Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovei Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-26 įsakymu Nr. A1-226 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo“ atsakovė įsteigė Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos pareigybę, kurios daugiau kaip 50 proc. funkcijų papildomai pavedė atlikti pareiškėjai. Šis įsakymas taip pat yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.

Naujai įsteigtos pareigybės nurodytos funkcijos dubliuojasi su pareiškėjos pareigybės (topografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūra, tvarkymas ir koregavimas savivaldybės geografinės duomenų bazės) bei žemėtvarkos specialisto pareigybės aprašymuose nurodytomis funkcijomis, kas iš esmės pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus. Dėl to pradėjus dirbti atsirado nesusipratimai ir nesusikalbėjimai dėl skyriuje vykdomų funkcijų. Tokiu būdu, administracijos direktoriui priėmus 2017-10-26 įsakymą Nr. Al-226, iš esmės buvo sutrikdytas nuoseklus ir sklandus skyriaus darbas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, abu ginčijami įsakymai pažeidžia pareiškėjos teises bei įstatymų saugomus interesus ir yra naikintini.

Tuo tarpu 2017-11-06 įsakymas Nr. Al-236 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas“ yra pagrįstas teisės aktų normomis ir priimtas veikiant Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip įstaigos vadovo, kompetencijos ribose. Tiek Biudžetinių įstaigų įstatymas, tiek Vietos savivaldos įstatymas savivaldybės administracijos darbo organizavimo funkciją priskiria įstaigos vadovui - šiuo atveju savivaldybės administracijos direktoriui. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas suponuoja įstaigos vadovo teisę organizuoti įstaigos darbą konkrečia forma, t. y. raštu skiriant valstybės tarnautojams papildomas užduotis, susijusias su pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimu. Teisės aktai nenustato šią įstaigos vadovo teisę ribojančių sąlygų.

Pažymėjo, jog pareiškėja 20 proc. dydžio priemokos nustatymą galėtų traktuoti kaip prieštaraujantį Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 7.2 punktui tik tuo atveju, jei jai būtų nustatyta priemoka didesnė nei 30 proc. Pareiškėjai buvo nustatyta 20 proc. pareiginės algos dydžio priemoka, todėl konstatuoti prieštaravimą pareiškėjos nurodytoms nuostatoms nėra jokio pagrindo. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-06 įsakymo Nr. A1-236 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas“ ir 2017-10-26 įsakymo Nr. A1-226 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo“ teisėtumo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2017-11-06 įsakymo 1 punktu pavedė pareiškėjai (Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiajai specialistei) vykdyti turto valdymo funkcijas: organizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto valdymą, vykdyti perduoto naudoti viešojo juridinio asmens turto naudojimo kontrolę, teikti nefinansinio savivaldybės turto ataskaitą už praėjusius metus Kalvarijos savivaldybės kontrolieriui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos, teikti duomenis Valstybės įmonės Turto banko duomenų surinkimo elektroniniu būdu (internetu) sistemoje apie valstybei nuosavybės teise priklausantį, savivaldybės patikėjimo teise valdomą neįregistruotą turtą, šiam turtui registruoti panaudotas bei ateinantiems metams numatytas lėšas, rūpintis grįžtančių į Lietuvą politinių kalinių ir tremtinių šeimų apgyvendinimu, teikti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ataskaitas apie lėšų panaudojimą ir butų pirkimą grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, rūpintis nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, garantijų vykdymu, tvarkyti piliečių, kuriems už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus neišmokėtos kompensacijos, duomenis, rengti dokumentus nekilnojamojo turto privatizavimo viešiesiems aukcionams bei konkursams, rengti pretenzijas negyvenamųjų patalpų nuomininkams dėl skolų nesumokėjimo, rinkti negyvenamųjų patalpų skolininkų dokumentus, juos teikti Teisės ir personalo skyriui dėl skolų išieškojimo, rengti tarybos sprendimų projektus dėl turto priėmimo, perdavimo, panaudos, nuomos, nereikalingo (netinkamo) turto nurašymo ir pardavimo viešuose aukcionuose, vykdyti priimtų tarybos sprendimų savivaldybės ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto atžvilgiu įgyvendinimą. Minėto įsakymo 2 punktu pareiškėjai buvo nustatyta 20 proc. pareiginės algos dydžio priemoką už 1 punkte nurodytų papildomų, pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimą.

Pareiškėja šio įsakymo neteisėtumą grindžia tuo, jog prieš jį priimant pareiškėja nebuvo supažindinta su jo projektu, nebuvo gautas pareiškėjos sutikimas dėl papildomų, pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimo. Be to, atsakovė neatsižvelgė į šiuo metu esamą pareiškėjos darbo krūvį, neįvertino realių pareiškėjos galimybių tuo pačiu darbo metu atlikti nustatytos apimties papildomas funkcijas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Valstybės tarnautojų pareigybės valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose aprašomos ir vertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-24 nutarimu Nr. 356 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Metodikos 4 punktas nustato, kad, rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovas analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos ir šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui keliami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, minėtos funkcijos ir reikalavimai turi būti nurodyti rengiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Pagal metodikos 5 punktą valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimą sudaro keli etapai, kuriuos, be kita ko, apima pareigybės paskirties aprašymas; bendrųjų ir/ar specialiųjų veiklos sričių nustatymas; pareigybei priskiriamų funkcijų nustatymas; specialių reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nustatymas ir kt. Specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, nustatomi atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas (Metodikos 11 p.).

Paminėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog valstybės tarnautojų pareigybių aprašymas ir vertinimas nėra vien formalus procesas, kurio rezultatas – valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo parengimas. Valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (nagrinėjamu atveju – atsakovas), visais valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimo etapais, analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Atsižvelgus į tai, specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, nustatomi tik įvertinus pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo ir proporcingumo principais. Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (3 str. 2 p.); proporcingumo – kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (3 str. 3 p.).

Išanalizavus ginčijamo 2017-11-06 įsakymo Nr. A1-236 turinį, aiškiai matyti, kad pareiškėjai naujai pavestos turto valdymo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-22 įsakymu Nr. A1-38 patvirtintuose Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus nuostatuose numatytomis skyriaus funkcijomis, tokiomis, kaip: spręsti piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus (10.5 p.), priimti bei registruoti piliečių, pageidaujančių gauti valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, dokumentus, sudaryti bei tikslinti eiles šiai paramai gauti (10.6. p.), rūpintis grįžtančių į Lietuvą politinių kalinių ir tremtinių šeimų apgyvendinimu (10.7. p.), vykdyti savivaldybės turto privatizavimą (10.11 p.), organizuoti nusidėvėjusio ilgalaikio materialinio turto nurašymą (10.12 p.), rūpintis savivaldybės nekilnojamojo turto eksploatacija (10.14 p.), rengti gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomos ir panaudos sutartis (10.15 p.) ir kt.

Teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662 -684/2010, A146 -241/2011, A146 -174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62 -930/2011, A62 -1367/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146 -2643/2011, A492 -1954/2012, A520 -3085/2012 ir kt.). Iš esmės analogiška praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose darbo ginčų bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad valstybės tarnautojams mokama priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Minėta nuostata suponuoja įstaigos vadovo teisę organizuoti įstaigos darbą konkrečia forma, t. y. raštu, skiriant valstybės tarnautojams papildomas užduotis, susijusias su pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimu. Teisės aktai nenustato šią įstaigos vadovo teisę ribojančių sąlygų, įstatymų leidėjas šiomis nuostatomis siekė sudaryti galimybę optimaliai išnaudoti žmogiškuosius resursus valstybės tarnyboje, suteikdamas už valstybės tarnybos organizavimą atsakingam subjektui teisę pavesti atlikti papildomas užduotis valstybės tarnautojams bei nustatydamas pareigą apmokėti už papildomai atliekamą darbą. Nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei kituose teisinius santykius valstybės tarnyboje reglamentuojančiuose teisės aktuose įstaigos vadovui nėra numatyta pareiga apie keičiamą pareigybės aprašymą ar pavedamas atlikti papildomas funkcijas informuoti valstybės tarnautoją bei gauti šio sutikimą dėl funkcijų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjos argumentas dėl nesupažindinimo su ginčijamo įsakymo projektu bei negauto sutikimo dėl papildomų funkcijų priskyrimo.

Pareiškėjos argumentai, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas neatsižvelgiant į jos realų darbo krūvį bei sunkumus, su kuriais teks susidurti atliekant papildomas pareigas, laikytini subjektyvaus pobūdžio argumentais ir pareiškėjos asmenine nuomone, kuri nesudaro pagrindo sprendimo neteisėtumui konstatuoti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog dalis pareiškėjai naujai pavestų funkcijų yra nenuolatinio pobūdžio (pavyzdžiui, rūpintis grįžtančių į Lietuvą tremtinių ir politinių kalinių šeimų apgyvendinimu), be to, už papildomų funkcijų atlikimą pareiškėjai yra nustatyta 20 proc. dydžio pareiginės algos priemoka.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad viešojo administravimo subjektas šiuo atveju tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis jam suteikta teise pavesti valstybės tarnautojui atlikti papildomas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti objektyvumo ir proporcingumo principų pažeidimą.

Pareiškėja taip pat teigia, jog nustatyta 20 proc. dydžio pareiginės algos priemoka neatitinka Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo nuostatų bei proporcingumo, sąžiningumo, protingumo principų.

Pagal Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-21 įsakymu Nr. A-68 patvirtinto Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 7.2 punktą, už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, mokama iki 30 proc. pareiginės algos priemoka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nustatyta 20 proc. pareiginės algos priemoka neviršija minėtame apraše nustatytos 30 proc. maksimalios priemokos sumos už papildomų funkcijų atlikimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti minėtos aprašo nuostatos pažeidimą. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, jog nustatyta priemoka neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, tačiau šių argumentų plačiau nepaaiškina, nepagrindžia jų jokiais objektyviais įrodymais. Teismas taip pat pažymi, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, priemokų dydžio nustatymas yra valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens – nagrinėjamu atveju – Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus - diskrecija.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2017-10-26 įsakymą Nr. A1-226 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo“, kuriuo buvo įsteigta Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos pareigybė, patvirtintas šios pareigybės aprašas bei panaikinta Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 10 kategorijos pareigybė.

Pareiškėjos teigimu, šis įsakymas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, kadangi naujai įsteigtos pareigybės nurodytos funkcijos dubliuojasi su pareiškėjos pareigybės funkcijomis, dėl ko pradėjus dirbti atsirado nesusipratimai ir nesusikalbėjimai dėl skyriuje vykdomų funkcijų. Tokiu būdu, administracijos direktoriui priėmus 2017-10-26 įsakymą Nr. Al-226, iš esmės buvo sutrikdytas nuoseklus ir sklandus skyriaus darbas.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog kai kurios pareiškėjos pareigybės funkcijos dubliuojasi su naujai įsteigtos pareigybės funkcijomis (t. y. kai kurias pareiškėjai priskirtas funkcijas vydo ir kitas valstybės tarnautojas), negali būti vertinama kaip pareiškėjos padėtį apsunkinanti ar jos teises pažeidžianti aplinkybė. Pažymėtina, jog šis ginčijamas įsakymas yra priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, jame nėra nustatomos ar keičiamos pareiškėjos teisės ir pareigos. Pareiškėjos argumentai, jog dėl minėto įsakymo priėmimo skyriuje prasidėjo nesutarimai, trikdomas įstaigos darbas, laikytini subjektyvia pareiškėjos nuomone ir nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčijamo sprendimo panaikinimui.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ginčijami įsakymai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei vienos suinteresuotos šalies teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, šioje situacijoje yra protingi ir teisingi, jais pareiškėjos pareigybės aprašyme nebuvo keičiami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, atsakovė turėjo teisę tiek įsteigti naują pareigybę, tiek pavesti pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, atlikti papildomas funkcijas, ginčo įsakymai atitinka viešojo administravimo subjekto veiklai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.