Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. D., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vėlesnėmis apylinkės teismo nutartimis A. D. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo keičiama: 1) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartimi A. D. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo pakeistas į jo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi jo ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

5. Teismo posėdyje asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas prašė asmens skundą patenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, apeliantas nesutinka su jam taikomu priverstiniu gydymu stacionare. Jo teigimu, tų pačių priverčiamąja medicinos priemone siekiamų tikslų galima pasiekti ir jį gydant ambulatoriškai. Tačiau susipažinus ir įvertinus byloje esančius duomenis apie A. D. psichikos būklę, gydytojų specialistų nuomonę ir jų situacijos vertinimą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad jo psichikos būklė nėra stabili, jis nekritiška nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, jo socialinis pavojingumas nėra pakankamai sumažėjęs, todėl dar nėra galimybės jam pakeisti taikomą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į švelnesnio pobūdžio.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies tolesnio taikymo A. D., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, kurioje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu A. D. psichikos būklė dar nėra stabili: išlieka klausos pseudohaliucinacijos, pagreitintas, paralogiškas. nenuoseklus mąstymas, kritikos nebuvimas. Jo emocijos monotoniškos, neadekvačios, mąstymas paralogiškas, pagreitinto tempo, nenuoseklus. Jis išsako klausos pseudohaliucinacijas, tai jo elgesiui įtakos nedaro. Jis nekritiškas savo būsenai, ligai, jo socialinė adaptacija sutrikusi.

11. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš anksčiau apartų duomenų apie A. D. psichikos būklę matyti, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog jo psichikos būklė pasikeitė iš esmės, jo socialinis pavojingumas reikšmingai sumažėjo ir kad gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Tiek iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados, tiek iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimų apylinkės teismo posėdyje matyti, kad A. D. psichikos būklė stebimu laikotarpiu buvo nestabili, svyruojanti, išliko įvairaus pobūdžio kliedesiai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. D. išlieka klausos haliucinacijos – jis teigia girdintis balsus. Be to, A. D. anksčiau jau buvo taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau jis pažeidinėjo gydymo sąlygas, nevartojo vaistų, pas gydytoją lankydavosi epizodiškai, jo būsena tapo ūmi, dėl ko ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į jo stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Visų šių aptartų duomenų visuma patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas A. D. tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų bei ligos. Skunde išsakyta A. D. nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo, jo gebėjimo gydytis savarankiškai ir neprižiūrimam.

12. Taigi, A. D. priverstinis gydymas ambulatoriškai kol kas yra negalimas dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, neišnykusio ar reikšmingai nesumažėjusio jo socialinio pavojingumo. Visa tai sudaro pagrindą jam toliau tęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ką skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai ir padarė. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. D., skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.