- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1-1372-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07123-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:
1) 2009 m. spalio 8 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 180 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;
3) 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - 4 m. laisvės atėmimo;
4) 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. sukėlė fizinį skausmą, jis 2018 m. vasario 11 d. apie 14.55 val. prie namo laiptinės, adresu G. V. g. 25, Vilniuje, be jokios priežasties sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. Š. į dešinį skruostą, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
A. B. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad išeidamas iš laiptinės jis stipriai atidarė duris, dėl ko rankos krumpliais kliudė nukentėjusįjį. Šio bandė atsiprašyti. Priėjęs draugas jį atitraukė. Nukentėjusysis pasakė, kad kvies policiją. Jis nukentėjusiojo nepažįsta, sudavė rankos mostu nuo savęs į šoną atidarydamas geležines laiptinės duris.
Nukentėjusysis R. Š. teisme parodė, kad iš laiptinės išėjo trys asmenys. Du iš jų nuėjo, o A. B. jį užkalbino. Iš pradžių viskas buvo gerai, jo klausinėjo, iš kur jis. Vėliau A. B. jo paklausė „žinai, kas man buvo?“ ir kumščiu trenkė į veidą. Sudavė vieną kartą, akivaizdžiai tyčia, tuo metu jokių durų neatidarinėjo.
Iš R. Š.pareiškimo matyti, kad 2018 m. vasario 11 d. apie 14.55 val. prie namo G. V. g. 25, Vilniuje, laiptinės priėjęs nepažįstamas vaikinas be jokios priežasties vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį skruostą bei sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. vasario 11 d. 14.58 val. I. G. pranešė apie tai, kad prieš kelias minutes prie namo laiptinės trys iš matymo pažįstami vaikinai sumušė jos sugyventinį, nuėjo link Savanorių pr. (b .l. 4).
Iš fotonuotraukų matyti nukentėjusiojo sužalojimas ant veido dešinės pusės (b. l. 19 - 20).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. Š.iš pateiktų fotonuotraukų atpažino A. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. vasario 11 d. prie laiptinės, G. V. g. 25, Vilniuje sudavė jam smūgį (b. l. 21 - 23).
A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Ši teisės normą numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad A. B. sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo nukentėjusįjį R. Š.. Kaltinamasis A. B. teisme pripažino, kad prie namo laiptinės atidarydamas duris rankos mostu netyčia sudavė krumpliais nukentėjusiajam R. Š. į veidą. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybos realizavimo būdą ir bandymą švelninti ar net išvengti jam gresiančios atsakomybės. Dėl šios priežasties jais remiasi tiek, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą. Nukentėjusysis R. Š. tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė ir tvirtino, kad kaltininkas jam po pokalbio prie namo laiptinės vieną kartą tyčia rankos kumščiu staiga sudavė į veidą. Tokius nukentėjusiojo parodymus atitinka tiek tyrimo metu šio pateiktos fotonuotraukos, kuriose matomas užfiksuotas sužalojimas veido dešinėje, tiek I. G. pranešimas apie tai, kad prie namo laiptinės buvo sumuštas jos sugyventinis R. Š.. Netikėti tokiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad A. B. vengė sulaikymo, bėgo nuo policijos pareigūnų, priešinosi ir pristatytas į policijos komisariatą atsisakė tikrintis girtumą (b. l. 30).
Įvertinus minėtų duomenų visumą teismas nustatė ir pripažįsta, kad A. B. tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį ir sąmoningai siekdamas nusikalstamų pasekmių, vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą. Teismas įvertinęs įvykio faktines aplinkybes, objektyviai kaltinamojo atliktus veiksmus ir kilusias pasekmes, nesutrikdant viešosios tvarkos, pripažįsta, kad A. B. padaryta nusikalstame veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
A. B. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 67, 68), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 69). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad A. B. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, dalinis kaltininko prisipažinimas neįrodo jo gailesčio padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. A. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė, kaltininkas neigė buvęs neblaivus, akivaizdžių neblaivumo požymių neįvardijo ir nukentėjusysis.
Pagrindo atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, A. B. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę. A. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje yra teistas 4 kartus, nusikalto teistumui neišnykus, per bausmės vykdymo atidėjimo terminą, yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 43–45, 62–62), nevedęs, dirbantis, kaltę pripažino iš dalies. Tokios nustatytos aplinkybės, asmens polinkis nusižengti įstatymų nuostatoms, bausmės tikslų įgyvendinimo tikslas verčia teismą A. B. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant artimą, bet žemesnį nei sankcijos vidurkis.
Vertindamas galimybę taikyti įstatymo nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas nustatė, kad A. B. nusikalto ne tik teistumui neišnykus, bet ir per jam jau pritaikytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu ne tik nusikalto, bet ir darė administracinės teisės nusižengimus (baustas 3 kartus). Dėl netinkamo nuteistojo elgesio ir teismo pareigų nevykdymo probacijos tarnyba du kartus jau kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo arba papildomų įpareigojimų paskyrimo nuteistajam. Remiantis bylos medžiaga yra pagrindas teigti, kad nusikaltimo padarymo metu A. B. buvo neblaivus, dėl ko pažeidė jam skirtą teismo įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Po padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis tinkamai savo veiksmų neįvertino, teigė prieš nukentėjusįjį smurtavęs netyčia, nors teismas nustatė priešingai. Tokios aplinkybės neleidžia pripažinti, kad būdamas laisvėje A. B. vykdys įstatymų reikalavimus ir tikrai nenusikals, dėl ko tinkamas bausmės tikslų įgyvendinimas be realaus bausmės atlikimo neįmanomas.
Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40) – kaip šiuo metu tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę A. B. skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. vasario 12 d. kaip atliktą 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.