Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubaustos Z. K. (toliau – Pažeidėja), advokato Žygimanto Rutkausko (toliau – advokatas) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. P. 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Z. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d. 10 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d., 21 val. 56 min. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai klausydamasi muzikos, trikdė viešąją rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.Biržų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad viešąją tvarką ir rimtį sutrikdė Pažeidėja, kuri leido groti garsiai muziką iš jai priklausančios namų valdos, todėl ji atsakinga ne tik už triukšmo sklidimą, tačiau ir už tai, jog tokiu būdu kaimynų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, todėl 2016 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir skundžiamą 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.Nesutikdamas su priimta nutartimi Pažeidėjos advokatas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą Pažeidėjos atžvilgiu nutraukti. Advokatas, nesutikdamas su Pažeidėjai inkriminuojamu pažeidimu, teigia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas, be to, formaliai išvardindamas bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų. Cituodamas ATPK 30 str., 257 str., 284 str., taip pat interpretuodamas Pažeidėjos parodymus jai palankia linkme, teigia, kad Pažeidėja, pripažindama, kad leidžia muziką, turėjo mintyje, jog ji leidžia muziką apskritai, be to, ji kategoriškai nenurodė, jog būtent ji muziką garsiai leido tą vakarą. Mano, jog tokiu atveju būtina nustatyti jos, kaip Pažeidėjos, konkrečius veiksmus, įrodančius viešosios rimties sutrikdymo faktą. Kita vertus tvirtina, kad Pažeidėjos tą vakarą namuose apskritai nebuvo – viešėjo pas neįgalią giminaitę kitame kaime, todėl ji, nors ir būdama namų valdos savininkė, negali atsakyti už kitų, šioje valdoje gyvenančių, asmenų veiksmus. Akcentuoja liudytojų L. K. ir R. K. parodymus, t. y. jog patvirtindami, kad muzika sklinda iš Pažeidėjos gyvenamosios vietos, kategoriškai nurodyti, kas konkrečiai leidžia muziką, negalėjo, nes nematė. Mano, jog kitų liudytojų parodymai iš esmės yra abstraktūs, konkrečiai nepatvirtinantys, jog pažeidimo vakarą muzika skambėjo, nenurodė ją leidžiančių asmenų. Teisme liudytoju apklaustas pareigūnas įvykio vietoje taip pat nebuvo – atvyko kiti pareigūnai. Galiausiai nurodo, kad Pažeidėja yra tokio amžiaus, kad šiuolaikinės, „bumčiko“, trankios muzikos tikrai nesiklauso.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju advokatas ginčija Pažeidėjos kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 str. 1 d., tvirtina, kad jos namuose tą vakarą nebuvo, be to, ji apskritai nemoka naudotis prietaisu muzikai leisti ir klausytis, todėl minėto pažeidimo ji padaryti negalėjo. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, su tokiais skundo argumentais sutikti negali.ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą laiko, kad Pažeidėjos advokato apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje Pažeidėjos kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d., buvo visiškai įrodyta. Tuo tarpu, advokato apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tiek Pažeidėjai, tiek jos advokatui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu. Vien tai, kad Pažeidėjos advokatas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas juos Pažeidėjos naudai, nėra pagrindas keisti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.Skunde advokatas nurodo, kad pažeidimo metu Pažeidėjos namuose nebuvo, be to, tvirtina, kad ji apskritai nemoka naudotis muzikine įranga – leisti muzikos, o šiuolaikinės, trankios, „bumčiko“ muzikos ji neklauso. Visgi tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Pirmiausia būtina pažymėti, kad Pažeidėja pateikdama paaiškinimą policijos pareigūnui nurodė, jog garsiai klausosi muzikos, kadangi kaimynas klausosi jos pokalbių (b. l. 10), be to, garsiai klausomos muzikos faktą ji patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl atsižvelgus į jos parodymus abejonių, jog Pažeidėja išties klausosi muzikos garsiai – nekyla. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidimo vakarą buvo girdėti garsiai sklindanti muzika, todėl Pažeidėjos parodymai iš esmės tik patvirtina garsiai grojamos muzikos faktą. Advokato interpretacijos apie tai, jog tokius parodymus davusi Pažeidėja neturėjo mintyje, jog būtent pažeidimo dieną ji klausėsi garsiai muzikos, laikytinos tiesiog deklaratyviomis. Kita vertus, toks Pažeidėjos teiginių vertinimas, savaime suprantama, negali būti laikomas objektyviu. Esamoje situacijoje svarbu tai, kad Pažeidėja iš pradžių pripažinusi ir sutikusi su jai inkriminuotu pažeidimu dėl jo padarymo gailėjosi, tačiau palaipsniui savo kaltę pradėjo neigti: pirmosios instancijos teisme parodė, jog nors ir klausosi muzikos garsiai, tačiau tą vakarą jos namuose nebuvo, o apeliaciniame skunde advokatas tvirtina, jog tą vakarą ji jau buvo pas neįgalią giminaitę kitame kaime. Vis kas kartą atsirandančios naujos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą abejoti Pažeidėjos parodymais ir skundo argumentus leidžia vertinti kaip paprasčiausiai pasirinktą gynybos būdą. Beje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Pažeidėja teismo posėdžio metu ir nurodė, kad apie 21-22 val. išvyko paviešėti pas giminaitę, tačiau nurodo ir tai, kad apie 21 val. 30 min. grįžo, o tai savaime nepaneigia paties fakto, kad pažeidimo metu ji buvo namuose, kadangi pažeidimas užfiksuotas 21 val. 56 min. Kita vertus, pareiškėjai L. K. ir R. K. teisme parodė, kad pažeidimo dieną muzika grojo nuo ankstaus ryto, todėl net gi ir tuo atveju, jei Pažeidėja išties buvo išvykusi labai trumpam laikui, nepaneigia fakto, kad muzika tiek ryte, tiek pažeidimo metu išties grojo. Galiausia, Pažeidėjos nurodomą aplinkybę, kad ji buvo išvykusi, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, atvirkščiai, tokią aplinkybę paneigia nukentėjusiojo R. K. parodymai, jog įvykio metu ji buvo namuose, kadangi ją matė einant pas gyvulius. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog jos nebuvo namuose, taip pat, kad ji nemoka naudotis muzikine įranga bei nesiklauso šiuolaikiškos muzikos yra ne tik nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, tačiau apskritai yra deklaratyvaus pobūdžio. Advokatas skunde nurodo, kad nei nukentėjusieji L. K. ir R. K., nei liudytojai L. A., P. J., R. K., D. P. konkrečiai nenurodė matę, kad būtent Pažeidėja, o ne kitas asmuo, garsiai leido muziką, todėl Pažeidėja negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus, jokių prieštaravimų nenustatė. Atvirkščiai, galima vienareikšmiškai tvirtinti, kad tiek savo paaiškinimuose, tiek duodami parodymus teisme, nuosekliai nurodė esmines aplinkybes, kad į policiją kreipėsi dėl garsios muzikos, sklindančios būtent iš Pažeidėjos gyvenamosios vietos. Nukentėjusieji nurodė, kad garsiai leisti muziką kaimynai pradėjo nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, kada prasidėjo nesutarimai dėl gyvulių, priklausančių Pažeidėjos šeimai. Kita vertus, policijos pareigūnas teisme parodė, kad pakviesta dėl įvyko, Pažeidėja prisipažino, jog būtent ji garsiai leido muziką, o netikėti policijos pareigūno parodymais, teismas neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog abejoti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, jog Pažeidėjos namuose, prasidėjus konfliktams tarp kaimynų, dažnai groja garsi muzika, taip pat neturi pagrindo, kadangi iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d., fiksuoti pranešimai dėl viešosios rimties trikdymo – keliamo triukšmo dėl garsios muzikos Pažeidėjos namuose (b. l. 12). Atsižvelgus į tai, visiškai pritartina ir kitai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent ji, kaip nuosavo būsto savininkė yra atsakinga už triukšmą keliamą jos namuose, ir būtent ji turi užtikrinti, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Pažeidėjos advokato skundo argumentai, kad muziką galėjo leisti kiti jos namuose gyvenantys asmenys - kiti šeimos nariai ar globojami jaunuoliai yra nepagrįsti ir tam tikra prasme parodantys siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti administracinės atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Žygimanto Rutkausko apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, pareiškėjų, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog Pažeidėja administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pažeidėjos advokato skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą ir Z. K. advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.