Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-08-28 · Byla Nr. TS-68-486/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
TS-68-486/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
S. P.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. TS-68-486/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. P. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 59-139, panaikinimo,

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., gim., nuteistas 2012 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu jis pripažintas pavojingu recidyvistu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo S. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 59-139, panaikinimo. Skundžiamame Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarime Nr. 59-139 pažymima, kad nuteistasis anksčiau teistas 12 kartų, 1 kartą taikyta amnestija. 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta iš dalies, pripažintas pavojingu recidyvistu. Savo nutarimą netaikyti lygtinį paleidimą Sauliui P. K. motyvavo tuo, kad nuteistasis nepasimokė iš ankstesnių nusikalstamų veikų ir vėl nusikalto, būdingą nusikaltimų modelį (sukčiavimas, dokumento suklastojimas), nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdi, darytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sistemingumą, kartą taikytą amnestiją, 3 kartus taikytą lygtinį paleidimą, nors sąlygų nepažeidė, bet nepateisino jam suteikto pasitikėjimo padarydamas naujas nusikalstamas veikas. Be to yra didelė neatliktos bausmės dalis, baustas net 11 kartų.

Šalies argumentai

N. S. P skundas yra pakankamai lakoniškas, didelė jo dalis apima įstatymų ir kitų teisės aktų citavimą, jų nuostatų aiškinimą. N. S. P skunde nurodė, kad jis turėjo nuo birželio 1 d. pradėti dirbti pataisos įstaigoje pirtininku, bet vietoj jo buvo priimtas kitas asmuo. Paaiškino, kad laisvėje turi trylikos metų dukrą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbdavį kuris jį priimtų, bet Komisija nenori to suprasti, nors yra atlikęs 2/3 bausmės. Pažymėjo, kad jis aktyviai dalyvauja reabilitacijos programose. Prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 59-139.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju, teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo S. P. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. N. S. Pyra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Bylos duomenimis, S. P. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieką nuo 2012 m. liepos 20 d., skatintas 3 kartus, baustas net 11 kartų. Bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas 1 kartą, tačiau anksčiau teistas net 12 kartų, pripažintas pavojingu recidyvistu. N. S. P laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose (ką pats ir labai akcentuoja), tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė 56 balai.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai, kadangi jis teistas net 12 kartų, pirmo teistumo amžius buvo 25 metai. Laisvės atėmimo vietoje baustas net 11 kartų, nors šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, nesilaiko kriminalinės subkultūros. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į Socialinio tyrimo išvados nuostatą, kad prasti problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžiai, pasidavimo kitų įtakai tendencijos, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką jo nusikalstamam elgesiui. Jų nesprendimas didina pakartotinio nusikalstamo riziką. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis S. P. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Vertintina, kad nuteistasis S. P. praeityje teistas net 12 kartų, nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, minimalizuoja savo nusikalstamą elgesį, 3 kartus jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nepateisino teismo jam suteikto pasitikėjimo darydamas naujas nusikalstamas veikas. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, šiuo metu lieka dar pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, menkai dengiamos skolos, pataisos namuose nedirba, priklausomas nuo artimųjų.

Pažymima ir tai, kad šiuo metu S. P. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija 2018 m. liepos 13 d. nutarimu atmesdama nuteistojo prašymą dėl Lygtinio paleidimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., 158 str. 2 d. ir baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5 d. 3 p., teismas,

nutaria:

N. S. P., skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 59-139, panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.