Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo R. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, kad jis, 2016 m. lapkričio 23 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus.Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas. Skirdamas jam administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde R. J. prašo už padarytus pažeidimus paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde prašo įvertinti, kad jis galine automobilio dalimi prisilietęs prie kito stovinčio automobilio, kontakto tikrai nepajuto. Nurodo, kad jis nėra baustas, vairuoja transporto priemonę 36 metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

7. R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2016 m. lapkričio 23 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir kliudė stovintį automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 (dvidešimt aštuonių) iki 75 (penkiasdešimt septynių) eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <....>.

7.1. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

7.2. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai neidentifikuoti atskiruose ANK straipsniuose, jo veika atitinka ir kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 (dešimt) iki 12 (dvylikos) eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 417 straipsnio 8 dalyje mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 51 iki 11 eurų, R. J. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

8. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) iki 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

8.1. ANK 426 straipsnio 1 dalyje (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis ir taikyti sunkesnę atsakomybę nustatančią ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo) nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 (šešių šimtų) iki 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1 175 iki 1 013 eurų, nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat vairuoti transporto priemones atėmimo termino minimali ir maksimali riba mažėja, R. J. veiksmai perkvalifikuojami į ANK 426 straipsnio 1 dalį (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9. Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.

10. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

10.1. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

10.2. Apeliaciniame skunde R. J. teigia, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, jam atrodė, kad įvažiavo į duobę. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Nagrinėjamu atveju, kai kitiems asmenims priklausantis automobilis buvo apgadintas nežymiai (nubrauktas tik bamperis), būtų galima dvejoti, ar apeliantas tikrai suvokė, kad dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju būtina išsamiai išsiaiškinti visas įvykio detales. Paties apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis įvažiavo į duobę, suponuoja išvadą, jog kažką neįprasto jis pajuto, tačiau, važiuodamas atbuline eiga, netoliese link jo automobilio judėjimo krypties stovint kitam automobiliui, nesuprato, kad tas pojūtis galėjo būti nuo kontakto su juo. Tokia apelianto versija, kad jis nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu, bet tuo pačiu metu pagalvojo, kas įvažiavo į duobę, apibūdina pažeidėjo parodymus kaip prieštaringus ir duoda pagrindo juos laikyti gynybinio pobūdžio. Tai, kad apeliantas turėjo pajusti kontaktą ir nuo jo kilusį garsą patvirtina D. P. paaiškinimas, kad ji eidama pro šalį išgirdo keistą garsą ir atsisukusi pastebėjo, kaip R. J. vairuojamas automobilis važiuodamas atbuline eiga atsirėmė į kitą automobilį, tačiau neišlipęs ir neapžiūrėjęs automobilių, vairuotojas nuvažiavo. Todėl teismas daro išvadą, kad R. J. suvokė, jog būdamas susijęs su eismo įvykiu elgiasi neteisėtai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

11. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

11.1. Aukštesnysis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuobaudų už pažeidimus skyrimo klausimą, tinkamai įvertino visas reikalingas aplinkybes. Įvertino pažeidėjo asmenybę, kad R. J. administracine tvarka nebaustas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir teisingai skyrė jam minimalias sankcijose numatytas nuobaudas. Atsižvelgiant į pasikeitusį R. J. veiksmų kvalifikavimą, kai ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijos yra švelnesnės, R. J. skirtina taip pat minimalios ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas už R. J. inkriminuotą pažeidimą numatyta tik kaip alternatyvi. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad esant akivaizdžiam automobilių kontaktui, kurio metu atsiradusį garsą girdėjo pro šalį einantis žmogus (b. l. 5), pažeidėjas kategoriškai neigė girdėjęs ir jautęs kontaktą, kas rodo jo nenuoširdumą ir siekimą sušvelninti atsakomybę, sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti jam paskiriant ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 1 metų terminui.

11.2. Kauno apygardos teisme gautas apelianto prašymas prie bylos prijungti pažymą apie jo seseriai nustatytus didelius specialiuosius poreikius bei Socialinio draudimo pažymas apie jam išmokėtas sumas. Šie duomenys suteikė teismui informacijos apie apelianto gaunamas pajamas, tačiau jie, vertinant aukščiau aptartų duomenų kontekste, negali būti tiek reikšmingi, jog įtakotų teismo sprendimą.

12. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda R. J. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą pakeisti:

R. J. veiką iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirti jam 10 (dešimties) eurų baudą.

R. J. veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirti jam 600 (dviejų) šimtų eurų baudą, kartu paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti R. J. galutinę administracinę nuobaudą – 600 (šešių) šimtų eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.