Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-71-123/2010

75.8; 121.18.

2010 m. gegužės 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovei T. B., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovei D. B., jos atstovams R. K. C., advokatei Liucijai Bagačiovienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokinio turto padalijimo, atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui T. B. dėl santuokinio turto padalijimo ir atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyveno susituokę, vedė bendrą ūkį. Nuo 2003 m. lapkričio mėnesio šalys pradėjo gyventi skyrium, ginčo, kad šis laikotarpis būtų laikomas jų bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo data, nėra. Tarp šalių yra kilę ginčas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo bei sutuoktinių turto įkainojimo.

Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Kiekvienas sutuoktinis gali, pateikęs atitinkamų įrodymų, ginčyti įstatyme įtvirtintą prezumpciją. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo jos vardu: 0,0528 ha ploto žemės sklypas, sodo namelis, šiltnamis ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 0,5 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)yra jos asmeninė nuosavybė, todėl teismas minėtą turtą turėjo priteisti jai. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006-05-26 sprendimu konstatavo, kad apeliantės minėtas turtas įgytas po santuokos sudarymo ir yra bendras sutuoktinių turtas. Pažymėtina, kad šio teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 p.). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad sprendimas, kuriuo rėmesi pirmosios instancijos teismas, yra panaikintas.

Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 str. 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 str.) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 str. 2 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sudarė turto balansą, nustatė visą bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą bei parinko teisingą sutuoktinių turto padalijimo būdą.

Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta dalytino turto verte, teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Nagrinėjamu atveju dalijamas tik tas bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, o dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119, 3.127 str.). Vienas iš kriterijų turto rinkos vertei nustatyti yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė, tačiau jei šalys su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyto turto verte bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nesutinka, tai turto vertė nustatytina remiantis eksperto išvada. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). Dėl nurodytų priežasčių teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų dėl turto padalijimo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenis apie dalytino nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustatytą 2004-06-29 (t. 2, b. l. 24-27), taip pat 2008-08-07 ir 2008-08-13 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymas apie nekilnojamojo turto rinkos vertę, nustatytą 2003-11-02 (t. 2, b. l. 100-106). Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl įgyto turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2008-09-16 nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ekspertizę (b. l. 124-125). Iš turto ekspertizės akto nustatyta, kad 2003 m. lapkričio mėn. 0,0528 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – sodo nameliu, šiltnamiu ir kiemo statiniais - rinkos vertė buvo 25 000 Lt, o 0,5 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 5 000 Lt (t. 2, b. l. 133-175). Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliantė nesutikdama su byloje esančia turto vertės ekspertize neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, taip pat nepateikė naujų įrodymų ar naujai atliktos ekspertizės, kuri patvirtintų, kad dalijamo bendro turto vertė, galiojusi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, 2003 m. lapričio mėnesį buvo kitokia, nei nustatė kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertintojas. Apeliantės argumentai, kad VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2004-06-29 buvo mažesnė, atmestini, nes, kaip jau buvo minėta, dalytino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t. y. 2003-11-02. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus ir pagrįstai atsižvelgė į kvalifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo pateiktą dalytino nekilnojamojo turto vertę, kuri nustatyta, išsamiai atlikus turto vertę, vadovaujantis lyginamuoju metodu, remiantis konkrečiais pavyzdžiais, ir kuria remiantis apskaičiavo mokėtiną kompensaciją atsakovui (t. 2, b. l. 133-141). Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę atliko UAB „Kovertas“, atstovaujama turto vertintojo, kvalifikuoto teismo eksperto Kosto Jurkevičiaus, turinčio vertintojo darbo stažą nuo 1997 metų (t. 2, b. l. 115-119), todėl atmestini apeliantės argumentai, kad nekilnojamojo turto ekspertizę atliko nekompetentingas ekspertas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.), todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.