- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-657-611/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04122-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- E. V., D. B.
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V., D. B. ir atsakovės I. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. ir D. B. ieškinį atsakovei I. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovais kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovės 3205 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto apdaila naujai įrengta, buto santechnikos įranga, elektros prietaisai ir baldai buvo pirkti nauji. 2009-03-01 su atsakove sudarė buto nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2009-03-01 iki 2010-03-01, mokant į priekį iki kiekvieno mėnesio 5 dienos 1350 Lt vieno mėnesio nuomos mokestį. 2009-11-24 atsakovė SMS žinute pranešė ieškovų atstovei N. R., kad nuo 2009-12-01 nutraukia nuomos sutartį. Ieškovas įėjęs į butą rado sugadintą turtą: suskilusias duris, stipriai susidėvėjusį ir dėl to tolimesniam naudojimui netinkama čiužinį, sulaužytą lovą, išlaužtą lango apvadą, visą nuomos laikotarpį nevalytus santechnikos įrenginius, kurie apkalkėjo ir prarado vaizdą ir vertę, subraižytas grindis, išdaužytas ir purvinas sienas, sudegintą kaitlentę. Butas atrodė nevalytas visą nuomos laikotarpį, iš šaldytuvo sklido blogas kvapas. Dėl to ieškovams padaryta 3205 Lt turtinė žala. Be to, atsakovė nesumokėjo 392,37 Lt komunalinių mokesčių už 2009 m. lapkričio mėn. bei 50 Lt nuomos mokesčio už 2009 m. lapkričio mėn. Sutarties nutraukimo data laikytina 2010-01-01, todėl atsakovė privalo atlyginti 280,04 Lt mokesčius už buto šildymą ir kitas paslaugas, suteiktas 2009 m. gruodžio mėn. Taip pat reikalauja iš atsakovės 1350 Lt nuomos mokesčio už 2009 m. gruodžio mėn., kurio padengimui užskaitytas atsakovės sumokėtas 1350 Lt depozitas. Ieškovo kelionė iš Londono į Vilnių ir atgal kainavo 515,90 Lt. Atsakovė nepagrįstai kreipėsi į policiją, kaltindama ieškovus piniginio depozito negrąžinimu, nesiekė geranoriškai spręsti kilusius klausimus. Atsakovė psichologiškai terorizavo ieškovus ir jų atstovę. Ieškovai, pamatę suniokoto buto vaizdus, patyrė ilgalaikius išgyvenimus, emocinę depresiją, nes sunkiai dirba užsienyje norėdami grąžinti buto pirkimui gautą kreditą. Butas įkeistas bankui, todėl ieškovai bijo, kad bankas jų neapkaltintų aplaidumu ir nerūpestingumu.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2009-11-24 telefonu pranešė ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė sutiko, kad avansu sumokėti pinigai jai grąžinti nebus, tačiau nuomos sutartis bus nutraukta tik po mėnesio nuo atsakovės pranešimo. Manė, kad vieną mėnesį nuo nuomos sutarties nutraukimo galės naudotis butu, pradėjo gabenti daiktus į naujai išsinuomotą butą. Ieškovas, supratęs, kad daiktų beveik nebelikę, savavališkai pakeitė nuomojamo buto spynas. Atsakovė spėjo tik išplauti buto grindis, tačiau 2009-12-04 vakare paskambino ieškovas, kuris pradėjo rėkti dėl neišvalyto šaldytuvo. Butas nebuvo išvalytas dėl ieškovų kaltės, todėl valymo išlaidos prašomos priteisti nepagrįstai. Šalys susitarė, kad ieškovas grąžins (perves) atsakovei pusę avanso, o atsakovė grąžins raktus, tačiau ieškovas nevykdė pažado. 2009-12-09 atsakovė rado pakeistą buto durų spintą. Ieškovai elgėsi nesąžiningai, stengėsi dirbtinai sudaryti įspūdį, kad bute netvarka ir sugadinti daiktai. Po atsakovės išsikraustymo butas sėkmingai išnuomotas kitiems nuomininkams ir tai patvirtina, kad butas buvo geroje būklėje. Ieškovai neįrodė, kad grąžintų patalpų būklė pablogėjo, nes nebuvo surašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas, patalpų būklė ir vertė neužfiksuota. Ieškovai neįrodė žalos padarymo fakto. Visi įrodymai sudaryti suinteresuotos šalies – pačių ieškovų. Nuomininkas neprivalo atstatyti patalpų būklės, pablogėjusios dėl jų natūralaus nusidėvėjimo, nuomininkui normaliai jomis naudojantis. Ieškovai siekia neteisėtai praturtėti, nes prašo sumokėtą depozitą užskaityti kaip nuomos mokestį už 2009 m gruodžio mėnesį, bet kartu prašo priteisti mokesčius už šį mėnesį. Tuo ieškovai pripažįsta, kad 2009 m. gruodžio mėn. nuomos sutartis dar nebuvo nutraukta. Žala dėl sulaužytos lovos, sudegintos kaitlentės ir suskilusių durų neįrodyta, nes nenustatyta kokie padaryti pažeidimai ir jų priežastys. Spyna ir raktai buvo keičiami paties ieškovo iniciatyva, nes, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė būtų atidavusi raktus pati. Durų apvadų skilimas yra gamybos brokas. Sutiko, kad 392,37 Lt mokesčių už šildymo ir kitas 2009 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas būtų atskaičiuota iš sumokėto depozito. Kadangi dėl nuomos mokesčio suma sumažinimo susitarta tik žodžiu, atsakovė sutinka papildomai sumokėti 50 Lt nuomos mokesčio. Atsakovė nesutinka mokėti už šildymą ir kitas paslaugas 2009 m. gruodžio mėn., nes nuomininkei buvo atimta galimybė naudotis patalpomis. Ieškovo užsakymas lėktuvo bilietams kelionei iš Anglijos į Lietuvą padarytas 2009-11-26, t.y. anksčiau, negu kilo konfliktas. Be to, ieškovai turėjo įgaliotą atstovę, kuri galėjo spręsti visus su atsakove susijusius klausimus.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovams solidariai iš atsakovės 1018,27 Lt, be to, priteisė atsakovei iš ieškovų po 449 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalis siejo gyvenamosios patalpos nuomos santykiai pagal 2009-03-01 buto nuomos sutartį. Šalys susitarė, kad apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomininkė (atsakovė) turi pranešti prieš mėnesį. Atsakovė 2009-11-24 pranešė ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Teismas konstatavo, kad remiantis nuomos sutarties nuostata apie sutarties nutraukimo tvarką, atsakovė po įspėjimo nuomos sutartį galėjo nutraukti tik nuo 2009-12-24. Teismas nustatė, kad ieškovai 2009-12-05 pareikalavo, kad atsakovė perduotų raktus. Ieškovai faktiškai perėmė butą 2009-12-06, t.y. nuo šios datos buto nutrūko nuomos sutartis faktiškai nutrūko. Teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas priteisti 280,04 Lt mokestį už buto šildymą ir kitas paslaugas 2009 m. gruodžio mėnesį yra pagrįstas iš dalies – priteisė už buto šildymą ir kitas paslaugas už 6 dienas, t.y. 56 Lt (9,33 Lt x 6 dienų). Teismas ieškinio reikalavimą priteisti 224,04 Lt už buto šildymą ir kitas paslaugas, suteiktas likusioms 2009 m. gruodžio mėn. dienomis, atmetė. Atsakovei pripažinus, kad nesumokėjo 392,37 Lt komunalinių mokesčių už 2009 m. lapkričio mėn. bei 50 Lt nuomos mokesčio už 2009 m. lapkričio mėn., teismas iš atsakovės priteisė 442,37 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovė nutraukdama sutartį prieš terminą (nuo 2009-12-01), nesilaikė nuomos sutarties sąlygos, kad apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomininkė (atsakovė) turi pranešti ieškovams prieš mėnesį, ir tuo pažeidė sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovai mėnesio laikotarpiu buto kitiems nuomininkams neišnuomojo, todėl negavo nuompinigių. Ieškovų negautos pajamos yra jų patirti nuostoliai dėl atsakovės padaryto nuomos sutarties sąlygų pažeidimo. Teismas priteisė ieškovams vieno mėnesio nuomos mokestį, kuris skaičiuojamas nuo 2009-11-24 iki 2009-12-24. Šalims pripažinus, kad atsakovė nuomos mokestį sumokėjusi iki 2009-11-30, teismas ieškovams iš atsakovės priteisė nuomos mokestis už dvidešimt keturias 2009 m. gruodžio mėn. dienas – 1080 Lt (45 Lt x 24 dienos), o reikalavimą dėl 270 Lt nuomos mokesčio (už 6 dienas) priteisimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovai nuomos sutartyje neaptarė patalpų, įrangos bei baldų būklės, nepasiūlė pasirašyti perdavimo-priėmimo akto, todėl konstatavo, kad ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kokia patalpų, įrangos ir baldų būklė buvo sudarant nuomos sutartį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų įrodinėjamos aplinkybės apie lovos konstrukcijų pažeidimus, čiužinio susidėvėjimą, durų ir lango apvado pažeidimą, sudegintą kaitlentę negali būti įrodinėjamos po nuomos sutarties nutraukimo ieškovų vienašališkai sudarytais įrodymais. Ieškovai nepaneigė atsakovės argumentų, kad baldų ir įrangos apgadinimai yra normalaus nusidėvėjimo pasekmė. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl 800 Lt už sulaužytą lovą bei susidėvėjusį lovos čiužinį, 500 Lt už sudegintą kaitlentę, 287 Lt už suskilusias duris, 100 Lt už išlaužtą lango apvadą – iš viso 1687 Lt priteisimo. Byloje visoms šalims pripažinus, kad butas paliktas neišvalytas, teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė nuomininko pareigą laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė dar 2009-11-24 pranešusi ieškovams apie sutarties nutraukimą nuo 2009-12-01 ir faktiškai 2009-12-06 palikusi butą tuščią, turėjo galimybę jį išvalyti. Teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti už valymą sumokėtus 150 Lt priteisimo yra pagrįstas, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas nustatė, kad ieškovas, 2009-11-24 gavęs atsakovės pranešimą, kad nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, t.y. nuo 2009-12-01, 2009-11-26 užsisakė bilietus lėktuvui iš Londono į Vilnių ir atgal. Ieškovas 2009-12-05 lankėsi bute ir patikrino jo būklę. Nors ieškovai buvo išdavę ieškovės seseriai įgaliojimą disponuoti ir tvarkyti visą Lietuvoje esantį ieškovų turtą ir įgaliotinė teisine prasme turėjo pakankamus įgaliojimus spręsti su atsakovę išnuomoto buto perdavimo klausimus, tačiau teismas sprendė, kad ieškovo elgesys atitinka rūpestingo ir atidaus savininko elgesio standartą. Teismas nustatė, kad pagal šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, faktiškai tarp šalių kilo ginčas dėl depozito grąžinimo ir ieškovų atstovės galimybės apžiūrėti perduodamą butą, todėl ieškovas pagrįstai nusprendė, kad, siekiant susipažinti su faktine situacija, jam būtina atvykti į Vilnių.
Teismas nustatė, kad 2009-11-30 ieškovų atstovė atvyko į butą siekdama susipažinti su jo būkle, tačiau nebuvo įleista. 2009-12-06 atsakovė pranešė, kad visiškai išsikraustė iš buto, tačiau atsakovė buto raktų ieškovams ar jų atstovei neperdavė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, būdama faktiškai išsikėlusi iš buto, bet neperduodama visų raktų ieškovams, elgėsi neteisėtai, nes nuomininko išvykimas (išsikraustymas) iš išsinuomoto buto apima ir jo pareigą grąžinti nuomotojui visus turimus raktus. Ieškovų atstovė, iki 2009-12-11 neatgaudama iš atsakovės raktų, pagrįstai, siekdama užtikrinti buto saugumą, įrengė naują spyną ir pagamino naujus raktus, dėl ko patyrė 124 Lt išlaidų. Teismas sprendė, kad pas ieškovus esančio depozito lėšos 1350 Lt gali būti naudojamos priteistų ieškinio reikalavimų padengimui. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai patenkinami 29 proc. dalimi. Atsakovė patyrė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas priteisė atsakovei iš ieškovų 898 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovų atsakovei priteista po 449,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti; tuo atveju, jei teismas nutars išdėstyto prašymo netenkinti, skundžiamąją teismo sprendimo dalį pakeisti - atsakovei iš ieškovų priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki protingos, sąžiningos, teisingos ir teisėtos sumos. Nurodo, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 2000 Lt sumai - tai tik pastarosios turėtos išlaidos jos atstovės pagalbai apmokėti. Jokių kitų išlaidų, priešingai nei ieškovai, atsakovė neturėjo. Tuo tarpu ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos bendrai 1867,15 Lt sumai buvo šios: 186,15 Lt žyminio mokesčio, 68 Lt už dokumentų vertimą, 363 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 1250 Lt atstovei advokatei už jos suteiktą teisinę pagalbą. Pastebėjo, kad teismas savo sprendime nurodo, kad ieškovų patirtų išlaidų suma sudarė 1816,15 Lt, kai iš tikrųjų ieškovų bylinėjimosi išlaidos, kaip minėta, sudarė 1867,15 Lt (186,15 Lt + 68 Lt + 363 Lt + 1250 Lt). Pažymėjo, kad ši byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei sudėtingumu, taip pat teikiant teisinę pagalbą šioje byloje nebuvo reikalingos jokios specialios žinios. Tad ne visas advokato pagalbai faktiškai šalių sumokėtas sumas teismas gali pripažinti pagrįstomis, kadangi teismas neturi ir negali toleruoti pernelyg didelio bei nepagrįsto šalių išlaidavimo. Jei realiai išmokėtos advokatui sumos neatitinka pagrįstumo bei protingumo kriterijų, teismas nustato pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Nurodo, kad iš ieškovų, kurių ieškinys dalinai patenkintas, atsakovės naudai priteista net 1420 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro jos atstovei sumokėtų 2000 Lt dalį, kai tuo tarpu ieškovų turėtos išlaidos sudarė ir kitas turėtas būtinas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmos instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir priteisė iš atsakovės tik 522 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė studijuoja Mykolo Romerio universitete teisės mokslus, todėl neabejotina, kad jai, kaip būsimai teisininkei, yra žinomi civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, todėl atsakovei bylinėtis teisme nebūtų sudėtinga ir be kvalifikuoto teisininko (advokato) pagalbos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams iš atsakovės priteista 2368,27 Lt žalos atlyginimo palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad susitarė, jog nuomininkė mokės nuomos mokestį į priekį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 5 dienos. Nuomos sutarties pasirašymo dieną atsakovės sumokėtą 2700 Lt sumą sudarė 1350 Lt nuomos mokestis už 2010 m. kovo mėn. ir depozitas 1350 Lt sumai. Šiuo pagrindu atmestinas atsakovės teiginys, jog už 2009 m. lapkričio mėn. nuomą privaloma mokėti iki spalio 5 d., sekantis gruodžio mėn. privaloma mokėti iki lapkričio 5 d. Atsakovė pripažino, kad ji ne tik kad nesumokėjo 392,37 Lt komunalinių mokesčių už 2009 m. lapkričio mėn. bet ir sumokėjo 50 Lt mažiau nuomos mokesčio už 2009 m. lapkričio mėn. Todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 442,37 Lt sumą (392,37 Lt + 50 Lt). Atsakovės teismui pateiktuose mokėjimo nurodymuose esanti informacija, kurią įrašė pati atsakovė savo nuožiūra, neatitinka buto nuomos sutarties 3, 18 ir 16 pastraipose nurodytiems reikalavimams. Be to, atsakovė pateikė ne dešimties, o devynių mėnesių nuomos mokesčio mokėjimus patvirtinančius įrodymus. Pabrėžė, kad teismo sprendime pagrįstai teigiama kad atsakovė nutraukdama sutartį prieš terminą, t.y. nesilaikydama nuomos sutarties sąlygos, kad apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomininkė (atsakovė) turi pranešti ieškovams prieš mėnesį, pažeidė sutartį. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovai gruodžio mėnesio laikotarpiu buto kitiems nuomininkams neišnuomojo, todėl nuompinigių negavo, o ieškovų negautos pajamos yra patirti nuostoliai dėl atsakovės padaryto nuomos sutarties sąlygų pažeidimo. Teismas sprendime pagrįstai sprendžia, jog atsakovė, būdama faktiškai išsikėlusi iš buto, bet neperduodama visų raktų ieškovams, elgėsi neteisėtai, nes nuomininko išvykimas (išsikraustymas) iš išsinuomoto buto apima ir jo pareigą grąžinti nuomotojui visus turimus raktus. Ieškovų atstovė iki 2009-12-11 neatgaudama iš atsakovės raktų, pagrįstai įrengė naują spyną ir pagamino naujus raktus, dėl ko patyrė 124 Lt išlaidų. Fakto, kad atsakovė paliko neišvalytą butą, neneigė ir pati atsakovė. Pažymėjo, jog ieškovas buvo priverstas atskristi iš Londono į Vilnių tikslu apžiūrėti butą, įvertinti jo būklę bei geranoriškai išspręsti su nuomininke visus buto nuomos iškilusius klausimus. Tokį sprendimą teismas pagrįstai įvertino kaip atitinkantį rūpestingo ir atidaus savininko elgesio standartą.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo iš atsakovės 2368,27 Lt. Atsakovės teigimu, ji bankiniu pavedimu Nr.135 sumokėjo 1350 Lt už lapkričio mėn. nuomą ir bankiniu pavedimu Nr.141 1300 Lt už gruodžio mėn. nuomą. Tačiau teismas teigia, kad atsakovė mokėjo nuomą iki 2009-11-30, kad atsakovė pervedė 1300 Lt ne už gruodį, o už lapkritį, ir toks vertinimas ignoruoja bankinį pavedimą Nr.141 už buto nuomą už gruodžio mėn. ir bankinį pavedimą Nr.135 už buto nuomą už lapkričio mėn., taip pat prieštarauja sudarytai nuomos sutarčiai, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovams vėlavo mokėti nuomą, kad bankiniai pavedimai ir sutartis yra klastotė. Apžiūrėti butą pati atsakovė kvietėsi ieškovus 2009-12-01, 07:59 SMS žinute abipusiai suderinus datą ir laiką, bet buvo ignoruota. Ieškovas 2009-12-05 pakeitė spynas, nekreipiant dėmesio į atsakovės likusius daiktus, tokiu būdu nuomotojas savavališkai atėmė iš nuomininkės teisę į gruodžio mėn. nuomą. Taikiai abipusiai nesusitarus keisti sutarties sąlygas, kad atsakovė išsikeltų iki 2009-12-01 su sąlyga, kad bus grąžinta pusė pinigų, darė išsikėlimą šia data nebegaliojanti. Kompromisas perimti butą be pinigų grąžinimo yra niekinis. Vertinant, kad žodinis susitarimas sumažinti 50 Lt gruodžio nuomą yra niekinis vien todėl, kad tai buvo žodžiu ir ieškovai nusprendė meluoti, kad taip nebuvo, neprotinga priteisti dar 50 Lt, nes jei įspėjimo pabaiga yra 2009-12-24, nuomos pinigų vien todėl pasilieka ieškovams iš atsakovės už 7 gruodžio mėn. dienas neišnaudotos nuomos - 7X45=315 Lt.
Nurodo, kad teismo priteista 150 Lt suma už valymą neparemta jokiais dokumentais. Ši suma yra per didelė, butas buvo tvarkingas, šaldytuvo tą pačią dėmę fotografavo priartindami vis kitu rakursu kaip modelį. Šaldytuvas neskleidė kvapų, nors pripažįsta, kad nebuvo kurį laiką valytas. Dabartiniais technikos laikais, nuotraukos kompiuteriu klastojamos. Pabrėžė, kad ieškovai bet kuriuo atveju ketino keisti buto ir pašto dėžutės spynas, kad apsisaugoti nuo buvusio nuomininko, nesvarbu kuomet sutartis pasibaigtų. Ieškovai turėjo atsarginius raktus. Apie tokias papildomai priskirtinas klientui nuomos verslo sąnaudas turėjo informuoti, kitaip tai siurprizinė sąlyga, kad neišvengiamą spynų keitimą turi kompensuoti nuomininkas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad ieškovai turėjo informuoti nuomininkę, kad norint nutraukti sutartį, būtina ne tik įspėti prieš mėnesį, bet ir dėl tokio įspėjimo bus prievolė mokėti kelionės išlaidas, turėjo informuoti, kurioje šalyje gyvena ar dirba, kad šią kelionę dengia nuomininkas. Taip nuslėpta tikroji buto nuomos kaina, nesąžininga netikėtai tokias išlaidas priskirti atsakovui.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir pažeidžia LR Konstituciją, pagal kurią žmogus turi teisę i gynybą ir jo teisės negali būti varžomos dėl kitų teisių, pažeidžia LR CPK 93 str. dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir LR Teisingumo ministro rekomendacijas dėl advokato įkainių. Nurodo, kad turi buhalterio diplomą ir 8 m. stažą šios specialybės, vadinasi, faktiškai yra buhalterė. Jos pastangos gyvenime, siekiant aprėpti turto kaupimą, įvairią savišvietą - studijas, dar pradėjus auginti dvi dukras, negali suteikti ieškovams pranašumą atimant iš atsakovės konstitucinę teisę i advokatą. Ruošdami ieškinį ieškovai stengėsi sudėti maksimaliai kuo daugiau reikalavimų, kad sudaryti solidžią sumą. Ieškovams sudėjus į ieškinį, ką tuo metu sugebėjo išgalvoti, įtraukiant ir ne ginčo sumas, ieškiniu atsakovę vertė atsikirsti dėl daugiau nei 10 dalykų. Dėl bylos sudėtingumo samdyta advokatė minėjo, kad tokios keistos bylos dar neturėjusi, ieškovai imituoja nuostolius ir patyria šoką nuo savo pačių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako dėl apeliantų apeliacinių skundų argumentų.
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovams (b.l. 12), 2009-03-01 terminuota nuomos sutartimi vienerių metų laikotarpiui buvo išnuomotas atsakovei (b.l. 13). Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį 1350 Lt dydžio nuomos mokestį į priekį iki kiekvieno mėnesio 5 d. bei mokesčius už komunalines paslaugas. 2009-11-24 atsakovė trumpąja (sms) žinute pranešė ieškovui, kad nuo gruodžio 1 d. negali nuomotis buto (b.l. 85-86). Įvertinus tarp šalių bei ieškovų atstovės N. R. (b.l. 14) vykusio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis turinį, užfiksuotą antstolės D.Milevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b.l.84-86), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių sudaryta buto nuomos sutartis faktiškai nutrūko 2009-12-06. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad išsikėlimo iš nuomojamo buto data turi būti 2009-12-24. Iš 2009-12-05 atsakovės siųstos trumposios žinutės teksto matyti, kad atsakovė aiškiai išreiškė norą susitikti ir atsiskaityti su buto nuomotojais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki įspėjimo termino pabaigos būtų atšaukusi įspėjimą. 2009-11-24 atsakovės pranešimas ieškovui apie norą nutraukti nuomos santykius nuo 2009-12-01 dienos vertintinas kaip buto nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą, neįvykdžius nuomos sutartyje nustatytos sąlygos pranešti nuomotojui apie nuomos nutraukimą prieš mėnesį.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, nutraukdama sutartį prieš terminą, nesilaikė nuomos sutarties sąlygos, kad apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą atsakovė turi pranešti ieškovams prieš mėnesį, ir tuo pažeidė nuomos sutartį. Kadangi butas mėnesio laikotarpiu po nuomos sutarties nutraukimo nebuvo išnuomotas kitam nuomininkui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai dėl tokios nuomos sutarties pažeidimo negavo nuompinigių ir taip patyrė nuostolius, kuriuos sudaro vieno mėnesio nuomos mokestis, skaičiuojamas nuo 2009-11-24 (pranešimo apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį) iki 2009-12-24. Teismas nustatė, kad atsakovė nuomos mokestį sumokėjo iki 2009-11-30, todėl ieškovų patirtus nuostolius paskaičiavo už dvidešimt keturias gruodžio mėnesio dienas, t.y. 1080 Lt.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės skolą ieškovams už 2009 m. gruodžio mėnesio nuomą. Atsakovė byloje pateikė raštą prie buto nuomos sutarties, kuriame yra parašyta, jog yra „paimti 2700 Lt už einamąjį ir į priekį mėn.“ (b.l. 119). Dėl nurodyto rašto egzistavimo tarp šalių ginčo nėra - šalys tik skirtingai vertina rašte nurodytą 2700 Lt sumą. Ieškovų teigimu, iš atsakovės sutarties sudarymo metu buvo paimta 2700 Lt sumą, kurią sudarė 1350 Lt depozitas ir 1350 Lt nuomos mokestis už einamąjį mėnesį. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad 2700 Lt sumą, įvardintą rašte, sudaro nuomos mokesčiai už einamąjį mėnesį ir mėnesį į priekį.
Iš byloje esančios Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7-ojo PK Viršuliškių policijos nuovados medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.18-AT-00203-10 matyti, kad joje yra 2009-02-12 surašytas ieškovės D. B. raštas, patvirtinantis, jog ji paėmė 1000 Lt užstatą už buto nuomą (b.l.5). Faktas, kad užstatas už buto nuomą yra paimtas iš atsakovės, yra patvirtintas ir buto nuomos sutartyje: „paimtas 1350 Lt depozitas“. Rašte, dėl kuriame nurodytos 2700 Lt sumos tarp šalių kilo ginčas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kas sudaro 2700 Lt sumą – suma už einamąjį mėnesį ir mėnesį į priekį. Taigi, sutartyje sumokėtas depozitas ir prie sutarties esančiame rašte nurodyta 2700 suma yra šalių skirtingai įvardintos, jų paskirtis pagal esmę yra skirtinga, sutartyje nurodoma, kad depozitas yra sumokėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu nelogiška tą pačią sumą aptarinėti dviejuose skirtinguose dokumentuose. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad logiška ir pagrįsta teigti, kad sudarant sutartį iš karto buvo sumokėtas nuomos mokestis už einamąjį mėnesį bei už kitą, t.y. balandžio mėnesį papildomai prie atsakovės sumokėto depozito. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patvirtina ir jos pateikti mokėjimo nurodymai: pradedant kovo 27 d. yra padaryti iš viso aštuoni mokėjimai, baigiant 2009-10-30 mokėjimu už gruodžio mėnesį (b.l. 106-116).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarant nuomos sutartį, atsakovė sumokėjo ieškovams 1350 Lt dydžio depozitą, taip pat 2700 Lt nuomos mokestį už einamąjį mėnesį ir mėnesį į priekį, iš viso 4050 Lt. Nutrūkus tarp šalių buto nuomos santykiams, atsakovės skola ieškovams sudarė tik 50 Lt už 2009 m. lapkričio mėnesį, o už gruodžio mėnesį ieškovė jau buvo sumokėjusi 2009-10-30 mokėjimu pavedimu. Kadangi nuomos sutartis buvo tarp šalių faktikai buvo nutraukta nuo 2009-12-06, todėl už laikotarpį po 2009-12-06 ieškovams nuomos mokestis nepriklauso, tačiau jie turi teisę į nuostolių atlyginimą už atsakovės padarytą sutarties nutraukimo tavrkso pažeidimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog butas mėnesio laikotarpiu po nuomos sutarties nutraukimo nebuvo išnuomotas, ir dėl to ieškovai negavo nuompinigių bei taip patyrė nuostolius, yra pagrįsta, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sudarytą raštą dėl 2700 Lt sumos sumokėjimo ir neatsižvelgė, kad atsakovė už 2009 m. gruodžio mėnesį buvo sumokėjusi 1350 Lt nuomos mokesčio ir ši suma turėjo būti užskaityta į ieškovams priteistiną sumą, o teismas nepagrįstai šios sumos neįskaitė į ieškovams priteistiną sumą. Taigi, atlikus užskaitą visų atsakovės sumokėtų sumų, atsakovė yra permokėjusi ieškovams 270 Lt. Kadangi atsakovė nepareiškė priešieškinio ieškovams dėl permokėto nuomos mokesčio grąžinimo, teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 150 Lt už buto išvalymą, 515,90 Lt ieškovo kelionės į Vilnių išlaidų ir 124 Lt už spynos pakeitimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė pagrįstą ir objektyvią išvadą, kad atsakovė palikusi nuomojamą butą, paliko jį neišvalytą, taip pažeidusi nuomininko pareigą laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą (LR CK 6.493 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ketino buto nuomos sutartį nutraukti nuo 2009-12-01, o faktiškai buto nuomos santykiai tarp šalių nutrūko 2009-12-06. Nuo 2009-11-24, kuomet atsakovė pranešė ieškovui apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, iki 2009-12-05 atsakovė turėjo pakankamai laiko sutvarkyti ir išvalyti butą, tačiau to nepadarė ir iš esmės su tuo sutiko, argumentuodama tuo, kad nespėjo to padaryti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 150 Lt suma už buto išvalymą yra pagrįsta, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat teisėjų kolegija vertina pagrįstomis ir būtinomis ieškovo patirtas išlaidas kelionei į Vilnių ir atgal. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp ieškovų, jų atstovės bei atsakovės matyti, kad tarp šalių kilo konfliktas, ir ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus turto savininkas, atvyko į Vilnių išspręsti kilusio ginčo su nuomininke. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 515,90 Lt ieškovo kelionės į Vilnių išlaidų.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, būdama faktiškai išsikėlusi iš buto, bet neperduodama visų raktų ieškovams, elgėsi neteisėtai. Buto nuomos sutartyje nurodyta, kad sudarant sutartį, atsakovei buvo išduoti buto raktai. Pagal LR CK 6.609 str. 4 d., nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę. Taigi teisės aktai įtvirtina nuomininko pareigą įsileisti nuomotoją apžiūrėti nuomojamos patalpos būklę, o taip pat pareigą nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo (LR CK 6.499 str. 1 d.). Vadinasi, atsakovė privalėjo įsileisti ieškovus ir/ar jų atstovę apžiūrėti nuomojamo buto būklę ir, pasibaigus nuomos santykiams, grąžinti ieškovams buto raktus. Atsakovei užkirtus kelią ieškovų atstovei įeiti į butą ir patikrinti nuomojamo turto būklę, atsakovė pažeidė Civiliniame kodekse nurodytas nuomininko pareigas, todėl ieškovų veiksmai, kuriais jie pakeitė buto durų spyną bei raktus laikytini pagrįstais ir atitinkančiais teisingumo bei protingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovams 124 Lt už spynos pakeitimą.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė ieškovams skolinga 56 Lt už komunalines paslaugas 2009 m. gruodžio mėnesį, 442,37 Lt už komunalines paslaugas bei nuomos mokesčio už 2009 m. lapkričio mėnesį, ir konstatavęs, kad ieškovai negavo 1080 Lt pajamų bei patyrė 150 Lt išlaidų už buto išvalymą, 515,90 Lt išlaidų už ieškovo kelionę į Vilnių ir 124 Lt išlaidų už spynos pakeitimą, priteisė ieškovų naudai iš atsakovės 2368,27 Lt žalos atlyginimo. Nurodytą sumą sumažinęs ieškovų turimo 1350 Lt depozito suma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovės 1018,27 Lt, nes neatsižvelgė ir neužskaitė aukščiau teisėjų kolegijos minėtą 1350 Lt sumokėto avansu nuomos mokesčio sumą. Papildomai atlikus minėtą užskaitą, ir nesant atsakovės skolos ieškovams, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas - ieškovų ieškinį atmesti (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Atmetus ieškovų ieškinį, panaikintinos pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str.).
Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovų apeliacinis skundas atmestinas ir atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Kadangi ieškovų ieškinys atmetamas, todėl atsakovei iš ieškovų priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 2000 Lt (LR CPK 93 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos nėra nepagrįstai didelės, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004-004-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės mokslų studijos neatima teisės bylą vesti per atstovą (LR CPK 51 str.). Todėl nepagrįsti ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl per didelių atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jų.
Atsižvelgiant į patenkintą atsakovės apeliacinio skundo dalį, į tai, kad ieškovų ieškinys tametamas, iš ieškovų atsakovei priteistina 66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.) bei valstybei 8,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų E. V. ir D. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2066 Lt (du tūkstančius šešiasdešimt šešis litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir 8,60 Lt (aštuonis litus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį dėl atsakovės I. P. turto arešto.