Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Kungio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas spec. vidurinis, nedirbanti, pensininkė, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2012-05-05 apie 11.00 val., parduotuvėje „Humana“, esančioje Vilniaus g. 210, Šiauliuose, atitraukusi nukentėjusiosios V. K. rankinės užtrauktuką iš jos pagrobė piniginę, 20 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais - 90 Lt, bei bevertėmis prekybos centro „Maxima", „Euro vaistinė", „Omnitel ID sidabrine" nuolaidų kortelėmis, iš viso pagrobė 110 Lt vertės svetimą turtą.

E. Š. tyrimo metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-05-05 apie 10.00 val. nuvažiavo į Šiaulių centrinį turgų, apsipirko, eidama pro dėvėtų drabužių parduotuvę „Humana“ lauke pamatė reklamą, kad visi rūbai po 5 litus. Jai reikėjo vasarinės striukės, pagalvojo, kad nusipirks už 5 litus. Parduotuvėje buvo nemažai žmonių. Ji norėjo prieiti prie sukabintų striukų, tačiau ten siauras praėjimas, be to, stovėjo moteris. Tada ji ėjo pro stovinčią moterį, kadangi ji yra stambi, tai kliudė tą moterį. Prasilenkdama su ta moterimi, pamatė jai ant rankos per alkūnę kabančią pradarytą rankinę, o pradarytoje rankinėje matėsi piniginė. Kokios spalvos tiksliai nebeprisimena, atrodo raudona. Pamačiusi piniginę susigundė ją pavogti, todėl prasilenkdama su šia moterimi ją stumtelėjo ir tuo pačiu momentu paėmė piniginę, kurią užsikišo iš vidaus už švarko. Pavogusi piniginę iš karto ėjo link išėjimo, nebėgo. Einant netoli kasos jai iš už nugaros už rankos sugriebė ta moteris, iš kurios pavogė piniginę, ir pasakė „atiduok mano piniginę“. Ji sureagavo akimirksniu, norėdama paslėpti piniginę, tai yra įkalčius, ją kita ranka ištraukė iš pažasties ir įkišo tarp sukabintų rūbų, galvoja, kad niekas to momento nematė. Jokiai kitai moteriai piniginės neperdavė, buvo viena, dar kažkokia jauna moteris po kokių 10 minučių pasakė, kad matė, kai ji piniginę perdavė kitai moteriai, bet piniginės ji tikrai niekam neperdavė, o įkišo tarp rūbų. Piniginę slėpė dėl to, jog tikėjosi, kad paslėpta piniginė iškris ant žemės ir tada ją kas nors radęs iš karto atiduos, pradės klausdami šaukti „kieno piniginė“. Ji nulipusi iš antro aukšto laiptais į apačią, tai nukentėjusiai moteriai rodė savo daiktus, sakė, kad nieko nevogė, pas ją pinginės nerado. Kad piniginę paslėpė tarp rūbų nesakė, nenorėjo prisipažinti, prisirinko daug žmonių, buvo gėda. Mano, kad piniginė turėtų būti parduotuvėje toje pačioje vietoje, kur ir paslėpė, bet tik tuo atveju, jei niekas nesirinko rūbų, jei kas nors rūbus pajudino, tai piniginė turėjo iškristi. Supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ji nukentėjusiosios V. K. atsiprašė, dalį žalos atlygino, dėl likusios sumos pasirašė susitarimą. Ji sutinka bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, ir galėtų atlikti arešto bausmę. Prašo sumažinti bausmę, nes yra garbaus amžiaus, sunki materialinė padėtis, labai gailisi padariusi šį nusikaltimą, jau atlygino materialinę ir moralinę žalą, be to ji slaugo reikalaujantį daug priežiūros, labai sunkiai sergantį vyrą, kuriam nustatytas I grupės invalidumas (neįgalumas) (b. 1. 25-26, 36, 49).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios E. Š. prisipažinimo, jos kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2012-05-05 apie 10.30 val. ji atėjo į parduotuvę „Humana", Šiauliuose, Vilniaus g. 210, kur apžiūrinėjo rūbus. Parduotuvėje buvo nemažai žmonių. Jos rankinė buvo pakabinta ant rankos ties alkūne ir užtraukta užtrauktuku, ant viršaus rankinės dar buvo užmetusi kažkokį rūbą, kurį ketino pirkti. Ji rankinę saugojo nuo vagių ir laikas nuo laiko į ją vis pasižiūrėdavo. Kažkur po 10 minučių, apžiūrinėjant moteriškus švarkus, kurie buvo sukabinti ant stovo netoli praviro lango, kairėje pusėje, pastebėjo kaip kažkas ją pečiais stumdo, bakstelėjo į kairį šoną. Jai labai krito į akis tas momentas, kai jai nepažįstama moteris (kaltinamoji E. Š.) sunkiai kvėpuodama spaudėsi prie jos. Ją matė kokio vieno metro atstumu. Kai rankinėje pasigedo piniginės, E. Š. ėjo link matavimosi kabinų, ėjo lėtai. Tada pastebėjo, jog yra atitrauktas rankinės užtrauktukas, o joje nebėra piniginės su 90 Lt, prekybos centro „Maxima", „Eurovaistinė", „Omnitel ID sidabrine" nuolaidų kortelėmis. Ji supratusi, kad yra apvogta, bėgo link prekystalio, galvodama, kad reikia iškviesti apsauginį, kad tai yra apsauginio darbas. O kai pardavėja atsakė, kad apsauginio neturi, tada ji greitai nuėjo prie išėjimo iš parduotuvės ir sustabdžiusi E. Š., liepė palaukti, nes ši paėmė jos piniginę. Moteris pasakė nieko neturinti ir lipdama žemyn laiptais pradėjo iš kišenių, rankinės traukti savo daiktus, tarp kurių jos piniginės nebuvo. Nusileidus laiptais, iš salės pribėgo nepažįstama mergina pasakė, jog matė, kai piniginę E. Š. perdavė kitai moteriai. E. Š. tai išgirdusi labai supyko, susinervino, ant merginos šaukė, ko ji kišasi, plūdosi. Ji kitos moters nematė, nieko apie ją pasakyti negali. Ji tada paskambino policijai, kuri atvykusi E. Š. sulaikė ir jie visi išvyko į policijos komisariatą. Pagrobta prekybos centro „Maximos" nuolaidų kortelė nėra bevertė. Perkant „Maximos" parduotuvėje kortelėje yra kaupiami pinigai, kuriais galima susimokėti už prekes. Jos kortelėje buvo sukaupta ne mažiau 50 litų. „Maximos" nuolaidų kortelės numerio nėra užsirašiusi, tikslios sumos nepamena, ją įvertina 50 Lt. Pavogtoje „Eurovaistinės" nuolaidų kortelėje buvo sukaupta 10 litų suma, šiais pinigais taip pat galima atsiskaityti už vaistus, todėl ją įvertina 10 Lt. „Omnitel ID sidabrinė" kortelė yra nuolaidų kortelė, joje pinigai nekaupiami, ši kortelė bevertė. Taigi praradusi „Maximos" nuolaidų kortelę ji patyrė 50 litų turtinę žalą, praradusi „Eurovaistinės" nuolaidų kortelę patyrė 10 litų turtinę žalą. Pagrobtos piniginės vertė 20 litų, joje buvo pinigai - 90 litų, iš viso padaryta 170 litų turtinė žala. Dėl piniginės vagystės patyrė ir moralinę žalą, nes dėl tokio poelgio buvo labai sukrėsta, po vagystės negali miegoti naktimis, pakilo kraujo spaudimas, kadangi pati medikė, tai gydytojų nekvietė, gėrė turimus vaistus. Vaistų nepirko, nes turėjo nusipirkusi iš anksčiau. Negali susikaupti, mintyse visada galvoja apie savo ir šeimos turto saugumą, kol kas pastoviai jaučia vidinį nerimą, baimę, dėl neturinės žalos reiškia 330 litų ieškinį. Moteris, kuri iš jos rankinės pavogė piniginę - E. Š., jos atsiprašė ir atlygino 330 litų žalą. Dėl likusios sumos atlyginimo - 170 litų jos pasirašė susitarimą, kad pinigus - 170 litų E. Š. perves bet kokiai labdaros organizacijai ar globos įstaigai. Ji E. Š. pretenzijų neturi, pateikto civilinio ieškinio atsisako, sutinka, kad byla būtų baigta nagrinėti baudžiamuoju įsakymu ir už padarytą nusikaltimą bausmę E. Š. paskirtų teismas savo atžvilgiu (b.l. 8, 10-11, 12-13).

Nepilnametė liudytoja K. S. paaiškino, kad 2012-05-05 apie 11 val., ji viena atėjo į parduotuvę „Humana", kuri yra Šiauliuose, prie centrinės turgavietės, nusipirkti drabužių. Jai apžiūrinėjant prekes, kurios buvo sudėtos prie laiptų turėklų, netoli buvusi nepažįstama moteris garsiai sušuko: „ar čia yra vaizdo kameros". Minėta moteris stovėjo šalia kitos moters ir kalbėjosi, ji rodė savo asmeninius daiktus, sakė, jog jokios piniginės neturi. Po to, kai pasakė, jog „kviečiame policiją ir einame laiptais žemyn", moteris, kuriai galėjo būti apie 65 m. amžiaus, kitai moteriai, kuri buvo šalia, taip pat senyvai, perdavė raudoną piniginę, kurią pastaroji įsikišo kažkur į savo striukę. Ji iš pradžių nežinojo kaip elgtis, tačiau po to priėjo prie nukentėjusios moters ir jos paklausė, ar piniginė buvo raudona. Nukentėjusioji patvirtino, jog taip. Moteris, kuriai buvo perduota piniginė, buvo žymiai lieknesnio kūno sudėjimo nei pirmoji, apie 175 cm ūgio, vilkėjo tamsius rūbus, tačiau ką, konkrečiai nepamena. Jos veido bruožų nematė, atpažinti tikrai negali. Momento, kai buvo iš rankinės ištraukta piniginė nematė. Kol atvyks policija, jos visos trys, tai yra ji, nukentėjusioji bei kaltinamoji, laukė aikštelėje, nusileidus laiptais iš parduotuvės „Humana" (b.l. 18).

Iš 2012-05-07 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip kaltinamoji E. Š. įvykio vietoje nurodo, kur iš nukentėjusiosios rankinės ištraukė piniginę, kur ją paslėpė tarp sukabintų rūbų (piniginė nerasta) (b.l. 29-32).

2012-05-05 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Vilniaus g. 210, Šiauliuose (b.l. 5-7).

Iš 2012-05-28 susitarimo, sudaryto tarp V. K. ir E. Š., matyti, kad E. Š. perdavė V. K. 200 Lt kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir kad dėl 170 Lt žalos atlyginimo jos susitarė, kad E. Š. iki 2012-06-15 minėtą pinigų sumą perves bet kokiai labdaros organizacijai ar bet kokiems globos namams ir mokėjimo kvitą saugos 2 mėnesius, o V. K. pareikalavus, jį pateiks nukentėjusiajai (b.l. 15).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t.y. E. Š. prisipažinimas ir apklausos protokoluose užfiksuotų jos parodymų turinys, nukentėjusiosios V. K. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai– neginčijamai patvirtina, kad E. Š. 2012-05-05 apie 11.00 val., parduotuvėje „Humana“, Vilniaus g. 210, Šiauliuose, t.y., viešoje vietoje, neteisėtu būdu, nepaisant aplinkinių žmonių, slapta, be turto savininkės V. K. leidimo ir jos žinios, nukentėjusiajai nematant, atitraukusi nukentėjusiosios V. K. rankinės, kurią ji betarpiškai turėjo pakabinusi ant rankos ties alkūne, užtrauktuką, iš jos pagrobė piniginę, 20 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais - 90 Lt, bei prekybos centro „Maxima" nuolaidų kortele, kurioje buvo sukaupta 50 Lt nuolaida, „Euro vaistinė" nuolaidų kortele, kurioje buvo sukaupta 10 Lt nuolaida, beverte „Omnitel ID sidabrine" nuolaidų kortele, iš viso pagrobė 170 Lt vertės svetimą, V. K. priklausantį turtą. Minėtą svetimą turtą paslėpė iš vidaus už švarko ir iš karto ėjo link išėjimo, kur ją sustabdžius nukentėjusiajai V. K., minėtą piniginę su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis paslėpė tarp sukabintų rūbų, o nukentėjusiajai pasakė, kad minėtos piniginės neturi, t.y., E. Š. turėjo realią galimybę vėliau svetimu turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl jos veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas. E. Š. suvokė savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų turto savininkei bus padaryta materialinė žala ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. E. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip viešoje vietoje padaryta slapta svetimo turto iš asmens rankinės vagystė (kišenvagystė), numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog E. Š. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme (b.l. 49); civilinį ieškinį, pareikštą byloje, E. Š. iš dalies atlygino, o dėl likusios neatlygintos 170 Lt dalies sudarė susitarimą su nukentėjusiąją V. K., ir nukentėjusioji E. Š. pretenzijų neturi, pateikto ieškinio atsisako (b.l. 12-15).

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, E. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., padarymą siūlo skirti bausmę - areštą 25 paras. Kaltinamoji su prokuroro siūlomos bausme sutinka, prašo sumažinti bausmę, nes yra garbaus amžiaus, sunki materialinė padėtis, labai gailisi padariusi šį nusikaltimą, jau atlygino materialinę ir moralinę žalą, be to, ji slaugo reikalaujantį daug priežiūros labai sunkiai sergantį vyrą, kuriam nustatytas I grupės invalidumas (neįgalumas) (b.l. 49).

Skirdamas kaltinamajai E. Š. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. Š., veikdama tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, neteista (b.l. 39-40), prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas, remiantis LR BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ji taip pat savo noru atlygino dalį, t.y. 200 Lt, padarytos žalos, o dėl kitos dalies, t.y. 170 Lt, žalos atlyginimo sudarė susitarimą su nukentėjusiąja, kas remiantis LR BK 59 str. 1 d. 3 p., taip pat pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios E. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Š. bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 41), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (b. 1. 45); Dainų PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (b. 1. 47); Šiaulių Centro poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi 2002 m. ir 2006 m., nustatyta diagnozė: organinis asteninis (emocinio labilumo) sutrikimas (b. 1. 46); nedirba, pensininkė. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. Š. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą, jos amžių, į nustatytas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad ji neteista, mažintinas ir skirtinas už nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio minimumas (LR BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-05-05 11.00 val. (b.l. 20) iki 2012-05-07 10.55 val. (b.l. 54) (2 paros).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 37) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusi ir civilinė ieškovė V. K. pareiškė 370 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 16). Šis civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais E. Š. veiksmais. Pati kaltinamoji sutiko, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, sutiko su jai pareikštu civiliniu ieškiniu, neginčijo žalos ir pareikšto civilinio ieškinio dydžio, dalį žalos- 200 Lt kaltinamoji nukentėjusiajai 2012-05-28 atlygino, nukentėjusioji civilinio ieškinio šioje dalyje atsisakė. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (LR BK 112 str. 3 d.). Nukentėjusiajai V. K. atsisakius dalies ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio, procesas šioje dalyje dėl 200 Lt civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str., 113 str. 2 d., LR CPK 140 str. 1 d.), jai išaiškintinos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.). O dėl likusios civilinio ieškinio dalies- 170 Lt kaltinamoji ir nukentėjusioji sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 str., teismas

nusprendžia:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 dalį ir paskirti jai bausmę – areštą 15 (penkiolika) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. Š. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, E. Š. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-05 11.00 val. iki 2012-05-07 10.55 val. (2 paros).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Procesą dėl nukentėjusios V. K. civilinio ieškinio dalyje- dėl 200 Lt žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti kaltinamosios E. Š. ir nukentėjusios V. K. 2012-05-28 susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriame E. Š. 170 Lt žalos atlyginimo įsipareigoja iki 2012-06-15 pinigus pervesti bet kokiai labdaros organizacijai ar bet kokiems globos namams, mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad pinigai pervesti E. Š. įsipareigoja 2 (du) mėnesius saugoti pas save ir jį pateikti nukentėjusiajai V. K. pareikalavus.

Kaltinamoji, nesutikdama su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.