- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-2273-890/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- O. G.
- Kategorijos
- 2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios, ištekėjusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., -
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. G. 2016-04-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. dėl to, kad ji 2016-04-12, apie 20.38 val., Tiltų g. 22, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Citroen“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko kliudė ir sugadino dviračių stovą, kelio ženklą ir namo sieną. Padariusi turtinę žalą, vairuotoja nesustojo, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nepranešusi apie eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino.
O. G. teisme savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neginčijo, tačiau dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji buvo toje vietoje, pastatė automobilį, nuėjo į kirpyklą. Apie 20.00 val. ėjo atgal iš kirpyklos, norėjo toje vietoje apsisukti ir važiuoti namo, paskambino telefonu vyras, su kuriuo telefonu konfliktavo. Įsuko į Tiltų g., kad pašnekėtų telefonu. Ji nepajuto, kad kliudė kelio ženklą, dviračio stovą ir namo sieną. Pagalvojo, kad ant kelkraščio užvažiavo. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Automobilyje garsiai grojo muzika, gal todėl nieko negirdėjo. Pasišalino iš įvykio vietos nežinodama, ką padarė. Ji sustojo, nes tuo metu jai paskambino vyras. Neneigė, kad vairuodama savo automobilį galėjo apgadinti svetimą turtą, vaizdo įraše atpažino savo automobilį, nurodė, jog vaizdo įraše viskas matosi. Dėl žalos atlyginimo į ją niekas nesikreipė. Ant savo automobilio aiškių apgadinimų nematė, paskui policijos pareigūnas parodė, kad pasilenkus yra matomas įlenkimas. Vertinant nuotraukas, kuriuose užfiksuoti automobilio apgadinimai, nurodė, jog žibintas jau prieš porą metų buvo keistas, ne šio įvykio metu apgadinimas atsiradęs.
Savo 2016-04-14 paaiškinime pareigūnams O. G. nurodė, jog 2016-04-12 apie 20 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) g., suko į kairę, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į dviračių stovą, ženklą. Kad įvažiavo nepajuto. Buvo sustojusi, galvoje buvo visai kitos mintys dėl asmeninių priežasčių (b.l. 20).
Iš 2016-04-12 tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016-04-12 apie 20.39 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos m. Tiltų g. (duomenys neskelbtini) namo kieme pranešėjas pastebėjo apgadintą dviračių statymo stovą bei sandėliuko sieną. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas R. G. paaiškino, kad tarp 19 val. ir 20 val. buvo sugadintas dviračių statymo stovas, palenktas kelio ženklas ir taip pat apgadinta sandėliuko sienos konstrukcija. Automobilis, padaręs eismo įvykį, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio vieta yra stebima vaizdo kameromis, kurios yra ant Tiltų g. (duomenys neskelbtini) namo sienos. Iš pranešėjo buvo gautas paaiškinimas, padarytos fotonuotraukos, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, surinkta medžiaga tolimesniam tyrimui (b.l. 5).
Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kuris saugomas kompaktinėje plokštelėje, 19.56 val. vaizdo įraše matyti, kaip automobilis užvažiuoja ant dviračio stovo, įvažiuoja į kelio ženklą, jį palenkdamas (b.l. 27). O. G. automobilio bei dviračių stovo apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 15, 16, 17).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-63-935/2010).
O. G. byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.
Byloje nustatyta, kad O. G., vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko kliudė ir sugadino dviračių stovą, kelio ženklą ir namo sieną, vairuotoja nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nepranešusi apie eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vertinant formaliai, tokie pažeidėjos veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau spręsdamas dėl subjektyviųjų šio pažeidimo požymių buvimo (kaltės) O. G. veiksmuose, teismas atsižvelgia į tai, kad O. G. nuosekliai paaiškino, kad jai nurodytoje vietoje vairuojant paskambino vyras, su kuriuo telefonu ginčijosi, buvo susijaudinusi ir važiuodama atbuline eiga nepajuto, kad ką nors būtų kliudžiusi, pagalvojo, kad užvažiavo ant kelkraščio, tuo metu buvo tamsoka, automobilyje garsiai grojo muzika, gal todėl nieko negirdėjo, po to, kaip matoma vaizdo įraše, ji sustojo, nes kalbėjo telefonu su vyru. O. G. nurodė, kad apie eismo įvykį sužinojo tik nuvykusi į policijos komisariatą. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, neneigė, kad vairuodama automobilį, galėjo apgadinti svetimą turtą.
Vaizdo įraše užfiksuoto eismo įvykio aplinkybės patvirtina tokius O. G. teiginius – temstant O. G. atbuline eiga vairuojamas automobilis atsiremia į dviračių stovą, kelio ženklą ir namo sieną, po įvykio automobilis pavažiuoja į priekį ir sustoja, o netrukus iš įvykio vietos nuvažiuoja. Iš automobilio O. G. išlipusi nebuvo. Bylos medžiagoje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai nėra dideli. Atsižvelgiant į nurodytas įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus teismas neturi pagrindo abejoti O. G. teiginiais, kad atsitrenkimo į kelio ženklą, dviračio stovą ir namo sieną, ji galėjo nepajusi. O. G. savo transporto priemonės apgadinimų neslėpė, jie užfiksuoti net po kelių dienų policijos pareigūnams apžiūrėjus jos transporto priemonę. O. G. elgesys po įvykio – neslėpė savo transporto priemonės apgadinimų, pripažino, kad galėjo apgadinti kelio įrenginį ar kitokį turtą, rodo, kad ji nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymo, priešingai, geranoriškai nuvyko į policiją, neneigė, kad galėjo užkliudyti nurodytą turtą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo tikėti, jog O. G. galėjo nepajusti, jog kliudė kelio ženklą, dviračio stovą ir namo sieną, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdama, kad tokį įvykį ji sukėlė, tai yra nesąmoningai. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas, nenustatęs O. G. veiksmuose tyčios, bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukia, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
O. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta jos pačios prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, R. G. paaiškinimu, vaizdo įrašu bei kita bylos medžiaga.
O. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, nes ji vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko kliudė ir sugadino dviračių stovą, kelio ženklą ir namo sieną.
Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimą pripažino ir gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę — galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pažeidėjai skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 31 str., 250 str., 286- 287 str., 302⁴ str., teismas
nutaria:
O. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
O. G. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jai paskirti 28 eurų dydžio baudą.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16056970417, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.