- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2-223-732/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00948-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Justina Murauskaitė-Darvidė, Justina Murauskaitė
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-223-732/2023 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00948-2022-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2023 m. birželio 13 d.
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Emanueliui Mituzui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo ir galimų įpareigojimų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-10-13 priimtą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-221013-00024 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir, jei būtų nustatyta, kad ieškovo statinys neatitinka statinio – stoginės – apibrėžties, nustatyti, kokius konkrečiai statybos (įskaitant galimai demontavimo) darbus, turi atlikti statytojas, kad statinys (jo dalis) atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir įpareigoti juos atlikti ieškovą (statytoją) per teismo nustatytą protingą terminą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, tačiau šiame sklype yra ir miško žemės. Įgyvendindamas savo, kaip privataus miško savininko teisę, ieškovas parengė Miškotvarkos projektą Nr. 63362, kurį patvirtinus jis įgijo teisę rekreacinės–poilsinės miško struktūros gerinimui pastatyti statinius – 5 stogines iki 50 kv. m. Vieną šių statinių ieškovas pastatė, tačiau atsakovė, atlikusi patikrinimą, surašė Privalomąjį nurodymą, kurio turinys: „Nugriauti žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės plote) adresu: (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingąjį statinį su uždara terasa ir sutvarkyti statybvietę. Statinio išoriniai matmenys: ilgis yra apie 5,79 m, plotis yra apie 4,32 m, aukštis iki aukščiausios statinio konstrukcijos dalies yra apie 3,40 m“. Su tokio turinio Privalomuoju nurodymu ieškovas negali sutikti, nes jis neproporcingas ir dėl to nepagrįstas bei neteisėtas. Ieškovas atsakovei 2022-10-28 pateikė pretenziją, kuria prašė atsakovę iš naujo įvertinti situaciją, panaikinti priimtąjį Privalomąjį nurodymą ir, jei iš naujo įvertinus situaciją bus nustatytas poreikis šalinti galimai savavališkos statybos padarinius, tinkamai parinkti, nustatyti ir įforminti Privalomojo nurodymo turinį dėl šio statinio. Savo poziciją ieškovas prašė pateikti iki 2022-11-08, tačiau jokio atsakymo atsakovė iki šiol nepateikė. Ieškovas akcentavo, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas, pirmiausia, turėjo vertinti, ar statomas statinys atitinka statiniui stoginei keliamus reikalavimus, o jei būtų nustatęs, kad iš dalies neatitinka – Privalomajame nurodyme turėjo konkrečiai nurodyti atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus. Statytojui šalinant galimai savavališkos statybos padarinius, galimai pakaktų atlikti tik nereikšmingus, nesudėtingus statybos (įskaitant galimai demontavimą) darbus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus ir padariniai būtų pašalinti. Tuo tarpu pateiktas nepagrįstas, neproporcingas ir dėl to neteisėtas ultima ratio reikalavimas – statinį nugriauti. Vykdant tokį Privalomąjį reikalavimą statytojas privalėtų statinį visiškai nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, tačiau toje pačioje vietoje ir vėl galėtų statyti tokių pačių parametrų (dydžių) stoginę. Ieškovo pastatytas statinys iš esmės visiškai atitinka stoginės apibrėžimą: tai statinys be pamatų, kurio stogo konstrukciją laiko 10 stulpų, bei yra įrengtos sienos: medžio lentų ir stiklo. Ieškovas sutinka, kad galimai neturėjo fasadinės stoginės pusės įstiklinti ir sutiktų juos, jei būtų toks pagrįstas nurodymas, demontuoti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ginčijamame Privalomajame nurodyme nurodyta, kad ginčo statinys yra I grupės nesudėtingasis statinys su uždara terasa, pastatytas miško žemės plote, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Privalomajame nurodyme daroma nuoroda į 2022-10-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2080, kuriame apibūdinamas ginčo statinys, nurodoma, kad patekimui į statinio vidų suformuotos angos su ant bėgelių stumdomomis stiklo durimis. Miško žemėje leidžiama statyti miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Įstatymai nenumato galimybės miško žemėje statyti pastatus, t. y. tokius statinius, kurių didžiąją dalį sudaro erdvės, apribotos sienomis ir kitomis atitvaromis. Ieškovas neginčija atsakovės 2022-10-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2080 ir Privalomajame nurodyme nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad ginčo statinys yra pastatytas miško žemėje, kad statinys yra su uždara terasa (atribota nuo išorės sienomis ir kitomis atitvaromis). Byloje pateiktos statinio nuotraukos taip pat patvirtina, kad ginčo statinio didžiąją dalį sudaro patalpos – erdvės, kurios nuo išorės atribotos sienomis ir stumdomomis stiklo atitvaromis. Toks statinys, remiantis galiojančiu reglamentavimu, laikomas pastatu, o ne inžineriniu statiniu – stogine, ir jo statyba miško žemėje negalima. Akcentavo, kad Privalomajame nurodyme įrašomas įpareigojimas parenkamas atsižvelgiant į statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdį. Nagrinėjamu atveju ieškovas statybą reglamentuojančius teisės aktus pažeidė ne pertvarkydamas anksčiau pastatytą stoginę ar pastatydamas konkrečią statinio dalį, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo įpareigoti ieškovą demontuoti tam tikrą konkrečią statinio dalį, grąžinti statinį į ankstesnę padėtį ar pan. Ieškovas teisės aktų reikalavimus pažeidė statydamas naują statinį, todėl šiuo atveju atsakovė ieškovui galėjo parinkti vienintelį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalyje numatytą įpareigojimą, šalinant teisės aktų pažeidimus – nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Atsakovė pažymėjo, kad privalomasis nurodymas gali būti įvykdomas ne tik konkrečiai privalomajame nurodyme nurodytu būdu, bet ir kitais būdais – gavus reikiamą dokumentaciją, pertvarkius statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir kt. Taip pat privalomasis nurodymas laikomas įvykdytu, kai pasikeičia teisės aktų reikalavimai ar faktinės aplinkybės ir statyba nebepažeidžia teisės normų. Be to, pagal galiojantį reglamentavimą inspekcijos statybos valstybinės priežiūros darbuotojas, inicijuodamas inspekcijos privalomojo nurodymo priverstinį vykdymą, privalo patikrinti, ar pasikeitus teisės aktams ar faktinėms aplinkybėms statyba nebelaikoma neteisėta, taip pat ar privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas tiek jame nurodytu būdu, tiek kitais būdais. Jei privalomasis nurodymas įvykdytas jame nurodytu ar kitokiu būdu, arba statyba nebelaikoma neteisėta dėl pasikeitusio reglamentavimo ar faktinių aplinkybių, tai inspekcijos statybos valstybinės priežiūros specialistas užpildo privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Taigi ieškovui siekiant ginčo statinį pertvarkyti taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, Privalomojo nurodymo surašymas iš jo tokios teisės neatima. Tačiau būtent ieškovui tenka pareiga numatyti reikalingus atlikti statybos darbus, užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, prireikus konsultuojantis su atitinkamų sričių specialistais. Pareiga numatyti naujai statomo statinio sprendinius, užtikrinti būsimo statinio mechaninį atsparumą, pastovumą ir atitiktį kitiems reikalavimams, tinkamumą naudoti negali būti perkeliama inspekcijai, t. y. atsakovei, ar teismui.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas nesutinka su Privalomuoju nurodymu, kadangi nurodymas nugriauti statinį – nuosavybės objektą, yra taikytinas tik išimtiniais atvejais. Atsakovė nurodė, kad net ir nurodžius nugriauti statinį, atsakovui paliekama teisė nurodymą įvykdyti kitu būdu. Tačiau viešojo administravimo subjektas privalo savo sprendimą aiškiai motyvuoti, nurodyti teisinį ir faktinį pagrindą, ir jo sprendimas turi būti visiems suprantamas. Nesutiktina, kad šiuo atveju teisės aktai nenumato kitokio įpareigojimo, tik statinio nugriovimą. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvos, viena iš kurių – atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys ar jo dalis atitiktų statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Neaišku, kodėl nebuvo remtasi šiuo punktu. Net jei ieškovas padarė kažkokį pažeidimą, statydamas stoginę, atsakovė turėjo nurodyti, kokius veiksmus jis turi atlikti, kad statinys taptų teisėtas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pašalino vienos iš stoginių sienų stiklinę užtvarą ir užtvarą laikančius bėgelius, palikdamas atvirą sieną. Pagal teisės normas ieškovo pastatytas statinys nėra pastatas, taigi jis yra inžinerinis statinys. Šiuo atveju stoginė yra atskiras statinys, trys iš jos sienų yra uždaros, ketvirtoji yra atvira. Inžineriniai statiniai gali turėti patalpas, jeigu jos užima mažesnį plotą, nei visas statinio plotas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad stoginė su patalpa negali stovėti miške. Tačiau stoginė nėra pastatas, nėra gyvenamasis namas ar su juo susijęs pastatas, apie kuriuos kalbama atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje. Kadangi ieškinys buvo pateiktas, kai dar visos stoginės sienos buvo uždaros, o dabar viena siena yra pašalinta, taigi statinys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad tikrinimo metu statybų inspektoriai minėjo, kad patalpa stoginėje yra leistina, jiems užkliuvo tik stiklas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti. Pabrėžė, kad ginčas yra dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo. Privalomasis nurodymas buvo surašytas 2022-10-13 pagal tas faktines aplinkybes, kurios tuo metu egzistavo. Nėra jokio ginčo, kad tuo metu statinys buvo visas uždaras. Bylos nagrinėjimo metu vienas atitvaras buvo pašalintas, bet dalis statinio vis dar yra uždara, statinys šiuo metu turi keturias sienas, yra likusi patalpa. Atsakovės nuomone, statinys vis dar neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Tai, kad prie patalpos yra stogas ir terasa, nereiškia, kad toks statinys tampa teisėtu. Jei yra patalpa, tai suponuoja galimybę statinyje pernakvoti, apsistoti ilgesniam laikui, uždaryti prieš išvykstant, laikyti joje daiktus. Taigi statiniai, kuriuose yra patalpos, iš esmės atitinka poilsio paskirties pastato sąvoką. Uždarų patalpų įrengimas reiškia dažnesnį naudojimą, didesnę aplinkos taršą ir būtent siekiant to išvengti ir yra sukurtas galiojantis reglamentavimas, kuris numato tam tikrus savininko nuosavybės teisių ribojimus miškuose. Atsakovė pagal jai suteiktus įgaliojimus neturi kompetencijos projektuoti statinius ir pasakyti statytojui, kaip tinkamai pastatyti naują statinį. Šiuo atveju ieškovas turėjo pasigilinti, ką galima statyti, o ko ne. Statytojas pastatė kažką kito, nei numatyta miškotvarkos projekte, todėl atsakovė ir įpareigojo statinį, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, nugriauti. Atsakovė negali siūlyti pertvarkyti statinio per tam tikrą laiką, o jei tai nebus įvykdyta, įpareigoti jį nugriauti. Privalomajame nurodyme turi būti vienas įpareigojimas, kuris tikrai pašalins pažeidimą. Kaip ir nurodyta Privalomajame nurodyme, statytojas turi teisę per Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (kuris gali būti pratęstas) įsiteisinti statinį, taigi kelias pertvarkyt statinį, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, nėra užkertamas. Ieškovas jau ir ieškiniu pripažįsta, kad buvo pastatytas netinkamas statinys. Nėra ginčo, kad Privalomuoju nurodymu atsakovė teisingai nustatė, kad statinys yra neteisėtas, todėl panaikinti tokio Privalomojo nurodymo nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl Privalomojo nurodymo vykdymo gali būti reiškiami ginčai administracine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta: Užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 straipsnyje nurodyta : 1. Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas, kontaktinė informacija. Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, kontaktinė informacija;
4) privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą;
5) kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
6) privalomojo nurodymo terminų pratęsimo tvarka;
7) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka;
8) informacija, kaip asmuo turi pranešti apie įvykdytą privalomąjį nurodymą;
9) atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą;
10) kita reikalinga informacija.
2. Privalomojo nurodymo formą ir pildymo reikalavimus, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų, tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija.
Iš aptartų normų matyti, kad galiojanti teisė numato keletą pažeidimų šalinimų būdų, iš kurių griežčiausias yra statinio nugriovimas.
Įpareigojimas nugriauti statinį - sunaikinti nuosavybės teisės objektą - yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę. Tokią teisės aiškinimo taisyklę pateikia ir teismų praktika ( pvz. LAT nutartis E3K-3-201-695/2018).
Statinio nugriovimas, kaip pažeidimo šalinimo būdas, taikytinas tik tokiu atveju, kuomet kiti pažeidimo šalinimo būdai negalimi, t.y. jų taikymas objektyviai nepašalins nustatytojo pažeidimo ir dėl to vienintelė galimybė pažeidimą pašalinti - nugriauti statinį. Kitaip tariant, reikalavimas statinį nugriauti, yra visada vertintina kaip ultima ratio priemonė: „Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (...) “ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr E3K-3-290-916/2018).
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 4.6 p., stoginę apibrėžia taip: „stoginė - žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas“.
Stoginė - statinys be pamatų, kurio pagrindinės atramos yra stulpai, laikantys stogą, be to, ji gali būti su įrengtomis uždaromis galinėmis sienomis. Sienų medžiagiškumas nenustatomas. Vadinasi, teisės aktas, apibrėždamas stoginės išvaizdą (konstrukciją), numato, kad tik fasadinė stoginės pusė turėtų būti atvira.
Iš ieškinio priedo - nuotraukos matyti, jog statinys, dėl kurio surašytas privalomas nurodymas jį nugriauti yra su stiklinėmis sienomis, tame tarpe įstiklinta ir statinio fasadinė pusė.
Akivaizdu, jog toks statinys, kuris yra užfiksuotas nuotraukoje, negali būti priskirtas stoginėms. Tačiau jis gali būti pakoreguotas- demontavus šio statinio fasadinę pusę tai atitiktų proporcingumo principui. Formaliai vykdant privalomąjį nurodymą- nugriauti statinį, šis statinys po kiek laiko galėtų būti pastatytas be fasadinės statinio pusės ir tai atitiktų stoginės apibrėžimui. Tokia veiksmų seka yra nelogiška.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės taikymo ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K -3-201-695/2018).
Privalomas nurodymas yra deklaratyvus ir neinformatyvus. Jame nurodoma nugriauti statinį, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo teisinio pagrindo. Tačiau privalomajame nurodyme nenurodyta pažeidimų esmė. Nurodymu reikalaujama statinį nugriauti, o ne pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, arba atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus. Nurodytas statinys nėra pastatytas savavališkai. Paties 11 straipsnio 6 dalies sakinio konstrukcijoje nurodyti pažeidimų pašalinimo būdai ir jų seka: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.
Statinio nugriovimas galimas tik tada, kai neįmanoma atlikti kitus veiksmus, kad statinys atitiktų tokiam statiniui taikomus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pašalino statinio fasadinę stiklo dalį ir statinys atitinka stoginės apibrėžimui ir jį galima naudoti pagal paskirtį. Tai patvirtina ieškovo atstovės 2023-03-21 pateikta stoginės nuotrauka, kurioje matosi, jog statinio fasadinė stiklinė dalis pašalinta.
Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.
CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas K. Š., reikšdamas ieškinį teismui, sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį (2022-11-18 mokėjimo nurodymas Nr. 21), ir advokatei Justinai Murauskaitei-Darvidei už procesinių dokumentų parengimą teismui ir atstovavimą civilinėje byloje visuose teismo posėdžiuose sumokėjo 1524,60 Eur (mokėjimo nurodymai: 2022-11-18; 2023-04-18; 2023-04-18; 2023-05-04), Viso iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovo K. Š. naudai priteistina 1629,60 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo K. Š. ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 13 d. privalomą nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-221013-00024.
Priteisti ieškovui K. Š. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1629,60 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.