltos spalvos, jo šuns veislė – kviečiaspalvis terjeras, jo ūgis apie 30 cm. Trečio šuns veislė – vipetas, jo ūgis apie 40 cm (t. 1, b. l. 65-68).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, jie augina du vaikus, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad ji paties įvykio nematė, atėjo jau po įvykio. Jos vyras vedžiojo šunį, ilgai negrįžo, pažiūrėjusi per langą pamatė, kad kažkoks žmogus sėdi ant žemės, paskambino vyrui, paklausė, kas nutiko, jai vyras pasakė, kad nugriuvo moteris. Paprašė, kad ji ateitų pasiimti šuns. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad ji po įvykio norėjo susisiekti su nukentėjusiąja, išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko, atsiprašyti, jeigu iš tiesų jų šuo ją užpuolė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad gyvena su savo sugyventiniu D. B. Bute jie laiko šunį – auksaspalvį retriverį. 2021 m. gegužės 4 d., apie 12.00 val., D. B. išėjo į lauką pavedžioti šuns, ji liko namuose. Po kiek laiko, lauke, išgirdo savo vyro balsą ir pažiūrėjo pro langą. Lauke pamatė pievoje sėdinčią moterį ir prie jos stovėjo jos vyras bei dar keletas žmonių. Ji paskambino vyrui ir paklausė, kas atsitiko. D. B. pasakė, kad moteris nukrito ir paprašė parsivesti šunį namo. Ji iš karto išėjo į lauką. Pievoje sėdėjo senyvo amžiaus moteris ir dejavo, jai skaudėjo koją. Nori pasakyti, kad jos šuo yra draustas ,,IF“ draudimu. Kaip buvo sužalota moteris, ji nematė (t. 1, b. l. 70-71).

Papildomos apklausos metu liudytoja R. P. nurodė, kad pačio įvykio nematė. Pro langą pažiūrėjo, kai moteris jau sėdėjo ant žemės. Šalia stovėjo trys vyriškiai su šunimis, pririštais su pavadėliais. Vienas jų buvo D. B. Tuomet ji paskambino jam ir paklausė, kas atsitiko. Jis jos paprašė ateiti paimti šunį. Kai ji nuėjo, moteris skundėsi skausmu kojoje. Moteris tuo metu nieko nesakė apie tai, kad šuo ją draskė, kandžiojo. Po to priėjo policijos pareigūnai ir moteris paaiškino, kad ją pagriovė jų šuo, parodydama į jų šunį. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir išsivežė ją. Jų šuo geras, jis nieko niekada nepuola, nėra agresyvus. Įvykio metu šuniui buvo 7-8 mėnesiai. Jos šuo negalėjo užpulti moters, tai draugiški šunys. Kai D. B. paklausė, kas atsitiko, jis jai tiksliai negalėjo pasakyti, kaip susižalojo moteris, nes nematė. Jis kalbėjo su kitais vyriškiais, kurių šunys bėgiojo kartu su jų šunimi. Po įvykio ji skambino į draudimo bendrovę ir jai paaiškino, kad į juos turi kreiptis pats nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo. Ji norėtų su nukentėjusiąja moterimi pabendrauti apie įvykį, kad ji su ja susisiektų telefonu. Po įvykio jie norėjo su ja pabendrauti apie įvykusią situaciją, atsiprašyti, jeigu jų šuo ją galimai pagriovė, tačiau neturėjo jos telefono numerio (t. 1, b. l. 72-74).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas K. K. nurodė, kad pernai metais, gegužės mėnesį, dienos metu su kolega išėjo iš komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į lauką ir pamatė ant žemės gulinčią moterį. Moteris paaiškino, kad ją užpuolė šuo, pargriovė ant žemės, sulaužė koją, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, paėmė asmens duomenis. Palaukė, kol atvažiuos medikų pagalba. Tuo metu šuo buvo šalia, jis nebuvo agresyvus, moters saugoti nuo šuns nereikėjo. Įvykio vietoje tuo metu buvo gal kokie 5-6 žmonės. Negirdėjo, kad kas nors iš tų žmonių būtų šaipęsi iš nukentėjusiosios ar išreiškę paniekinamą požiūrį. Nukentėjusioji jiems sakė, kad ji ėjo pievute ir prie jos pribėgo šuo, kuris ant jos šoko. Apie draskymą, kandžiojimą nukentėjusioji nieko nesakė. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad įvykio vietoje buvo ir šuns savininkas, jis (liudytojas) su šuns savininku kalbėjo anglų kalba – šuns šeimininkas nurodė savo duomenis. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino savo rašytame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 16) nurodytas aplinkybes. Liudytojas, atsakydamas į klausimus, taip pat nurodė, kad tuo metu įvykio vietoje buvo dar keli šunys, bet jie visi buvo ženkliai mažesni už kaltinamoji šunį, kuris užpuolė moterį. Kaltinamasis įvykio vietoje pats nurodė, kad tai jo šuo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. K. nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d., apie 12.30 val. jis, būdamas lauke prie komisariato, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamatė, kad prie pėsčiųjų tako, ant žolės, guli senyvo amžiaus moteris. Supratęs, kad atsitiko kažkokia nelaimė, nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Su juo kartu nuėjo tyrėjas E. Z. Priėjus, pamatė gulinčią senyvo amžiaus moterį, kuri skundėsi dešinės kojos skausmu. Paklausus, kas atsitiko, ji parodė į vyriškį – D. B. ir jo šunį. Šuo prabėgdamas parbloškė ją ant žemės. Nukritusi ant žemės, ji pajuto skausmą dešinėje kojoje. D. B. yra užsienio pilietis ir lietuviškai kalbėti nemoka. Jis anglų kalba paaiškino, kad vedžiodamas šunį jį paleido nuo pavadėlio pabėgioti ir pats bendravo su savo pažįstamu. Jis (D. B.) pačio incidento, kaip buvo parblokšta moteris, nematė. Kai jis su E. Z. priėjo prie moters, bėgiojo du šunys. Vienas buvo baltos spalvos, kuris, pagal moters žodžius, ją parbloškė. Baltas šuo buvo 60 cm aukščio (t. 1, b. l. 94-96).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. Z. nurodė, kad tiksliai datos nepamena – 2021 m. gegužės mėn., dienos metu, su kolega K. K. stovėjo komisariato kieme ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) esančioje pievelėje stovėjo būrys žmonių. Su porininku K. K. priėjo prie moters ir pasiklausė, kas nutiko. Moteris paaiškino, kad ją užpuolė šuo, šoko ant jos ir sulaužė koją, sakė, kad negali pajudinti kojos, prašėsi pagalbos. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Aplinkui stovėjo žmonės. Paklausė stovėjusių žmonių, kas atsitiko. Stovėję žmonės paaiškino, kad čia vedžioja šunis, nes yra šunų vedžiojimo aplinka, voljeras. Toje vietoje buvo 3-4 žmonės ir gal 3 ar 4 šunys, vienas iš jų – baltas labradorų veislės šuo. Moteris pasakojo, kad ėjo pasivaikščioti. Nurodė į baltos spalvos šunį. Močiutė tiksliai nepasakė aplinkybių, tik pasakė, kad minėtas šuo užšoko ant jos, pajuto smūgį į nugarą, šoną, sakė lyg įkando, nurodė, kad buvo labradoro veislės šuo. Išsiaiškino duomenis to asmens, kurio buvo labradoras. Išsiaiškino, kad šuns šeimininkas yra užsienietis, anglakalbis. Paskui atėjo šuns šeimininko žmona. Nukentėjusioji konkrečiai nurodė būtent tą šunį. Tai buvo vienintelis šuo tokio dydžio toje grupėje. Buvo labradoras baltos spalvos (liudytojas patvirtino, kad kalba apie nuotraukoje (t. 1, b. l. 82) esantį šunį). Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad, kai jis su porininku buvo prie nukentėjusiosios, negirdėjo, kad kas tyčiotųsi iš nukentėjusiosios. Visi žmonės buvo tvarkingi, vedžiojo šunis, mandagiai bendravo. Buvo suteikinėjama moteriai pagalba iki kol jie atėjo, siūlėsi ją užkloti. Liudytojas taip pat nurodė, kad įvardintas šuo buvo su pavadėliu, bet kažkurį laiką buvo be pavadėlio. Šuo nepuolė nei kitų šunų, nei žmonių, nei gulinčios nukentėjusiosios. Šuo nebuvo agresyvus. Moteriškė gulėjo viename plote, o vyras su šunimi buvo nuėjęs toliau nuo gulinčios moters. Visi žmonės su šunimis buvo pasitraukę nuo moters. Nuo šuns nereikėjo nukentėjusiosios ginti. Kiek pamena, nukentėjusioji maišėsi pasakodama, sakė, kad jai einant šuo į šoną sudavė smūgį, buvo užlipęs, kandžiojo, bet jis (liudytojas) jokių žymių nematė. Kiek atsimena, žmonės pasakojo tokią situaciją, kad šunų šeimininkai buvo šone, šnekėjosi. Žmonės sakė, kad šunų šeimininkai buvo nusisukę nugara ir pačio įvykio nematė, pačio smūgio niekas nematė ir iš buvusių žmonių. Kai bendravo su nukentėjusiaja, ji pati negalėjo tikslai nurodyti, kaip kas buvo, ar kandžiojo, ar ne, minėjo, kad šuo puolė ir iš priekio, iš galo. Nebuvo įmanoma iš jos pasakojimo suprasti, kas ir kaip įvyko, moteriai buvo šokas, ji vis aimanavo, kad skauda, moters pasakojamos istorijos įvykio versijos keitėsi. Liudytojas atsakydamas į klausimus taip pat nurodė, kad greitoji medicinos pagalba pas nukentėjusiąją atvyko maždaug po 20 min. Negali pasakyti, ar kaltinamasis bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, bet jis angliakalbis, tai, jei ir būtų bandęs atsiprašyti, nukentėjusioji vis tiek nebūtų supratusi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z. nurodė, kad 2021 m. pavasarį, buvo prie komisariato, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su K. K. Stovėdamas lauke, pamatė prie pėsčiųjų tako žmonių susibūrimą. Jis su K. K. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Priėjęs, pamatė ant žolės gulinčią senyvo amžiaus moterį. Moteris gulėjo ant nugaros. Šalia buvo šuns savininkas (užsienietis), moteris ir dar vienas vyriškis su šuniu. Labradoras buvo apie 60 cm aukščio, jaunas, iki metų amžiaus. Moteris aiškino, kad ėjo pasivaikščioti ir šuo pargriovė ją iš nugaros. Sakė, kad jai lūžo koja. Taip pat sakė, kad ją šuo kandžiojo. Moteris parodė į baltą šunį – labradorą. Atvažiavo medicinos darbuotojai, kurie sužalotą moterį išsivežė. Kai jie buvo priėję, bėgiojo trys šunys. Vienas didelis šuo – baltas labradoras, kiti du maži šuniukai, iki 40 cm. ūgio (t. 1, b. l. 98-100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. G. nurodė, kad ji su D. P. yra kaimynės, su ja bendrauja jau devynerius metus. D. P. gyvena viena, todėl ji (V. G.) jai visada padeda, paruošia maistą. Pavasarį jai paskambino ir pranešė, kad šuo apkandžiojo D. P. Ligoninėje D. P. neleido lankyti, todėl ji su D. P. kalbėjo, kai ji iš ligoninės buvo pervežta į Trakus reabilitacijai. D. P. sakė, kad šuo ją pagriovė iš nugaros. Kai ji gulėjo, šuo buvo užlipęs jai ant kojų. Sakė, kad ilgai gulėjo ant žemės. Pačio įvykio, kaip buvo sužalota D. P., ji (V. G.) nematė (t. 1, b. l. 90-92).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas S. Laima nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą savo išvadą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G2136/2021(01). Dėl pirmo Išvados punkte nurodyto sužalojimo rotacijos metu, paaiškino, kad tokio pobūdžio lūžis įvyksta, kai koja yra ištiesta, apkrova yra ant tos kojos, vyksta kūno pasisukimas palei kojos, kurį yra ištiesta ir atremta, t. y. fiksuota, ašį ir tokiu būdu pasisukimo finalinėje fazėje įvyksta griuvimas ir gauna maksimaliai apatinis blauzdos trečdalis apkrovimą ir gaunasi tokio pobūdžio lūžis. Labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji tuo metu stovėjo ant vienos kojos, nes stovint ant dviejų taip nepasisuksi, kad toks lūžis atsirastų. Toks lūžis įvykti dėl to, jog, kaip nurodo nukentėjusioji, šuo šokinėjo jai ant kojos, įvykti negalėjo, kadangi labiausiai tikėtina, jog prieš lūžį nukentėjusioji stovėjo, o ne gulėjo. Išvados 3-4 punkte įvardintas šuo kaip priežastis, kodėl nukentėjusioji galėjo prarasti pusiausvyrą. Šuns šokinėjimas ant kojos tokio pobūdžio lūžio negali sukelti. Atsakydamas į klausimus, specialistas taip pat nurodė, kad dėl nukentėjusiosios sveikatos, kaulų senatvinių pakitimų toks lūžis savaime vis tiek neatsiranda, turi būti jau aptartas mechanizmas. Atsižvelgiant į kaulų retėjimo pakitimus, gali reikėti mažesnės jėgos griuvimo, pasisukimo. Specialistas, atsakydamas į gynėjo klausimą, ar toks lūžis galėjo įvykti, nes nukentėjusiosios pėda buvo kreivai pastatyta pvz., ant akmens, kupsto, specialistas nurodė, kad tai galėjo prisidėti prie pusiausvyros netekimo, tačiau dėl nikstelėjimo, kreivai pastatytos pėdos atsiranda kitokio pobūdžio lūžiai. Nurodė, jog jokių duomenų apie sužalojimus nugaros srityje nebuvo fiksuota, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad buvo kažkoks pastūmimas į nugarą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2021 m. gegužės 11 d., gautas BPC telefonu V. G. pranešimas apie tai, kad 2021 m. gegužės 4 d., apie 12 val., prie upės prie 1PK ir 6-os VPGT šuo užpuolė pranešėjos (duomenys neskelbtini) metų draugę D. P. ir ją sukandžiojo. Moteris dabar ligoninėje, nori, kad būtų pradėtas tyrimas (t. 1, b. l. 13).

Iš 2021 m. gegužės 13 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Č. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 5 d. gautas V. G. pranešimas, jog 2021 m. gegužės 4 d., apie 12.00 val., prie upės, prie 1-ojo policijos komisariato ir 6 VPGT komandos, šuo užpuolė pranešėjos draugę D. P. ir ją sukandžiojo. Pasak pranešėjos, D. P. yra paguldyta į ligoninę, šuns savininkas nenustatytas, prašo kad būtų pradėtas tyrimas. Informacijos patikrinimo metu 2021 m. gegužės 12 d. telefonu buvo bendrauta su pranešėja V. G., kuri paaiškino, kad 2021 m. gegužės 4 d. jai paskambino D. P. ir pasakė, kad guli ligoninėje dėl to, kad ją užpuolė šuo. Anot V. G., ji pačio įvykio nematė, apie jį sužinojo iš D. P. telefonu (t. 1, b. l. 14).

Iš 2021 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – pieva, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 17-20).