Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-08 · Administracinė byla Nr. I-2510-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
I-2510-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2510-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. K. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiais nuo 2016-06-01 iki 2016-06-10, nuo 2016-09-30 iki 2016-10-03 ir nuo 2016-10-07 iki 2016-10-11 Lukiškių TI-K jam neužtikrino teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros Nr. 111 ir Nr. 399 buvo perpildytos. Be to, kameroje Nr. 111 prie stalo buvo tik dvi sėdimos vietos, o kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 sienos buvo nedažytos, trupėjo tinkas, tualetas nebuvo atitvertas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2016-06-01 atvykus į Lukiškių TI-K jam nebuvo išduotos higienos priemonės. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, jis buvo priverstas kankintis.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–18) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad visą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kamerose visiškai atitiko nustatytas normas. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra 1,5 m aukščio pertvara. Pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, tą pačią dieną buvo išduodami daiktai asmeniniam naudojimui. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 2,58 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 65), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2016-06-01 iki 2016-06-10, nuo 2016-09-30 iki 2016-10-03 ir nuo 2016-10-07 iki 2016-10-11 jam neužtikrino teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2016-06-01 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 2 asmenys, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas 34,71 m², joje buvo laikomas iki 2016-06-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 5–8 asmenys; 2016-06-10 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2016-09-30 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², joje buvo laikomas iki 2016-10-02, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4–6 asmenys; 2016-10-03 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2016-10-07 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-10-08 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas 32,33 m², joje buvo laikomas iki 2016-10-10, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 6 asmenys; 2016-10-11 išvyko į Alytaus pataisos namus. Taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 16 dienų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas visą ginčui aktualų jo buvimo Lukiškių TI-K laiką (įskaitant kameras Nr. 111 ir Nr. 399), todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, susijusių su pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą užtikrinimu.

9. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 tualetai nebuvo atskirti nuo kameros.

9.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

9.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat 2017-03-13 pranešime Nr. 24-1323 „Dėl A. K. skundo“ (b. l. 57–58) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Šias aplinkybes įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo kamerose Nr. 398 bei Nr. 399 ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

10. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 sienos buvo nedažytos, trupėjo tinkas. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2017-03-09 raštu Nr. 2.10-2611(16.16.1.10.12) (b. l. 9), teismą taip pat informavo, jog ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Tuo tarpu iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 19–45) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 111, Nr. 398 ir Nr. 399, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) aplinkybių, kad Lukiškių TI-K kameros ar jose esantys įrenginiai būtų techniškai netvarkingi ar neatitikę teisės aktų reikalavimų, nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės atmestini.

11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 111 nebuvo vietos visiems atsisėsti prie stalo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo laikoma po 1–8 asmenis. Atitinkamai tais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 106 ir Nr. 111, kuriose yra įrengta po 4 lovas, šiose kamerose buvo laikoma po 1–2 asmenis, todėl vietos atsisėsti prie stalo šiose kamerose užteko. Tuo tarpu kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengta daugiau nei po 4 lovas bei stalai su atitinkamo dydžio suolais, todėl konstatuoti kamerų aprūpinimo baldais pažeidimą taip pat nėra pagrindo.

12. Pareiškėjo teigimu, 2016-06-01 atvykus į Lukiškių TI-K jam nebuvo išduotos higienos priemonės – muilas, tualetinis popierius, dantų šepetėlis ir pasta, o Lukiškių TI-K parduotuvėje šias priemones pareiškėjas esą galėjo įsigyti tik 2016-06-06. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, vienam mėnesiui išduodama: 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis, 50 ml dantų pastos. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktos 2016-10-02 ir 2016-10-11 kameros kortelės (b. l. 46–47, 48–49), kuriose atitinkamai pateikti duomenys tik apie 2016-09-30, 2016-10-01, 2016-10-07 ir 2016-10-08 pareiškėjo asmeniniam naudojimui išduotus daiktus. Tuo tarpu duomenų apie 2016-06-01 pareiškėjui išduotus asmeninio naudojimo daiktus, įskaitant muilą, tualetinį popierių, dantų šepetėlį ir pastą, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2016-06-01 pareiškėjas minėtų daiktų būtų atsisakęs. Šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundo argumentus, kad reikiamų asmens higienos priemonių jis Lukiškių TI-K parduotuvėje galėjo įsigyti tik 2016-06-06, patvirtina byloje pateiktame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-09-16 rašte Nr. 2S-5005 nurodyti duomenys (b. l. 3–4). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos pareigos laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-06-10 pareiškėją aprūpinti asmens higienos priemonėmis.

13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 bei pareiškėjo neaprūpinimą asmens higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-06-10) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 50 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas