Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-670/2013 pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui D. J., atstovaujamam įstatyminio atstovo Ž. J., dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pagal faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo taikyti nei CK 1. 89, nei 1. 90 nei 1. 91 straipsnių normų ir pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu. Ieškovės negalavimų pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ji neadekvačiai suvokė savo veiksmus. Teismo posėdyje tą patvirtino psichiatras, be to, psichiatro įskaitoje ieškovė įrašyta tik nuo 2011 metų, t. y. praėjus dvejiems metams po dovanojimo sandorio sudarymo. Siekdama įrodyti savo teiginius, ieškovė teismo proceso metu neprašė jai skirti psichiatrijos ekspertizę, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuotais kriterijais, ieškovės elgesys turėjo būti vertinamas vadovaujantis protingumo principu. Tai, kad ieškovė sutartį pasirašė jos neperskaičiusi, neabejotinai rodo ieškovės neapdairų elgesį, dėl kurio turi prisiimti pasekmes, o teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Sandorio sudarymo metu ieškovė buvo 63 metų amžiaus, tačiau toks amžius savaime nesuponuoja, jog žmogaus sugebėjimai adekvačiai vertinti situaciją ir suvokti savo veiksmų prasmę yra nepakankami ar sąlygojantys suklydimą dėl sandorio esmės. 2009 m. ieškovė nebuvo psichiatro įskaitoje, todėl psichinės sveikatos sutrikimai, negalėjo sąlygoti tariamo suklydimo. Ieškovė neturi pagrindo teigti, kad sudaryta dovanojimo sutartis pažeidžia jos interesus ir yra jai nenaudinga, kuomet dovanojimo sutartyje nustatytas uzufruktas iki gyvos galvos gyventi padovanotame gyvenamajame name ir naudotis visomis iki dovanojimo priklausiusiomis patalpomis.Teismo išvada, kad dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1. 91 straipsnio 1 ir 5 dalių pagrindu, tariamai atsakovui ir jo atstovui pagal įstatymą sandorio sudarymo metu žinojus tikrąją ieškovės valią, tačiau vis tiek sudarius sau naudingesnę sutartį, vertintina kritiškai. Vadovaujantis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007 pateiktais išaiškinimais, apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Nagrinėjamu atveju, atsakovas ir jo atstovas ieškovės neklaidino, nedarė jai poveikio ar neatliko kitokių tyčinių, nesąžiningų veiksmų, lėmusių ieškovės valią padovanoti turtą. Priešingai, ji turtą padovanoti nusprendė pati, dovaną atsisakius priimti jo įstatyminiam atstovui. Šalys apie ieškovės išlaikymą iki gyvos galvos šios civilinės sutarties prasme niekada nekalbėjo. Sandorio sudarymo metu ieškovės sveikatos būklė nekėlė jokių abejonių ir ja, siekiant suformuoti ieškovės valią, nebuvo kryptingai naudojamasi. Negalima teigti ir to, kad sudaryta dovanojimo sutartis yra naudingesnė atsakovui nei ieškovei, kadangi joje nustatytas uzufruktas, suteikiantis teisę ieškovei gyventi padovanotame gyvenamajame name iki gyvos galvos, o atitinkamą priežiūrą ir rūpinimąsi atsakovas ir jo atstovas skiria kaip vaikaitis ir sūnus, t. y. pagal šeimos ryšius, o ne tam tikrus teisinius įsipareigojimus. Po sandorio sudarymo maždaug trejus metus ieškovė nereiškė jokių pretenzijų. Byloje nebuvo tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, paskatinusius ieškovę sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti, t. y. ieškovė neįrodė, kad atsakovo ar jo atstovo pagal įstatymą veiksmuose yra CK 1. 91 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, todėl priešinga teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė Civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Teismas, peržengdamas ieškinio teisinį pagrindą, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė dovanojimo sandorį sudarė dėl suklydimo, kuomet bylos faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, jog sudarydama sandorį ieškovė suklydo dėl esminių sandorio elementų. Ieškovės valia dėl dovanojimo sandorio buvo nuosekli, sandoris sudarytas tam pasirengus: po sutuoktinio mirties 2008 metais ieškovė be vaikų žinios konsultavosi su teisininkais turto klausimais, ne kartą lankėsi pas notarą. Vaikams atsisakius mirusio tėvo palikimo, ieškovė siūlė padovanoti jos turimą turtą sūnui Ž. J., tačiau šiam atsisakius priimti dovaną, ieškovė nusprendė turtą padovanoti vaikaičiui D. J.. Sudarant dovanojimo sutartį, ieškovė apie išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nekalbėjo. Jei ieškovė būtų išreiškusi valią sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tokios sutarties šalimi nebūtų galėjęs tapti jos vaikaitis, kadangi jis sandorio sudarymo metu buvo nepilnametis.Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad yra neprižiūrima ir ja nesirūpinama. Ieškovė yra nuolat lankoma, ja rūpinamasi. Tam tikri šeiminiai nesutarimai tarp ieškovės ir atsakovo atstovo pagal įstatymą Ž. J. kilo neseniai, praėjus beveik ketveriems metams po sandorio sudarymo. Kasacinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011 išaiškino, jog po sandorių sudarymo pablogėję šalių santykiai yra teisiškai nereikšmingi, o vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.Teismas rėmėsi ieškovės teiginius patvirtinančių liudytojų parodymais, tuo tarpu notaro A. G. paaiškinimų, kurie nagrinėjamu atveju turėjo ypatingą reikšmę, neįvertino. Duodamas parodymus liudytojas A. J., prisipažino sergantis ir prisimena ne visus faktus, o liudytojas A. J. parodė nebendraujantis su ieškove ir atsakovu. Šių liudytojų parodymai nepatvirtina esminių bylos aplinkybių, todėl teismas turėjo jų vertinti. Liudytojos G. U. šaukimas liudyti ir jos apklausa vertintini kaip esminis civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimas. Pagal CPK 192 straipsnio 1 dalį, kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai, o neapklausti liudytojai bylos nagrinėjimo metu negali būti teismo posėdžio salėje. Tačiau G. U. dalyvavo prieš tai vykusiuose teismo posėdžiuose, tai užfiksuota teismo posėdžio protokole.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė B. J. 2009 04 22 paveldėjo vyro A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, kurį sudarė dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 86). 2009-05-20 Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi (b.l. 5-6) ieškovė B. J. padovanojo atsakovui nepilnamečiui vaikaičiui D. J. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) esančią 48/100 dalį gyvenamojo namo ir nuomininko teises bei pareigas pagal 2008-01-22 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N94/08-12 į 0,1605 ha žemės sklypo, o apdovanotojo atstovas Ž. J. sutiko, kad ieškovė iki mirties gyventų dovanojamose patalpose uzufrukto teise. 2012 07 18 pateiktu teismui ieškiniu ji prašė panaikinti 2009 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Šią sutartį ieškovė teismo prašė panaikinti CK 1.89 straipsnio pagrindu, kadangi nors ir veiksni, būdama psichikos ligonis, sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, taip pat kad atsakovo veiksmuose, kai buvo sudaroma dovanojimo sutartis, buvo apgaulės požymių, nes buvo kalbama ne apie dovanojimą, o apie turto perleidimą su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos ir ją prižiūrėti. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažinęs, kad 2009 05 20 dovanojimo sutartis ginčo dovanojimo sutartis neatitinka tikrosios ieškovės valios turinio, kuomet ji tikėjo turtą perleidžianti už jos priežiūrą ir rūpinimąsi ja iki mirties, nors bylos eigoje ieškovė neįrodė sandorio sudarymo metu egzistavus CK 1.89 straipsnyje nurodytas aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad sandoris sudarytas su valios trūkumu, ieškovė neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes, t.y. dovanojimo sutartis sudaryta suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.), o atsakovas ir jo įstatyminis atstovas ieškovės tikrąją valią žinojo, tačiau sudarė sau naudingesnę sutartį (CK 1.91 str. 1 d. ir 5 d.). Su tokiu teismo sprendimu nesutinka apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo padavęs atsakovas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, pripažįsta, kad byloje pateiktas apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas, pagal faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu nei CK 1. 89, nei 1. 90, nei 1. 91 straipsniuose numatytais pagrindais.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ieškinį reiškia CK 1.89 str. ir CK 1.91 str. numatytais pagrindais, t.y. kad sandoris buvo sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens ir, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl šiuo, CK 1.89 str. numatytu pagrindu, ieškinio netenkino. Dėl to, kad teismas nepagrįstai šiuo pagrindu ieškinio netenkino, šalys nesiskundžia. Nors teismas sprendime ir nenurodė išsamių motyvų, kodėl netenkina ieškinio šiuo pagrindu, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Apelianto nuomone, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, ieškovės nurodytų negalavimų pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ji neadekvačiai suvokė savo veiksmus, nes tą teismo posėdyje tą patvirtino psichiatras, be to, psichiatro įskaitoje ieškovė įrašyta tik nuo 2011 metų, t. y. praėjus dvejiems metams po dovanojimo sandorio sudarymo.

CK 1.91 str. 1 dalis numato galimybę pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą dėl apgaulės, o šio straipsnio 5 dalis paaiškina, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t.y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiam suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sandorio aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-306/2007).

Byloje nagrinėjamu atveju, kaip teigia apeliantas, ir su kuo teisėjų kolegija sutinka, nebuvo tiriama ir vertinama, ar nepilnametis atsakovas arba jo įstatyminiai atstovai atliko kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, paskatinusius ieškovę sudaryti ne tokį sandorį, kokį, kaip ji teigia, iš tikrųjų siekė sudaryti. Faktiškai atsakovas ir jo atstovas ieškovės neklaidino, nedarė jai poveikio ar neatliko kitokių tyčinių, nesąžiningų veiksmų, lėmusių ieškovės valią padovanoti turtą. Priešingai, ji turtą padovanoti nusprendė pati, ką patvirtino ir sandorį tvirtinęs byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis notaras. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad sudaryta dovanojimo sutartis yra naudingesnė atsakovui nei ieškovei, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai nereikšmingi sprendžiant kilusi ginčą. Dovanojimas yra neatlygintinis turto perleidimas, dėl ko nėra pagrindo net samprotauti apie tokio sandorio šalies – dovanotojo – gaunamą sudarant dovanojimo sutartį naudą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje neįrodyta, kad atsakovo ar jo atstovo pagal įstatymą veiksmuose yra CK 1. 91 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas, peržengdamas ieškinio teisinį pagrindą, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė dovanojimo sandorį sudarė dėl suklydimo, kuomet bylos faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, jog sudarydama sandorį ieškovė suklydo dėl esminių sandorio elementų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovė sudarydama sandorį nesuklydo, peržengė ieškinio teisinį pagrindą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas - tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui, o ieškinio pagrindą sudaro ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teisiniai faktai ir juos patvirtinantys įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, vadinami faktiniu ieškinio pagrindu. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra). Nuo faktinio ieškinio pagrindo būtina skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas bei taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškininiame pareiškime ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, kadangi nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybę, kad ji sudarė ne tą sandorį, kokį norėjo sudaryti, todėl, net jai ir nenurodžius, kad sandoris negalioja ir CK 1.90 str. numatytu pagrindu, teismas turėjo pagrindą svarstyti, ar sandoris nebuvo sudarytas ieškovei iš esmės suklydus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nebuvo pagrindo pripažinti, kad sudarydama dovanojimo sutartį ieškovė suklydo dėl esminių sandorio elementų.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį; tam, kad teismas galėtų konstatuoti, buvo esmingai suklysta ar ne, reikia nustatyti, kokia buvo sandorį sudariusios, o dabar jį ginčijančios šalies valia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008 ir kt.). Ieškovės valia dėl dovanojimo sandorio, kaip teisėjų kolegijai leidžia vertinti nagrinėjant bylą pateikti paaiškinimai trečiojo asmens – notaro, tvirtinusio sutartį, buvo nuosekli, sandoris sudarytas tam pasirengus, ne kartą konsultavusis su notaru, ieškovei nusprendus turtą padovanoti vaikaičiui, sudarant dovanojimo sutartį ieškovei pageidavimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nekalbant. Jei ieškovė būtų pageidavusi sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kaip teisingai paaiškino notaras, tokios sutarties šalimi nebūtų galėjęs tapti jos vaikaitis, kadangi jis sandorio sudarymo metu buvo nepilnametis.

Dovanojimo sutartyje nustatytas uzufruktas, suteikiantis teisę ieškovei gyventi padovanotame gyvenamajame name iki gyvos galvos, leidžia teisėjų kolegijai vertinti, kad ieškovė veikė konkrečioje situacijoje kaip normaliai atidus ir protingas asmuo.

Ieškovė į teismą dėl 2009 m. gegužės 20 d. sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik 2012 m. liepos 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem metams po ginčijamo sandorio sudarymo, ir tai lėmė, kaip labiausiai tikėtina pagal atsakovo atstovo paaiškinimą, trečiųjų asmenų įtaka. Ieškovė ieškinyje pati nurodė, kad po kiek laiko po dovanojimo sandorio sudarymo ji suprato, kad jos niekas neprižiūrės ir ja nesirūpins, nors, kaip pagrįstai nagrinėjant bylą aiškino atsakovo atstovas ieškovės sūnus Ž. J. jis savo įstatyminę pareigą padėti pagalbos reikalingai motinai supranta ir vykdo. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės valia dovanoti ginčo turtą pasikeitė jau po sandorio sudarymo.

Kadangi dėl nurodytų priežasčių nenustatyta, jog ieškovė, sudarydama ginčijamą dovanojimo sutartį, esmingai suklydo, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko šio teismo nepagrįstas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 143 Lt sumokėtas paduodant apeliacinį skundą žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų nepilnamečio atsakovo D. J. įstatyminiam atstovui Ž. J. (a.k. (duomenys neskelbtini).