- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- AS-62-251-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Antanas Ablingis (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinei Teismų administracijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Panevėžio apygardos teismui dėl tarnybinio atlyginimo išmokėjimo, pensijos perskaičiavimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą dėl tarnybinio atlyginimo išmokėjimo, pensijos perskaičiavimo ir nuostolių atlyginimo ir pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą tenkino iš dalies: iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė 101 093 Lt teisėjo atlyginimo už 2003 m. balandžio 18 d. – 2006 m. balandžio 18 d. laikotarpį (2 t, b. 1. 33-39).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteistą nuo 2003 m. balandžio 18 d. – 2006 m. balandžio 18 d. neišmokėtą teisėjo darbo užmokesčio sumą sumažino iki 101 042,83 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į sunkią atsakovo - Lietuvos valstybės - finansinę padėtį, nutarė atidėti sprendimo įvykdymą šešių mėnesių laikotarpiui (2 t., b. 1. 96-105).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, (toliau – ir atsakovas) 2010 m. gruodžio 14 d. teismui pateikė prašymą atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (2 t., b. 1. 115-117). Prašyme nurodė, kad Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1429 „Dėl lėšų numatytų 2009 m. teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengti, paskirstymo” pareiškėjui per Panevėžio apygardos teismą buvo išmokėta 17 588,53 Lt (liko grąžinti 83 454,30 Lt). Pažymėjo, kad Vyriausybė 2010 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. 1735 „Dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo programos patvirtinimo”, kuriuo šios programos įgyvendinimui 2010 metams skyrė 10 mln. litų iš Privatizavimo fondo lėšų. Dėstė, kad Lietuvos valstybės sunki ekonominė ir finansinė padėtis konstatuota Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XL52 patvirtintos Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos II dalyje „Krizės įveikimo planas” bei Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio”. Nurodė, kad Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo” 2.2 punkte nustatyta, kad nuo 2010 m. paskirstyti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį Vyriausybė įgalioja Teisingumo ministeriją. Argumentavo, kad Lietuvos Respublikos 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu 2010 m. iš valstybės biudžeto dėl valstybės sunkios ekonominės ir finansinės padėties Teisingumo ministerijai šiam tikslui lėšų skirta nebuvo. Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimais teismams buvo paskirstytos lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengti visiems teisėjams, nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas. Nurodė, jog valstybė pagal galimybes siekia įvykdyti teismų sprendimus bylose dėl teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio grąžinimo. Pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą apskaičiuotą ir pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalį šiam tikslui reikėtų 47,8 mln. Lt. Valstybei tuo pačiu metu reikia spręsti ne tik teismo sprendimo vykdymo šioje individualioje byloje klausimą, bet ir įsipareigojimų vykdymą pagal kitus teismo sprendimus ir pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Akcentavo, kad šiuo metu nėra galimybių įvykdyti teismo sprendimo iš karto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašymą atmetė. Teismas rėmėsi ABTĮ 97 straipsnio 3 dalimi ir 2 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, jog CPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims; šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog CPK 284 straipsnyje reglamentuojami procesinio pobūdžio klausimai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, gali būti sprendžiami teismo iniciatyva ar šalių prašymu esant įstatyme nurodytoms ir kitoms aplinkybėms, dėl kurių yra būtina spręsti šiuos klausimus. Įstatymas nedraudžia spręsti sprendimo įvykdymo atidėjimą ar išdėstymą, nors tokie klausimai jau yra išspręsti pirmos instancijos teismo sprendimu, šio teismo nutartimi ar aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu. Nurodė, kad šių procesinių prašymų, kaip ir kitų procesinių prašymų išnagrinėjimas, nesukuria tokių pasekmių kaip teismo sprendimo ar nutarties nutraukti bylą įsiteisėjimas - negalimumą kreiptis į teismą su tapačiais reikalavimais (ABTĮ 96 str. 4 d., 102 str. 3 d., CPK 279 str. 4 d., 294 str. 2 d.). Todėl procesinio pobūdžio prašymų išnagrinėjimas, neužkerta kelio dalyvaujantiems byloje asmenims, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su analogiškais prašymais. Teismas padarė išvadą, kad galima kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, nors šis klausimas jau buvo sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir teismo sprendimo vykdymas yra atidėtas. Teismas rėmėsi LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-1113/200. Nurodė, kad spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Pažymėjo, kad teismo sprendimu nustatyta, jog skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas - būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, ši padėtis yra susijusi su pareiškėjo didelėmis išlaidomis gydymuisi, dėl ribotų galimybių tokioje situacijoje rūpintis savo ir artimų giminaičių buitimi. Nurodytas aplinkybes teismas pripažino svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą taikyti CPK 284 straipsnį pareiškėjo atžvilgiu tam, kad būtų sprendžiamas šios normos taikymas atsižvelgiant į abiejų bylos šalių padėtį. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui priteistos teismo sprendimu lėšos yra reikalingos šiuo metu, ir padarė išvadą, jog sprendimo vykdymas neturėtų būti daugiau atidėtas. Pažymėjo, kad sprendimo nevykdymas pernelyg ilgą terminą neproporcingai pažeistų aptartoje situacijoje pareiškėjo interesus.
II.
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 108-109) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti atsakovo prašymą atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties vykdymą iki 2011 m. rugpjūčio 4 d.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. spalio 28 d. priėmė teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Šiuo įstatymu valstybė įsipareigojo grąžinti nesumokėtą teisėjų darbo užmokesčio ir kitų neišmokėtų išmokų, kurių dydis priklauso nuo teisėjų darbo užmokesčio, dalį, kurią sudaro pagal teisės aktus, reglamentavusius teisėjų darbo užmokestį iki 1999 m. gruodžio 31 d., teisėjams išmokėtino ir jiems išmokėto darbo užmokesčio dydžių ir kitų neišmokėtų išmokų skirtumas. Laikotarpis, už kurį apskaičiuojama nesumokėta darbo užmokesčio dalis teisėjams, kurių įgaliojimai nepasibaigę iki 2008 m. spalio 31 d., nesumokėta darbo užmokesčio dalis grąžinama už paskutinius trejus metus - nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d. Pažymi, kad valstybė vykdo savo įsipareigojimus pareiškėjui ir kasmet atlygina po tam tikrą dalį neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Teigia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nėra konstatuota, jog valstybės finansinė ekonominė padėtis tapo tokia, kokia buvo ikikriziniu laikotarpiu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjui buvo išmokėta dalis negauto darbo užmokesčio, t. y., išmokėta negauta darbo užmokesčio dalis 2009 ir 2010 metais. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad sprendimo nevykdymas pernelyg ilgą terminą neproporcingai pažeistų aptartoje situacijoje pareiškėjo interesus, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo pateiktus statistinius rodiklius apie valstybės finansinę ir ekonominę padėtį, pats konstatavo, kad ji nėra pagerėjusi. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad teisėjai, kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis bus grąžinta pagal įstatymą, būtų diskriminuojami atžvilgiu teisėjų, kuriems teismų sprendimais yra priteista nesumokėta darbo užmokesčio dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas Finansų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti atsakovo prašymą atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties vykdymą iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. Nurodo, kad iš esmė pritaria atsakovo atskirajame skunde išdėstytiems motyvams. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos 2011 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo preambulėje nurodyta, jog valstybės ekonominė ir finansinė būklė išlieka itin sunki ir nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų numatoma gauti ar būtų sukaupta daugiau lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti. Finansų ministerija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad valstybė prievolę teisėjams pripažįsta, savo įsipareigojimus vykdo geranoriškai, yra sukurta norminė bazė (Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 194), reglamentuojanti teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimo tvarką, o lėšos pagal finansines galimybes yra skiriamos ir išmokamos teisėjams nepriklausomai nuo to, ar sprendimo vykdymas yra atidėtas.
Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą informuoja, kad sutinka su atsakovo prašymu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti atsakovo atstovo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašymą atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties vykdymą iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. Nurodo, kad savo atsileipimą taip pat grindžia ir atsakovo atskirajame skunde išdėstytais motyvais.
Atsakovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepimu nurodo, kad palieka atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. panaikinimo spręsti teismo nuožiūrai.
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskirojo skundo argumentais ir prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą nesutinka bei prašo teismo juos atmesti. Taip pat prašo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą susipažinti su byloje esančiu jo 2011 m. sausio 28 d. atsiliepimu į atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, prie jo pridėtais dokumentais ir įrodymais, ir prašo tame atsiliepime išdėstytus jo argumentus ir motyvus vertinti taip pat kaip jo atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą argumentus bei motyvus. Teigia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis atitinka įstatymų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines aplinkybes – sveikatos būklę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Administracinė byla Nr. AS822 – 696/2009). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sprendimo nevykdymas pernelyg ilgą terminą neproporcingai pažeistų pareiškėjo interesus, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įrodymų (t. III, b. l. 63-84), jo turtinė padėtis yra sunki, ši padėtis yra susijusi su pareiškėjo didelėmis išlaidomis gydymuisi. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Vertintina, atsakovas, prašydamas atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams dėl sunkios jo finansinės padėties, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju iš tiesų yra būtinas. Taigi tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.