- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- ATP-1041-387/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11530-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimo, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir nubaustas 86 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. nubaustas už tai, kad 2015-07-14, apie 22.16 val., į butą esantį Vilniuje, Pietario g. 8, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešęs, kad buvusios žmonos sugyventinis smurtauja.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. A. prašo 2015-08-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio tesės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, vadovaudamasis vien A. A. paaiškinimais bei pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuris surašytas iš pastarosios žodžių, nerinkus jokių kitų duomenų. Apelianto teigimu, A. A. paliko jį ir vaikus 2014 m., tačiau jis vaikų bendravimui su mama netrukdė, visada atveždavo vaikus į A. A. ir jos sugyventinio D. G. gyvenamąją vietą. Anot V. A., gyvenamosios vietos buvo dažnai keičiamos, namuose būdavo smurtaujama, girtaujama, ne kartą būdavo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba. Vaikai, tapę šių įvykių liudininkais, su mama jautėsi nesaugūs, nenorėjo pas ją važiuoti. Apeliantas pažymi, kad šie duomenys yra užfiksuoti valstybinėse institucijose, tačiau teismas jų nerinko ir faktiškai administracinio teisės pažeidimo bylos netyrė. Anot V. A., dėl aukščiau nurodytų aplinkybių 2015-07-14, vaikams išvažiavus pas A. A. ir jos sugyventinį, baimindamasis dėl jų saugumo, jis ir paskambino į policiją. Pasak apelianto, jis buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi bet koks tėvas ar mama, galvodami, kad jų vaikams gali grėsti pavojus ( fizinis ar psichinis ) tikrai kreiptųsi į valstybines institucijas. O kadangi nedarbo metu galima kreiptis tik į policiją, V. A. teko skambinti vieninteliu pagalbos telefonu. Apeliantas pažymi, kad jokios tyčios klaidinti pareigūnus jis neturėjo. Tik norėjo būti tikras, kad vaikai yra saugūs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė V. P. (toliau - ir Institucijos atstovė) prašo V. A. apeliacinį skundą atmesti, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimą nepakeistą. Institucijos atstovės teigimu, V. A. kvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad nėra situacijos, kuriai spręsti būtina šios tarnybos pagalba. Atsiliepime nurodoma, kad pranešimas buvo traktuojamas kaip melagingas, kadangi atvykę policijos pareigūnai konstatavo, jog A. A. nieko neatsitiko, vaikams taip pat joks pavojus negrėsė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimas naikintinas dėl esminio procesinių teisės normų pažeidimo ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. l d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų. Pripažindamas V. A. kaltu, pirmos instancijos teismas iš esmės vadovavosi vien policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, surašytu iš A. A. žodžių (b. l. 4), bei bendrosios pagalbos pranešimu apie įvykį (b. l. 3). Pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, skambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu, V. A. nebuvo vienareikšmiškai nurodęs, jog prieš jo buvusią žmoną yra smurtaujama. Jis tik nurodė, jog jam bendraujant su žmona mobiliojo ryšio telefonu, pokalbis staiga nutrūko, girdėjosi konfliktas. Pranešėjas taip pat buvo nurodęs ir A. A. mobiliojo telefono numerį, tad policijos pareigūnai prieš važiuodami į galimo įvykio vietą turėjo galimybę patikslinti V. A. pateiktą informaciją. Juo labiau, kad iš pranešimo turinio buvo aišku, jog apie galimo konflikto buvimą jis sprendė vien iš savo pokalbio su A. A.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ir tarnybiniame pranešime yra nurodoma, jog „pranešėjas baiminasi, kad prieš A. A. smurtauja jos sugyventinis“ (b. l. 4). Taigi teismo išvada, jog V. A. iškvietė policijos pareigūnus, pranešęs, jog prieš jo buvusią sutuoktinę yra smurtaujama, yra nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje liko nenustatytas ir kitas būtinasis ATPK 186 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo požymis - žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, t.y. minėtų tarnybų kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas “žinomai melagingas” apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Akcentuotina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik neginčytinai nustačius, jog jis veikė tyčia. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje V. A. buvo pripažintas kaltu tinkamai neišsiaiškinus šio klausimo: teismo nebuvo apklausta A. A., kuri galėtų patvirtinti arba paneigti, V. A. nurodomas aplinkybes; nebuvo imtasi kitų priemonių, siekiant nustatyti, ar 2015-07-14, apie 21.30 val., tarp A. A. ir V. A. apskritai vyko pastarojo nurodomas telefoninis pokalbis; teismas taip pat nesiėmė jokių priemonių patikslinti V. A. nurodomas aplinkybes apie tai, jog jo buvusios sutuoktinės gyvenamojoje vietoje yra dažnai girtaujama, smurtaujama, dėl ko ten yra dažnai kviečiami įvairių valstybinių įstaigų atstovai, tad jis turėjo pagrindą nerimauti dėl A. A. ir savo vaikų saugumo. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbia aplinkybe laikytina tai, jog neadekvatus tam tikros susiklosčiusios situacijos įvertinimas nesudaro ATPK 186 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties ir pats savaime negali būti prilyginamas melagingam specialiųjų tarnybų iškvietimui. Taigi tinkamas teismo aukščiau išvardintų aplinkybių nustatymas yra itin svarbus spendžiant V. A. administracinės atsakomybėn klausimą.
Esant šiems procesiniams pažeidimams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.