Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andrutės Kalinauskienės Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl paveikslų išsireikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išsireikalauti iš atsakovo K. M. ieškovo sukurtus paveikslus: „Vyno džentelmenai“, „Le Groover“, „Sereikiškių parko paukščiai“ bei „Industrinis būgnininkas“, o jeigu atsakovas neišsaugojo šių paveikslų, tai priteisti paveikslų vertę – 80 000,00 € dydžio sumą, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 14 481,00 € dydžio neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė 2016-01-26 priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas ieškovui grąžino tris paveikslus: „Industrinį būgnininką“, „Le Groover“ bei „Sereikiškių parko paukščiai“. Esant šiai aplinkybei, teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2014-01-30 buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovas sutiko perduoti atsakovui laikinam eksponavimui keturis ieškovui nuosavybes teise priklausančius paveikslus. Ieškovas yra dailininkas, kuris ir nutapė minėtas drobes, o atsakovas yra klubo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Klubas) bendrasavininkis, kuris pasiūlė ieškovui bendradarbiauti, norėdamas puoselėti Klubo estetinę-kultūrinę veiklą, tuo tikslu nemokamai pakabinant ieškovo drobes Klubo patalpose. Ieškovas su tokiu pasiūlymu nemokamai eksponuoti paveikslus sutiko, kadangi jo paveikslai turėjo ne tik papuošti atsakovo Klubą, bet ir esant galimybei, galėjo būti parduoti. 2014 m. vasario mėnesį ieškovas suteikė atsakovui muzikos vedėjo paslaugas, grodamas atsakovo Klube. Po šio koncerto atsakovas ieškovo paprašė dar kartą surengti dar vieną renginį. Tuo tikslu atsakovas perdavė ieškovui 579,24 € dydžio (2 000,00 Lt) avansą. Ieškovas sutiko surengti renginį ir pradėjo ruošti visą programą. Renginys turėjo įvykti 2014-03-21. Ieškovas paskyrė atsakovui susitikimą, kurio metu norėjo aptarti visas renginio sąlygas, tačiau į paskirtą susitikimą atsakovas neatvyko. Vėliau su atsakovu visgi pavyko susitikti ir atsakovas parodė būsimo renginio siužetą, eskizus ir kt. Deja, po šio susitikimo atsakovas dėl neaiškių aplinkybių pradėjo vengti bet kokio kontakto su ieškovu. Nutrūkus bendradarbiavimui ir atsakovui nepagristai vengiant bet kokio kontakto, minėtas susitikimas su atsakovu taip ir neįvyko. Dėl tokio atsakovo nesąžiningo poelgio, ieškovui nepavyko surengti renginio, kuriam jis jau buvo atlikęs visus pasiruošimo darbus (siužetas, eskizai ir kt.). Todėl, nepavykus su atsakovu susisiekti, ieškovas nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su atsakovu ir pareikalavo grąžinti jam nuosavybes teise priklausančius paveikslu. Tačiau atsakovas pasakė, kad paveikslų negrąžins, kol ieškovas neatiduos jam 579,24 € dydžio (2 000,00 Lt) avanso už neva neįvykusį renginį. Ieškovas paaiškino atsakovui, kad šį avansą įskaitys kaip mokestį už paveikslų nuomą ir už jau suteiktas pirmo vakarėlio metu didžėjaus paslaugas.

Atsakovas K. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal 2014-01-30 žodinį susitarimą klubo patalpose nemokamai buvo eksponuojami ieškovo tapyti paveikslai, abi šalys gavo abipusę naudą – klube vyksta įvairūs renginiai, kuriuose dalyvauja pasiturintys asmenys, taigi galimai apsilanko potencialūs ieškovo paveikslų pirkėjai. Po kurio laiko ieškovas atsakovui pasiūlė savo kaip diskžokėjo paslaugas bei siūlė suorganizuoti renginį. Už vakaro suorganizavimą ieškovas pareikalavo 1 448,10 € (5 000,00 Lt) dydžio sumos. Ieškovas nustatė mokėjimų tvarką, pagal kurią 579,24 € (2 000,00 Lt) dydžio suma jam turėjo būti perduota dar prieš renginį ir 868,86 € (3 000,00 Lt) dydžio sumą iš karto įvykus renginiui. Atsakovas su tokiomis ieškovo sąlygomis sutiko. Ieškovas, garantuodamas, jog renginys bus įspūdingas ir tikrai įvyks, kaip užstatą dėl renginio be gautos 579,24 € (2 000,00 Lt) dydžio sumos, pasiūlė palikti klube jau eksponuojamus meno kūrinius. Per pasiruošimo renginiui laikotarpį atsakovas nesulaukė jokių žinių iš ieškovo, todėl nusprendė pats susisiekti su ieškovu. Tačiau ilgą laiką ieškovas neatsakė į atsakovo skambučius, o galiausiai, pavykus jam prisiskambinti, susitarė susitikti Vilniuje. Atsakovui paprašius nurodyti, kokius pasiruošimo darbus atliko, ieškovas parodė raudoną, dažais ištepliotą, seną, nudėvėtą striukę bei tuščią kartoninę dėžę iš sąvartyno. Ieškovas pareiškė, kad anksčiau duotą 579,24 € (2 000,00 Lt) dydžio sumą jis jau išnaudojo ir pareikalavo sumokėti dar 868,86 € (3 000,00 Lt) tam, kad galėtų užbaigti pasiruošimą renginiui. Atsakovas atsisakė ieškovui perduoti likusią sumą, atsakovas pareikalavo, jog ieškovas laikytųsi susitarimo ir suorganizuotų renginį. Tačiau ieškovas į tai atsakė, jog jokio renginio nebus, jeigu nebus perduoti likusieji pinigai. Ieškovo organizuojamas renginys klube neįvyko. Dėl tokių ieškovo veiksmų klubas patyrė nuostolius. Negana to, ieškovas atsisakė grąžinti jau sumokėtą 579,24 € (2 000,00 Lt) dydžio sumą bei pareikalavo atiduoti klube paliktus paveikslus. Atsakovas pagrįstai atsisakė grąžinti ieškovo paveikslus, kadangi, kaip buvo sutarta prieš renginį, pats ieškovas pasiūlė atsakovui turėti šiuos paveikslus, kaip kompensaciją, jeigu renginys dėl ieškovo kaltės neįvyktų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti paveikslą „Vyno džentelmenai“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė 2016-01-26 priėmimo perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas ieškovui grąžino tris paveikslus: „Industrinį būgnininką“, „Le Groover“ bei „Sereikiškių parko paukščiai“. Esant šiai aplinkybei, teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. grąžinti paveikslus „Industrinį būgnininką“, „Le Groover“ bei „Sereikiškių parko paukščiai“, bei prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, kad šalių žodinis susitarimas sudarytas siekiant abipusės naudos, taip pat į tai, jog klubo patalpose ieškovo paveikslai buvo viešai eksponuojami neatlygintinai, teismas sprendė, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, ir ginčo sprendimui taikė CK VI knygos (prievolių teisės) normas. Teismas nustatė, jog anksčiausiai ieškovas iš atsakovo pareikalavo grąžinti ginčo paveikslus 2014-03-23, tačiau atsakovas per tris mėnesius po ieškovo pareikalavimo grąžinti paveikslus jų negrąžino, ginčo paveikslas taip pat nebuvo grąžintas ir bylą nagrinėjant teisme (CK 6.642 str. 1 d.). Pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo ieškovo pranešimo atsakovui apie prašymą sugrąžinti paveikslus, atsakovas neturėjo teisės pasinaudoti daikto sulaikymo teise, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti paveikslą „Vyno džentelmenai“ tenkintinas. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog 14 481,00 € dydžio neturtinė žala atsirado ieškovui jautriai išgyvenus tarp šalių kilusį ginčą. Byloje nebuvo duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis pagalbos į specialistus dėl patirtų išgyvenimų, dėl to teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė būtinos neturtinės žalos atsiradimo sąlygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą, atmesti ieškovo pareikštą ieškinį arba gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių susiklostę panaudos santykiai pakito dėl papildomų jų susitarimų ir atliktų veiksmų, nes šalims susitartus dėl paslaugų suteikimo, tarp šalių susiklostė atlygintų paslaugų teikimo santykiai. Šiuo atveju šalių santykiai, kurių metu buvo susitarta, jog ieškovas įsipareigoja suorganizuoti meninį renginį klubo patalpose, o apeliantas įsipareigoja avansu sumokėti 2 000,00 Lt, o suorganizavus renginį papildomus 3 000,00 Lt, susiejo juos prievoliniais teisiniais santykiais, kurie nėra niekaip susiję su panaudos santykiais, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą.Teismas neįvertino aplinkybės, kad paveikslas buvo sulaikytas ne be pagrindo, o pasinaudojus daikto sulaikymo teise. CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, tokį kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. Teismas netinkamai aiškindamas bei taikydamas teisės aktų normas bei tarp šalių susiklosčiusius santykius, netinkamai konstatavo, jog atsakovas pasinaudojo ne daikto sulaikymo teise, tačiau neteisėtai neperdavė jam panaudos teises suteikto daikto. Apeliantas pasinaudojo teisėta daikto sulaikymo teise, kuri buvo proporcinga savigynos priemonė, kuomet ieškovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, t.y. pasiėmė suteiktą avansą, tačiau nesuorganizavo renginio dėl jo kaltės, apeliantas įgijo reikalavimo teisę į ieškovą. Vertinant teismo sprendimą, galima pagrįstai preziumuoti, kad iš apelianto buvo apskritai eliminuota teisė gintis, kadangi jo priešieškinį buvo atsisakyta priimti, o jo argumentai dėl teisėtai panaudotos sulaikymo teisės, turint teisėtą reikalavimo teisę, apskritai net nebuvo nagrinėjami teismo sprendime. Tokiu būdu ne tik kad buvo eliminuota teisė gintis, tačiau netgi ir būti išklausytam, o patys susiklostę santykiai tarp šalių buvo vertinami tik vadovaujantis ieškovo pateiktais deklaratyviais teiginiais, kurie iš esmės prieštarauja byloje esančiai medžiagai.Iš byloje surinktos medžiagos galima aiškiai preziumuoti, kad tarp šalių susiklostė atlyginti paslaugų teikimo santykiai, o ginčo paveikslas ieškovo buvo paliktas kaip užstatas. Tai patvirtino tiek liudytojų parodymai, tiek ir patys tarp šalių susiklostę santykiai. Juo labiau, kad netgi ir iš anksto nesutarus, kad paveikslas buvo paliekamas užstatui, apeliantas turintis teisėtą reikalavimo teisę nukreiptą į ieškovą pasinaudodamas savigynos teise, teisėtai, pagrįstai ir proporcingai sulaikė ginčo objektą. Teismas nepasisakė apie šiuos argumentus, todėl toks teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotu bei teisėtu. Ieškovo ieškinio reikalavimo tikslinimai baigiamųjų kalbų metu yra negalimi. CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju situacija, kuomet ieškovui ieškinio dalyką buvo leista tikslinti baigiamųjų kalbų metu, pateikiant savo reikalavimus žodžiu, neproporcingai pažeidžia apelianto teises.Teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į proporcingumo principą, kadangi ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos siekiantis net 14 481,00 Eur buvo atmestas, tai pat ieškovas savo reikalavimus tikslino net keletą kartų vis didindamas reikalaujamą sumą, vėliau jų atsisakydamas, paskutinis reikalavimas paveikslą grąžinti per 14 d. buvo pateiktas iš viso baigiamųjų kalbų metu. Šiuo atveju ieškovo procesinis elgesys turi būti irgi atitinkamai įvertintas, kadangi ieškovas pakeitė ne vieną atstovą dėl ko užsitęsė bylinėjimasis, nuolatos didino ir keitė savo pateiktus reikalavimus, o keli posėdžiai netgi buvo atidėti dėl ieškovo kaltės, kadangi jo atstovai atsisakydavo ieškovą atstovauti dėl jo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kas apsunkino patį procesą. Juo labiau, kad apeliantas gyvena užsienyje ir turėjo atvykti specialiai į kiekvieną posėdį. Šiuo atveju prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo kiek įmanoma minimalios, o bylinėjimosi išlaidas paskaičiavus pagal minėtas rekomendacijas, šiuo metu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, išaugtų net kelis kartus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. C. prašo atmesti atsakovo K. M. apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsakovas, pasitelkdamas jo pakviestus šališkus liudytojus, siekė įrodyti, kad ieškovas ginčo paveikslus paliko pas atsakovą neva dėl to, kad jais garantuotų savo įsipareigojimą pravesti renginį klube įvykdymą. Šią aplinkybę ieškovas neigia. Kadangi nėra jokio rašytinio susitarimo, kad ginčo paveikslus ieškovas klube paliko kaip tokį savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčo paveikslai buvo garantas ar bet kokia kita ieškovo esamų ar tariamų įsipareigojimų užtikrinimo priemonė. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.90 str., 6.91 str., garantija yra rašytinis įsipareigojimas, garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam kreditoriui. Atsakovas nurodo, kad jis neva patyrė didelių nuostolių, kadangi dėl renginio, kurį turėjo parengti ieškovas, buvo pradėtos ruošti klubo patalpos, pakviesti svečiai ir atlikti kiti darbai. Kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir kokie įrodymai pagrindžia šiuos atsakovo teiginius, atsakovas nenurodo. Atsakovas teigia, kad jis tariamai ne kartą ieškovui yra nurodęs, kad pasinaudojo daikto sulaikymo teise ir paveikslus neva grąžins ieškovui, kai bus grąžintas 2 000 Lt avansas arba surengtas renginys. Tokio teiginio atsakovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Atsakovas nėra pranešęs ieškovui, jog jis sulaiko ginčo paveikslus iki ieškovas grąžins gautą avansą arba surengs renginį. Be to, tai prieštarauja paties atsakovo teiginiams (teikiant paaiškinimus teismo posėdyje), kad atsakovas neketino daugiau kalbėtis su ieškovu dėl renginio ir norėjo tik atgauti avansą. Atsakovo teiginys, jog „tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai <...>, o tai iš esmės paneigia panaudos teisinius santykius, kurie yra neatlygintiniai“ neturi jokio teisinio ir loginio pagrindimo ir prieštarauja sutarčių laisvės principui (CK 6.156 str.). Atsakovas niekaip nepagrindžia, kaip naujas teisinis santykis dėl atlygintinų paslaugų suteikimo panaikino panaudos teisinį santykį tarp šalių. Kaip jau minėta, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas kaip nors užtikrino savo prievolės atsakovui surengti renginį Klube vykdymą ginčo paveikslais. Atsakovas teigia, kad jam neva buvo eliminuota teisė gintis ir netgi būti išklausytam, nes teismas nepriėmė jo priešieškinio. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas, nes priešieškinio nepriėmimas neužkerta kelio teikti ieškinio teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo ieškovo pranešimo atsakovui apie prašymą sugrąžinti paveikslus, atsakovas neturėjo teisės pasinaudoti daikto sulaikymo teise, šią išvadą padarė taikydamas CK 6. 640 straipsnį, kuriame numatyta, kad panaudos gavėjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teisės, išskyrus atvejus, kai panaudos davėjo prievolė pasireiškia dėl daikto išsaugojimo būtinų ir neatidėliotinų išlaidų kompensavimu. Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių susiklostę panaudos santykiai pakito dėl papildomųjų susitarimų ir atliktų veiksmų, pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl atmestini atsakovo paaiškinimai, nurodyti atsiliepime, jog ieškovas, garantuodamas, kad jis atliks atsakovo naudai paslaugas, už kurias jam buvo sumokėtas 2000 Lt avansas, kaip užstatą pasiūlė palikti Klube eksponuojamus paveikslus. Ši pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl sprendimas negali būti naikinamas dėl to, kad sprendimas yra be motyvų. Atsakovo nurodytą aplinkybę, jog paveikslai buvo palikti klube kaip garantas, jog ieškovas įvykdys įsipareigojimą atsakovui, ieškovas neigia. Atsakovas savo paaiškinimų pagrįstumą dėl susitarimo, kad paveikslai garantuos įsipareigojimų vykdymą, įrodinėjo liudytojų R. T. ir A. B. parodymais. Tai, kad CK 6.91 straipsnis numato, jog garantija turi būti rašytinė, kad šio reikalavimo nesilaikymas garantiją daro negaliojančią, leidžia atmesti atsakovo ir liudytojų paaiškinimus apie garantinį ieškovo įsipareigojimą ir daryti išvadą, kad galimai duota ieškovo garantija negalioja, nes ji nebuvo sudaryta rašytine forma. Atsakovas nurodo, kad jis neva patyrė didelių nuostolių, kadangi dėl renginio, kurį turėjo parengti ieškovas, buvo pradėtos ruošti klubo patalpos, pakviesti svečiai ir atlikti kiti darbai, tačiau tuo atveju, jei ieškovas padarė nuostolių, nevykdydamas įsipareigojimų atsakovui, jis turi teisę reikšti turtinius reikalavimus ieškovui, tačiau nesant tokio reikalavimo šioje byloje negali būti pripažinta teisė atsakovui turėti savo žinioje ieškovo turtą.

Atsakovo nurodyti argumentai, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad paveikslas buvo sulaikytas ne be pagrindo, o pasinaudojus daikto sulaikymo teise, iš dalies pagrįsti, tačiau ir šį padarytą tesimo pažeidimą gali pašalinti apeliacinės instancijos teismas, kadangi darytina išvada, jog atsakovas neturėjo teisės pasinaudoti daikto sulaikymo teise. CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, tokį kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. Tai, kad CK 4.229 straipsnio 2 dalis numato, jog sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas, reiškia, kad sutarties šaliai pareiškus apie daikto sulaikymą, jis turi pateikti įrodymus, kada suėjo reikalavimo įvykdymo terminas, kad skolininkas šiuo terminu reikalavimo neįvykdė. Atsakovas teigia, kad ieškovas buvo įsipareigojęs suorganizuoti renginį 2014 m. kovo 21 d., žodiniu susitarimu. Ieškovui nurodžius priežastis, dėl kurių jis nesuorganizavo renginio - atsakovui atsisakius perduoti ieškovui 289,62 Eur sumą, kuri, ieškovo teigimu, buvo reikalinga renginio organizavimui, teigiant, kad renginys neįvyko dėl atsakovo kaltės, daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, ieškovui gavus 2000 Lt avansą, nereikalaujant kitų sumų apmokėjimo prieš renginį, suorganizuoti renginį 2014-03-21 d., nėra pagrindo. Tai, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas buvo įsipareigojęs suorganizuoti renginį, gavęs 2000 Lt avansą, ir tarp šalių nebuvo susitarimo, jog atsakovas iki renginio turi perduoti ieškovui 289,62 Eur tam, kad įvyktų renginys, leidžia daryti išvadą, kad sutarties įvykdymas tam tikru terminu buvo susijęs ir su atsakovo pareigos vykdymu. Pripažinus, kad galimai ieškovas neįvykdė pareigos tam tikru terminu suorganizuoti renginį ir dėl atsakovo veiksmų, bei padarius išvadą, kad susitarimas dėl renginio suorganizavimo nebebus vykdomas ateityje, darytina išvada, kad atsakovas nebeturi reikalavimo suorganizuoti renginį teisės į atsakovą. Kadangi daiktas buvo sulaikytas ne dėl to, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į ieškovą dėl avanso grąžinimo, o dėl renginio organizavimo, išnykus šiai reikalavimo teisei, daiktas turi būti grąžintas savininkui, o atsakovas turi reikalavimo teisę dėl avanso grąžinimo į ieškovą.

Ieškovas ieškinys nebuvo nurodęs, kad prašo įpareigoti atsakovą grąžinti paveikslą per 14 dienų, t.y. nenurodė grąžinimo termino. Ieškinio dalyką byloje sudarė išreikalavimas daikto iš atsakovo valdymo, todėl prašymas nustatyti terminą reikalavimui įvykdyti ir jo patenkinimas nepažeidė atsakovo procesinių teisių, kadangi ieškinys buvo pareikštas nenurodant grąžinimo termino, tokio termino nustatymas leido atsakovui grąžinti paveikslą ne tą pačią dieną, kai teismo sprendimas įsiteisėjo, o 14 d. vėliau. Tokio termino nurodymas nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu.

Teismas priteisė 487,80 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui iš ieškovo, kadangi iš esmės ieškinys buvo patenkintas, kitoje dalyje ieškinį patenkino atsakovas gera valia po ieškinio pareiškimo, didesnių atstovavimo išlaidų priteisimas atsakovui, kurio nenaudai priimtas sprendimas, būtų nepagrįstu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.