- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N-444-5314-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 13 d. surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 16.15 val., Veterinarijos gatvėje, Ukmergėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 1,43 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti (ji atimta), nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 23 d. nutarimu D. P. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² straipsnyje numatytą veiką konstatavęs, jog pastarasis kaltę pripažino, metų bėgyje jam, neturinčiam teisės vairuoti, ne kartą skirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnį. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 30 parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į nuoširdų gailestį, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę (niekur nedirba, piktybiškas ir sistemingas pažeidėjas), į tai, kad transporto priemonė paimta savavališkai ir nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, kuris minėtu automobiliu teikia taksi paslaugas.
II.
Nesutikdamas su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ATPK 130² straipsnio sankcija numato transporto priemonės konfiskavimą nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu nutarimu D. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, kuriame inter alia įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, - užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo neskirti asmeniui transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.
Taigi matyti, kad ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, todėl šiuo atveju individualizuota nuobauda (transporto priemonės konfiskavimo neskyrimas to tinkamai nemotyvavus) negali būti laikoma teisėta. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų konkrečių aplinkybių kontekste nuspręsdamas transporto priemonės konfiskacijos netaikyti turėjo motyvuoti, kodėl ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies imperatyvi nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, o kilus abejonių dėl ja galimai varžomų teismo išimtinių įgaliojimų vykdyti teisingumą imtis priemonių šioms abejonėms šalinti, t. y. kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu prašymu.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje sprendžiant dėl konfiskavimo nuobaudos taikymo yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi tokios nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai darytų įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko (ar jo teisėto naudotojo), teisėms, todėl toks asmuo turi būti informuojamas apie teismo posėdį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-1742/2008, Nr.N444-4028/2008). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės savininkas V. G. apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę žinojo, tačiau duomenų, jog apie teismo posėdį jis buvo informuotas, nėra.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinis kaltinimas asmeniui suformuluotas ir už KET 16 punkto reikalavimų (su savimi turėti privalomus ir policijos pareigūnams pateiktinus dokumentus) nesilaikymą, tačiau dėl šio pažeidimo pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė ir jo neanalizavo.
Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teisme visų teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatė ir neįvertinto, netinkamai taikė ATPK nuostatas, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
n u taria:
Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.