Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. V. apeliacini skunda del Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 260 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu 8 metams, pagal LR BK 259 str. 2 d. – areštu 15 paru.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 65 str., paskirtos bausmes subendrintos tarpusavyje apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme – laisves atemimas 8 metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., taciau jo atžvilgiu apeliaciniu skundu negauta.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. V. nuteistas už tai, kad jis, 2008-04-02 apie 15 val. prie „Akropolio“, esancio Kaune, Karaliaus Mindaugo g. 49, neteisetai, turedamas tiksla parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens nusipirkdamas už 1600 litu igijo nenustatyta dideli kieki psichotropines medžiagos – metamfetamino, kuria laike su savimi iki 2008-04-02, po ko ta pacia diena apie 22,40 val. automobiliu Peugot 406, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno i degaline „Lukoil“, esancia Vilniuje, Grigiškes , Vilniaus g. 65, kur dali – dideli kieki - 23,670 g. psichotropines medžiagos – metamfetamino už 60 JAV doleriu ir 220 litu minetame automobilyje pardave pil. D. B., kita dali minetos psichotropines medžiagos važiuodamas automobiliu išbarste Vilniaus miesto gatvese, po ko ta pacia diena apie 23,15 val. Lukšio-Ulonu g. sankryžoje vairuodamas mineta automobili buvo sulaikytas policijos pareigunu, kurie 2008-04-03 12,20 val. automobilio Peugot 406, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiuros metu rado ir paeme likusia dali – 1,113 g. psichotropines medžiagos – metamfetamino. Šiais veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 260 str. 2 d.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad jis, tyrimo nenustatytomis aplinkybemis, neteisetai, neturedamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens igijo nedideli kieki – 0,778 g. narkotines medžiagos – kanapiu ir ju daliu, kuria automobiliu Peugot 406, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) vežiojo su savimi iki 2008-04-02 d. 23,15 val., kai Vilniuje, Lukšio-Ulonu g. sankryžoje vairuodamas mineta automobili buvo sulaikytas policijos pareigunu, kurie 2008-04-03 12,20 val. automobilio Peugot 406, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiuros metu rado ir paeme 0,778 g. narkotines medžiagos – kanapiu ir ju daliu. Šiais veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 259 str. 2 d.

Teismo posedžio metu nuteistojo gynejas praše nuteistojo skunda tenkinti, prokuroras praše nuteistojo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai nustate faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tuo paciu padarydamas motyvuotas išvadas del nuteistojo kaltes.

Del nuteistojo A. V. skundo argumentu

Pagal BK 260 straipsnio 2 dali atsako asmuo, kuris neteisetai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) igijo ir (ar) laike ir (ar) gabeno ir (ar) siunte dideli kieki narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu turedamas tiksla jas parduoti ar kitaip platinti arba pardave ir (ar) kitaip platino dideli kieki narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dali nusikalstamai neteisetas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu gali reikštis minetomis veikomis. Kiekviena iš šiu alternatyviu veiku atitinka iš esmes savarankiška nusikaltimo sudeti. Taigi BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicija sudaro nurodytu nusikalstamu veiku sudeciu visuma ir bet kurios iš ju padarymas gali buti (esant visiems sudeties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininka bausti pagal BK 260 straipsnio 2 dali. Tai alternatyvios veikos, todel nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent viena iš šiu veiku.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d. del to, kad iš nenustatyto asmens igijo dideli kieki psichotropines medžiagos – metamfetamino, kuria laike su savimi iki 2008-04-02, ta pacia diena apie 22.40 val. automobiliu atgabeno i degaline „Lukoil“, esancia Vilniuje, Grigiškes , Vilniaus g. 65, kur dali – dideli kieki - 23,670 g. psichotropines medžiagos – metamfetamino už 60 JAV doleriu ir 220 litu D. B., kita dali minetos psichotropines medžiagos važiuodamas automobiliu išbarste Vilniaus miesto gatvese. Apeliantas nurodo, kad jo ir D. B. atžvilgiu buvo atliekami operatyviniai veiksmai, nebuvo padaryta reali žala visuomenes saugumui ar sveikatai, todel ir jo veika turetu buti kvalifikuojama kaip pasikesinimas. Kolegija pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 str. 2 d. yra formali ir yra laikoma baigta nuo padarymo momento. Nusikaltimas laikomas baigtu jau nuo isigijimo stadijos, be to, byloje negincytinai irodyta, kad A. V. dideli kieki psichotropines medžiagos – metamfetamino pardave D. B.. Nuteistojo kalte irodyta jo paties, D. B. parodymais, liudytoju L. Ž., V. B., V. V. ir A. B. parodymais, taip pat rašytiniai byloje surinkti ir ištirti irodymai. Pažymetina, kad D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parode, kad turedamas tiksla isigyti psichotropiniu medžiagu susitiko su A. V., dave jam pinigu ir iš jo isigijo amfetamino. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus D. B. veliau patvirtino byla nagrinejant teisme. Netiketi D. B. parodymais teismas neturejo pagrindo, juos iš esmes patvirtino ir paties apelianto parodymai. Apeliantas prisipažino del nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d., padarymo ir ikiteisminio tyrimo metu parode, kad pardave D. B. už 60 JAV doleriu ir 350 litu amfetamino. 2009-10-12 teismo posedžio metu A. V. pripažino igijes ir pardaves D. B. narkotines medžiagas, taciau teige, kad jis buvo skolingas narkotiniu medžiagu pastarajam. Tokia nuteistojo versija pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas i tai, kad D. B. tai paneige, pagristai ivertino kaip A. V. sieki išvengti ar sušvelninti baudžiamaja atsakomybe ir šioje dalyje apelianto parodymais nesivadovavo.

Apeliantas teigia, kad jo ir D. B. nusikalstama veika buvo nuolat kontroliuojama policijos pareigunu ir neaišku, ar tai nebuvo provokacija. Šis argumentas yra atmestinas kaip nepagristas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto gynejas advokatas J. S. 2009-01-08 buvo pateikes prašyma teismui del paklausimo apie operatyviniu veiksmu atlikima ir praše ipareigoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvines veiklos tarnybos pareigunus istatymu numatyta tvarka išslaptinti ir pateikti teismui dokumentus, patvirtinancius teisini bei faktini pagrinda operatyviniu veiksmu atlikimui D. B. ir A. V. atžvilgiu. Taciau Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas 2009-03-06 raštu Nr. 10-1-4467 nurode, kad D. B. ir A. V. atžvilgiu iki ikiteisminio tyrimo pradejo buvo vykdomi operatyviniai veiksmai, kuriems atlikti nereikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos. Taip pat minetu raštu pažymeta, kad turimos islaptintos operatyvines informacijos išslaptinimas ir pateikimas teismui atskleistu panaudotu operatyviniu veiksmu turini bei galetu pakenkti teisesaugos institucijos interesams. Taigi apelianto argumentas del galimo provokavimo yra atmestinas kaip nepagristas, nes nusikalstamos veikos imitavimo modelis nebuvo naudotas, o operatyviniu veiksmu panaudojimas nesuponuoja nusikalstamos veikos provokavimo.

Apeliantas teiginys, kad teismas nepagristai nepripažino jo prisipažinimo iškart po sulaikymo ir nuoširdaus gailejimosi kaip aplinkybes, lengvinancios jo atsakomybe, atmestinas.

Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p., viena iš atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu yra tai, kad kaltininkas prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi arba padejo išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstama veika laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu. Taip pat ir nuoširdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Jei nagrinejant byla teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padaryma, keisti parodymus arba duoti tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybe nepripažintina lengvinancia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis iš pradžiu visiškai pripažino savo kalte, veliau kalte pripažino iš dalies, be to, kaip jau nurodyta aukšciau, keite savo parodymus, teigdamas, kad buvo skolingas D. B. narkotiku.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant i tai, pirmosios instancijos teismas pagristai nevertino nuteistojo prisipažinimo del padarytos nusikalstamos veikos ir gailejimosi del jos kaip nuteistojo atsakomybe lengvinancios aplinkybes, taciau atsižvelge i tai, kad nuteistasis neneige ivykdes jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo skundo argumentai, kad jam pašlijusi sveikata, jis išlaiko mažameti vaika, o dabartine sutuoktine laukiasi, be abejo, yra svarbus, taciau, ivertinus anksciau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirtos bausmes.

Apeliacines instancijos teisme buvo gautas UAB „Fama Bona“ išrašas iš medicinos dokumentu, kuriame konstatuojama, kad A. V. serga nepagydomomis ligomis, del kuriu jam butu sunku atlikti bausme ikalinimo istaigoje. Atsižvelgiant i tai, apeliacines instancijos teismas, turedamas nauju duomenu ir siekdamas išsiaiškinti, ar A. V. serga sunkia nepagydoma liga, del kurios bausme atlikti butu per sunku, 2010 m. gegužes 13 d. paskyre komisine teismo medicinos ekspertize (t. 2, b. l. 233-234).

Gautas 2010 m. rugpjucio 16 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizes aktas Nr. (duomenys neskelbtini)10 (01), iš kurio matyti, kad A. V. diagnozuota: išsetine skleroze, bukle po smegenu infarkto su gilia kaires kuno puses himareze, dubens organu funkcijos sutrikimu (šlapimo susilaikymu ir nelaikymu, išmatu susilaikymu); simptomine epilepsija su dažnais priepuoliais; arterine hipertenzija III laipsnio su hipertenzine kardiopatija ir retinopatija; išemine širdies liga, krutines angina, letinis širdies nepakankamumas 3 funkcine klase; letinis hepatitas C su kepenu ir blužnies padidejimu; žvyneline. Šios ligos yra letines, progresuojancios ir nepagydomos, atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ir sveikatos apsaugos ministeriju 1995 m. lapkricio 2 d. isakyme Nr. 969/578 ,,Nepagydomos ligos ir sveikatos bukles, del kuriu nuteistieji gali buti atleisti nuo tolesnio laisves atemimo bausmes atlikimo del ligos“ 5.1 punkta (išeminis galvos smegenu kraujotakos sutrikimas su išreikštais stabiliais židinio smegenu pakenkimo požymiais – gilia hemipareze) bei 5.2.6 punkta (išsetine skleroze), todel del šiu ligu atlikti laisves atemimo bausme A. V. butu per sunku.

Teiseju kolegija, ivertinusi išdestytas aplinkybes, konstatuoja, kad, ekspertams nustacius, jog nuteistojo A. V. sveikatos bukle po skundžiamo nuosprendžio priemimo radikaliai pasikeite, yra objektyvus pagrindas spresti del jo atleidimo nuo bausmes del ligos, nes tai yra ne medicinos, bet teises klausimas. Taigi antrosios atleidimo nuo bausmes del ligos salygos – del sunkios nepagydomos ligos bausme atlikti yra per sunku – konstatavimas yra nagrinejancio byla teismo kompetencija.

Spresdamas, ar del sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirta bausme, teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos sunkuma, nuteistojo asmenybe ir ligos pobudi (BK 76 straipsnio 1 dalis). Nurodytas aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkanciais BPK 20 straipsnyje numatytas salygas (irodymais), o išvada, ar nuteistajam atlikti bausme bus per sunku, teismas padaro, vertindamas tuos duomenis bei atsižvelgdamas i bausmes vykdymo tvarka ir salygas, numatytas Bausmiu vykdymo kodekse.

Ivertinus visas bylos aplinkybes, nuo bausmes del ligos paprastai gali buti atleidžiamas tik nuteistasis, kuris del sveikatos bukles negaletu iprasta tvarka atlikti bausmes, bausme nebutu igyvendinti jai keliami tikslai, bausmes atlikimas taptu panašus i kankinima ir žmogaus orumo žeminima, bausmes atlikimo metu nuteistajam nebutu suteikiama tinkama medicinos pagalba ir butina priežiura.

Teiseju kolegija atsižvelgia, kad, nors A. V. padare viena baudžiamaji nusižengima ir viena sunku nusikaltima, taciau jie nesmurtiniai, byloje nera duomenu, jog po padarytu nusikalstamu veiku. jis butu padares nauju nusikaltimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas sunkiai serga ir del sveikatos bukles neteko 65 procentu darbingumo.

Išvardintu aplinkybiu visuma suponuoja, kad šiuo metu didelio pavojaus visuomenei apeliantas nekelia ir nera gresmes, jog vel darys nusikaltimus. Esant tokiai apelianto sveikatos buklei, atlikti bausme iprastineje ikalinimo vietoje butu sunku, nes realiai gali kilti ne tik sveikatos bei gydymo problemu, bet ir pavojus gyvybei.

Teiseju kolegija, ivertinusi išdestytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam A. V. del sunkios nepagydomos ligos atlikti paskirta bausme butu per sunku.

Be to, tokios bukles ligonio pasiuntimas realiai atlikti paskirta laisves atemimo bausme aiškiai prieštarautu ne tik teisingumo principui, bet ir bausmes paskirciai (BK 41 straipsnis). Butu pažeistos Europos Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos Konvencijos 2 straipsnio nuostatos, itvirtinancios asmens teise i gyvybe, 3 straipsnio reikalavimas, jog valstybe privalo saugoti fizine ikalintu asmenu sveikata ir neversti patirti didesniu už patiriamas kalint kanciu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, draudžiantis žmogu kankinti, žaloti, žeminti jo oruma, žiauriai su juo elgtis.

Taigi šioje bylos nagrinejimo stadijoje yra pagrindas vadovautis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir A. V. atleisti nuo bausmes del ligos.

Kita nuosprendžio dalis nekeiciama.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendi pakeisti:

A. V., pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., BK 259 str. 2 d., atleisti nuo galutines subendrintos 8 (aštuoneriu) metu laisves atemimo bausmes del ligos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.